Žemdirbiai skambina pavojaus varpaisKuigalių ūkininko Juozo Naruševičiaus žieminių kviečių pasėliuose vis dar telkšo vanduo. Kęstučio Putelio nuotr.

Žemdirbiai skambina pavojaus varpais

Kaip jau rašėme, praėjusią savaitę dėl padėties žemės ūkyje rajono Savivaldybės administracija paskelbė ekstremalią situaciją. Liūtys, trukdžiusios įprastą vasaros darbymečio eigą, pūdo derlių, atima paskutinę viltį išvengti nuostolių. Nieko keisto, kad ir mūsų augintojai prisijungė prie Ukmergės, Kėdainių, Raseinių, Rytų Aukštaitijos žemdirbių balso, paragino Vyriausybę paieškoti išeities, kaip jiems išvengti bankroto, išgyventi.

Pašto skyriai uždaromi: į kaimus veržiasi Ateities laiškininkai
Iš daugiabučių išviliojo gamtos ilgesys ir noras šeimininkauti
Žemdirbių nuostolius skaičiais sunku apibrėžti

Plūsta pranešimai

Anot rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Smilingienės, praėjusios savaitės pabaigoje jau buvo gauta apie 90 pranešimų, pasiekusių skyrių raštu ar elektroniniu paštu. Vieni žemdirbiai perduoda juos per kaimiškąsias seniūnijas, kiti – patys informuoja Savivaldybę.

Bene didžiausi nuostoliai tyko žemės ūkio bendrovės „Pauliukai“. Čia dar nesibaigusi javapjūtė: 35 ha plotuose nyksta žieminiai kviečiai, 40 ha dirvose juoduoja kvietrugių varpos, pernoko 300 ha kukurūzų, mašinos neįvažiuoja į 55 ha cukrinių runkelių laukus. Liūčių padariniai prikrėtė eibių ir žemės ūkio kooperatyvo „Kulvos žemė“ pasėlių laukuose. Čia dar nenukulta 10 ha žieminių kviečių, 25 ha pupų. Vien dėl neatliktų darbų žūsta, ko gero, 25 proc. derliaus. Šilų seniūnijoje gamtos stichija nuskriaudė visas čia triūsiančias bendroves. Vien „Panoterių ūkyje“ užmirkę apie 30 ha pasėlio, liūdnai atrodo pūdymo plotai. Pranešimuose iš Upninkų seniūnijos – taip pat nelinksmi faktai. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovė „Alsa“ vis dar negali pasidžiaugti javapjūtės pabaigtuvėmis, o „Agreksa“ skundžiasi ir sujauktais javais, ir pajuodavusiais grikiais.

Gamtos stichija nuskriaudė ir ūkininkus. Antai žeimiečio Kęstučio Šafrono ūkyje technikai vis dar nepavyksta įvažiuoti į 108 ha žieminių javų lauką, čia pat užmirkę 80 ha žieminių rapsų. Bukoniečiui Vladui Tuzovui gaila 20 ha žieminių kviečių, vanduo nesitraukia iš 12 ha rapsų. Nepavyks jau ir Šilų ūkininkams Ričardui Žebrauskui, Algirdui Sasnauskui nukulti pupų, Kęstučiui Janioniui, Aleksandrui Mazarati – žalienų paskirtį atlikusių žirnių.

Žemdirbių skundų srautas – iš visų seniūnijų. Mažai kas turi vilties, kad dvelktelėjusi bobų vasara įsileis į laukus techniką, pradžiovins maistui jau netinkamą grūdą.

Problemos – pavasariui?

Kaip teigė prieš keletą dienų žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, šalyje dar nenukulta 30–40 proc. javų. Žieminiams sėti lieka vis mažiau stichijos dar nepasigriebtų visų plotų. Atrodo, šio rudens problemos persikels į kitus metus. Kiek anksčiau guostasi, kad laukuose likę grūdai atitiks nors pašarinių reikalavimus, tačiau ir šitos vilties nedaug. Mat varpose plinta grybelis, kitos ligos. Net biokurui skiriamas derlius neatperka kūlimo išlaidų.

Ko susitikimuose su ministru reikalavo žemdirbiai?

Pirmiausia prašyta, kad augintojai, sulaukusieji įvairių paramų, nebūtų baudžiami dėl įsipareigojimų nevykdymo. Pavyzdžiui, leistų žieminius javus pasėti net iki spalio vidurio. Neturėtų būti taikomos sankcijos ir už ekonominių rodiklių nevykdymą. Juolab kad derliaus supirkėjai jau sutinka, kad išankstines sutartis nevykdantiems ūkininkams nebus taikomos baudos. Gelbėti augintojus iš bėdos galėtų ir Rizikų valdymo fondas, apie kurį seniai kalbama. Anot ministro, toks fondas turėtų būti pusiau privatus – iš stambiųjų ūkininkų kišenės ir iš Europos Sąjungos fondų.

Džiugi naujiena, kurią iš ministro lūpų neseniai išgirdo žemdirbiai – tiesioginių išmokų paskubinimas. Pažadėta, kad nuo spalio vidurio per dešimt dienų jos avansu jau bus dalijamos.

Susitikimo rezultatai

Penktadienį Ukmergėje su ministru B. Markausku ir Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu susitikę  savivaldybių žemės ūkio skyrių vadovai sutarė, kad tik ekstremalios situacijos paskelbimas visoje šalyje galėtų bent iš dalies atlyginti nuostolius iš valstybės rezervo, taip pat Europos Sąjungos santaupų. Mūsų rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas J. Marčiukaitis, paskirtas ekstremalios situacijos operacijų vadovu, teigia, kad rajone praėjusią savaitę buvo dar nenukulta 18 proc. žieminių ir vasarinių javų, rapsų, tad net esant giedriems orams situacija nebus atšaukta.. Tikimasi, kad prie 13-os ekstremalias situacijas paskelbusių savivaldybių prisijungs ir kitos.

Vis dėlto tikėtis kažkokių kompensacijų iš valstybės fondo maža vilties, tad pagalbos klausimu netrukus bus kreipiamasi į Europos Komisiją. Maža to, ministro nuomone, jei europinio užtarimo prašys tik Lietuvos ir Latvijos  žemdirbiai, jis vargiai bus bepasiekiamas. Atrodo, gamtos stichija sujaukė ir Estijos, Suomijos laukų turtą, tad šios šalys galėtų prisijungti prie mūsų balso.

„Ekstremalios situacijos padariniai jaučiami ir elevatoriuje, – sako AB „Jonavos grūdai“ Kokybės laboratorijos vadovė Nijolė Dilienė. – Kasdien atvežama sudygusių, šlapių, net fuzerioze užsikrėtusių javų.“

Anot laboratorijos darbuotojų, šiuo metu vežamas derlius neatitinka net ketvirtos klasės reikalavimų, kitaip sakant, netinka net pašarinių aruodams. Šiomis dienomis daug atvežta pupų, bet šios – tik pašarui. Pakenčiamai atrodo vasarinis rapsas, nors ir jis drėgnokas, šiukšlėtas. Teks jį taip pat valyti, džiovinti.

KOMENTARAI