Vyšnialaukis pražydo romansais ir dainomisDanutės Kasparavičienės nuotr.

Vyšnialaukis pražydo romansais ir dainomis

Neseniai Vyšnialaukio kaimo (Upninkų sen.) bendruomenės pirmininkas Valdas Bagdonas ir jo gyvenimo draugė Gražina Grigaravičienė visus sukvietė į romansų ir liaudies dainų popietę „Vyšnialauki, žydėk!“. Tarp didingų miškų įsikūręs sodžius sulaukė daugybės svečių – ne tik vietos senbuvių, bet ir rajono valdžios atstovų, krašto muzikantų ir poetų.

Paskelbta ekstremalioji situacija žemės ūkio srityje
Paskutinės žemdirbių grumtynės – runkelių lauke
Trys kaimų bendruomenės paminėjo Kovo 11-ąją

Beliko septynios sodybos

Vyšnialaukio kaime šiandien belikusios septynios sodybos – senieji kaimo gyventojai jau išėję anapilin, jų sodybose tvarkosi paveldėtojai: Morozovų, Karalevičių, Česiūnų šeimos. Labai apleistą sodybą, kažkada šiame kaime gyvenusių Butrimavičių, įsigijo ir kaunietis V. Bagdonas. Upninkų seniūnė Lolita Nekrošienė dar vieną sodybą taip pat kelia į dienos šviesą. „Geras jausmas būti šio kaimo dalimi. Pirmą kartą atvykus prieš daugiau negu dešimt metų, išvykti jau nebesinori. Ir gyventi, ir svečiuotis čia labai smagu“, – šypsenos veide neslėpė seniūnė ir pridūrė, kad per Vyšnialaukį teka ir garsusis Lietavos upelis.

Siekdami atkurti senovinio kaimo dvasią, gyventojai pateikė paraišką dalyvauti Socialinės ap­saugos ir darbo ministerijos pa­s­kelbtame bendruomeninės vei­k­­­­­­los stiprinimo projektų fi­nansavimo atrankos konkurse. Sėkmė nusišypsojo – gavus finansavimą, pastatyti kaimo vartai, koplytstulpis, pavėsinė. Dar iš projekto lėšų bendruomenė įsigijo traktorių-žoliapjovę, skirtą viešųjų erdvių aplinkai prižiūrėti.

„Vyšnialaukį galima pavadinti mažosiomis Rumšiškėmis. Septynias trobeles gaubia miškai. Anksčiau šulinių nebuvo, žmonės gerdavo vandenį iš šaltinių, tekėjusių palei kiekvieną sodybą.  Tačiau dabar gamta keičiasi, nemažai žalos padarė ir bebrai. Ir vis dėlto sielos ramybę su Valdu randame tik čia“, – prisipažino G. Grigaravičienė.

Susirinkta į šventę

Jau trečią kartą šiame kaime organizuota šventė. Šįkart visi sukviesti į romansų ir liaudies dainų popietę, kurioje skambėjo Jonavos trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinio ansamblio „Vakarė“, Vyšnialaukio liaudiškos kapelos „Savi“  kūriniai.

Pastarosios kapelos vadovas Alvydas Kurkuzinskas labai dėkojo visai bendruomenei. „Čia – mano širdis ir atgaiva kiek­vienam atvykusiajam. Jau nuo pat pirmojo karto, kai tik atvažiavome, ši vieta paliko neišdildomą įspūdį. Valdo ir Gražinos dėka viskas dar labiau atgijo. Jiems taip pat esame dėkingi, kad tapome Vyšnialaukio dalimi, pasivadinome šio gražaus krašto vardu. Džiaugiamės, kad jau nupirktos medžiagos pasiūti tautinius drabužius kolektyvo nariams. Pažadu, kad kitąmet atvyksime į šventę pasipuošę etnokultūriniais rūbais“, – kalbėjo A. Kurkuzinskas.

Vyšnialaukio bendruomenę sveikino ir toliau puoselėti gražųjį Upninkų seniūnijos kampelį linkėjo Jonavos rajono savivaldybės meras Eugenijus Sabutis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė, LR Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėja Laima Slovikienė, rajono Tarybos narės Birutė Gailienė, Birutė Platkauskienė. Poezijos posmais pasidalijo „Šaltinio“ klubo narės Albina Jefimenko, Nijolė Smolina, smagia nuotaika užkrėtė pasakotojas Mykolas Kručas, su dovanomis atvyko Upninkėlių gyventojas Bronius Sedleckas.

Pasidalijo prisiminimais

Praeitį prisiminė ir sodybų šeimininkai – buvęs olimpinis čempionas, irkluotojas Vladas Česiūnas, kuris dėkojo Aukščiausiajam, leidusiam kruopščiai sutvarkyti kaimo sodybą. „Nesinorėjo, kad Vyšnialaukis prapultų. Man jau 79-eri,  todėl džiaugiuosi, kad su žmona Irena galime čia atvykti ir ilsėtis“, – kalbėjo jis.

Jam antrino ir kaimynė Irena Karalevičienė. „Kaimas gyvuoja jau ne vieną šimtmetį. Gaila, kad  tarybinė melioracija nušlavė beveik visus namus. Iš greta esančio Perelozų kaimo, kurio pagrindinė gatvė driekėsi apie kilometrą, neliko nieko, o štai Vyšnialaukyje tebestovi septynios sodybos. Tai Dievo globojamas kampelis“, – tikino ji.

Bendruomenės pirmininkui V. Bagdonui p. Irena įteikė Vyšnialaukio vėliavą, kurioje pavaizduota savo uodegą ryjanti gyvatė ir septynios vyšnios. „Gyvatė simbolizuoja gyvybę, sveikatą, o uodegos rijimas – tarsi uždaras ratas, reiškiantis atgimimą. Septynios vyšnaitės – tai mūsų septynios sodybos“, – vėliavos simboliką paaiškino I. Karalevičienė.

Vokalinis ansamblis „Vakarė“ (vadovė Danutė Kasparavičienė) taip pat pateikė siurprizą – sukūrė šios bendruomenės himną, visus žavėjo kraštiečio Romaldo Žilinsko saksofonu atliekamos muzikos skambesys.

KOMENTARAI