Vyro rankos laikraštį gali paversti rankine ar spintaPasak R. Butnoriaus, nors pynimas reikalauja didelio susikaupimo ir kantrybės, bet tai puikus būdas atsipalaiduoti nuo blogų minčių. K, Putelio nuotr.

Vyro rankos laikraštį gali paversti rankine ar spinta

Seni laikraščiai puikiai tinka ne vien prakurui, bet ir pintinėms bei kitiems įvairiems daiktams pinti. Juos sunku atskirti nuo supintųjų iš tikrų vytelių. Šio sugebėjimo visus norinčiuosius galėtų išmokyti neseniai į Jonavą atsikraustęs Ričardas Butnorius. Jis jau septynerius metus yra įnikęs į šį užsiėmimą ir nupynęs apie 800 naudingų daiktų – dėžučių, pintinių, krepšelių, skalbinių dėžių, netgi sukūręs originalių rankinių ir... spintą.

Bukonių bendruomenės ryžtas – pavyzdys visam rajonui
„Achemos“ veteranas žvilgsniu žaidžia su jūros bangomis
Garsus ūkininkas pieną perka parduotuvėje

Užbūrė akimirksniu

Asmeninės priežastys lėmė, kad tik prieš tris mėnesius R. Butnorius iš Rietavo savivaldybės atvyko gyventi į Jonavą. Jo žodžiais, tai – gražus, švarus ir šiltas miestas. Netradiciniu pomėgiu jis susižavėjo gyvendamas kitame krašte. „Per vieną televiziją pamačiau laidą apie tokią veiklą. Atradimas tiesiog mane užbūrė, vis klausiau savęs, kaip įmanoma pinti iš laikraščių? Nors tuo metu stebėjausi, bet kartu ir pagalvojau – kodėl gi ir man nepabandžius?“ – mintimis dalijosi pašnekovas.

Vyriškio žodžiais, apie tokį „verslą“ tuo metu dar buvo mažai informacijos ir spaudoje, ir virtualioje erdvėje. Žinių jis sėmėsi iš užsienio portalų – pynimo meno mokėsi iš čekų, lenkų internetinėse svetainėse pateiktos medžiagos. „Pabandžiau ir negalėjau sustoti. Galima sakyti, kad jau septynerius metus kasdien nepaleidžiu laikraščio iš rankų“, – džiaugėsi Ričardas.

Kaip bobutė su virbalais

Naujojo Jonavos gyventojo teigimu, patys pirmieji darbai nebuvo itin gražūs ir kokybiški – įgūdžiai augo palaipsniui. „Gyveni ir mokaisi iš savo darbų. Pažvelgus į pačius pirmuosius kūrinius, net juokas ima, tačiau dabar jau turiu ne vieną, kuriais esu patenkintas“, – šypsenos veide neslėpė vyras.

Labiausiai šis pomėgis reikalauja kantrybės. Nedideliam daiktui nupinti reikia ne vieno šimto „vytelių“. O jas pasigaminti, t. y. suvynioti, reikia nemažai laiko. Pinama panašiai kaip iš medžio vytelių, tačiau su laikraščiu dirbti yra kur kas paprasčiau. Popierius yra lankstesnis, galima daug kartų lenkti, o medinė greičiau lūžta, jei ją stipriau palenksi. „Iš jos to nepadarysi, ką galima iš popieriaus. „Žaidžiu“ su spalvomis, įvairiais raštais. Iš vieno laikraštinio lapo išeina penkios aštuonių centimetrų juostelės. Jas susikarpau ir ant virbalo susuku. Dėžutei pagaminti reikia pusantro šimto vadinamųjų virvučių. Kartais net tūkstančių prireikia, jei nori pagaminti didesnį daiktą. Žinot, kaip bobutė su virbalais sėdžiu ir suku vakarais“, – šypsodamasis pasakojo R. Butnorius.

Savo kūrinius jis dažo statybinių medžiagų pigmentais, juodos arbatos nuoviru, kavos tirščiais, svogūnų lukštais, taip pat naudoja kiaušinių dažus. „Dažau kaip margučius per Velykas. Kas šauna į galvą, viską išbandau“, – teigė Ričardas.

Daiktų įvairovė

Šio žmogaus rankos sugeba bet ką nupinti – dėžutes, padėklus, krepšius, lėkštes, dujų baliono krepšius, skalbinių dėžes, dėklus buteliams, specialias dėžes sulčių pakuotėms laikyti, namelius ir laipynes katinams, originalias rankines, yra „sukonstravęs“ netgi spintą. „Dažniausiai pinu ant kažkokios formos. Ką namuose turiu po ranka, tą ir naudoju. Tai puodas, dubuo, jei reikia kažkokių išskirtinių matmenų, ieškau pats, kaip sugalvoti karkasą. Šiuo metu pinu didelius stalčius komodai, tai jiems labai gerai tinka namuose rastas nedidelis pufas. O štai spintai ir durims medinius karkasus pačiam reikėjo sukalti. Spintą pyniau apie du mėnesius“, – pasakojo pašnekovas.

Laikraščių R. Butnoriaus namuose apsčiai. „Galima, aišku, pinti ir iš paprasto popieriaus, tačiau iš laikraščio man labiau patinka vien dėl to, kad raidės atrodo tarsi išraižytas medis, ypač kai nudažai tamsiai rudai ar juodai. Kai žmogus pamato, negali net patikėti, kad tai popierius. Kiti klausia, kaip aš galiu dirbti – juk skleidžia specifinį kvapą. Mano uoslė per tiek metų turbūt jau pripratusi. Didesnė problema, kad nuo monotoniško darbo pirštus skauda, kai reikia keletą šimtų, o kartais netgi tūkstančių juostelių susukti. Jei turiu laisvą visą dieną, galiu pagaminti apie septynis šimtus ir tai nuo jų neatsitraukiant“, – kalbėjo jis.

Moteriškas pomėgis

Pamokų kol kas Ričardas niekam neveda, tačiau tikrai galėtų atskleisti šio meno subtilybių. „Draugai gal ir susigundytų išmokti, tačiau kai papasakoji visą eigą, ką reikia daryti, jiems noras greitai dingsta. Mat darbo ir kantrybės tenka įdėti tikrai nemažai. Pavyzdžiui, jei ir paprastą dėžutę norėtume nupinti, pirmiausia reikia susisukti vyteles, paskui jas nusidažyti, nugruntuoti klijais, kad stabilumą įgautų, tuomet lakuoti. Dar apie parą jos džiūna ir tik tuomet galima pinti“, – darbo specifiką pasakojo Ričardas.

Per septynerius metus jis pagamino apie 800 įvairių daiktų. Juos daug kam tiesiog išdalijo, padovanojo. „Kai yra gimtadienis ar kokia kita proga, tai jau žinau, kokią dovaną įteiksiu“, – juokėsi jis.

Ričardas sutinka, kad toks pomėgis labiau tiktų moterims, jos labiau linkusios užsiimti panašiomis veiklomis. „Daug kas netiki, kai pasakau, ką veikiu laisvalaikiu. O man visiškai nesvarbu, ar tai moteriškas, ar vyriškas užsiėmimas – svarbiausia, kad patinka. Tai – hobis, nuo kurio atsitraukti negaliu. Be to, tai puikus atsipalaidavimo būdas nuo blogų minčių ir streso“, – akcentavo jis.

KOMENTARAI