Vita Žikienė: „Vaikai – mano varomoji jėga“V. Žikienė su dukromis. Giedrės Krajauskienės nuotr.

Vita Žikienė: „Vaikai – mano varomoji jėga“

Jonavietę Vitą Žikienę ne viena mama žino kaip „Vi&Lė Handmade joy“ įkūrėją, siuvančią išskirtines daugiafunkcines pagalvėles, apsaugas kūdikių lovelėms ir žaislus. Moters gaminius pamilo ne tik tėvynėje, bet ir užsienio šalyse gyvenantys lietuviai. Pasak kūrėjos, norėdama patenkinti visus klientų pageidavimus, kartais turi dirbti net vėlyvais vakarais. Trijų vaikų mama dėl to nepergyvena, patikindama, kad atžalos yra jos varomoji jėga, neleidžianti sustoti ir skatinanti eiti į priekį.

Nijolė Meškauskienė: „Savo sėkme reikia dalintis“
Metų virsmo diena dovanojo gražų šeimos gyvenimą
M. Širvelienė: „Viskas įdomu – nėra nuo ko pavargti“

Daug funkcijų

Jonavoje gimusi ir užaugusi V. Žikienė nuo vaikystės svajojo būti kūno kultūros mokytoja. Bet gyvenimas taip sudėliojo, kad jauna mama tapusi moteris pradžioje įgijo siuvėjos-modeliuotojos ir barmenės-padavėjos amatus ir tik vėliau įstojo į Lietuvos kūno kultūros akademiją, kur baigė fizinio lavinimo pedagogikos mokslus. Turėdama daug skirtingų įgūdžių, šiandien ji puoselėja savo verslą, kurio kasdienybėje svarbiausias vaidmuo tenka siuvimo adatoms ir spalvotiems audiniams.

„Visų pirma aš esu trijų vaikų mama ir tik tada „Vi&Lė Handmade joy“ įkūrėja. Savo klientams siūlau vaikiškus žaislus, apsaugėles lovelėms, bet pagrindinis mano gaminys – „transformeris“. Tai tokia pagalvėlė, kuri be didelių pastangų gali virsti minkšta antklode, automobilio diržo paminkštinimu, praverčiančiu kelionėse, kai mažylis gali minkštai bei saugiai atremti galvą. O viskas prasidėjo nuo pirminės jos funkcijos – žindymo rankovės“, –  pasakojo jonavietė.

Įkvėpė dukra

Paklausus, kaip gimė tokio gaminio idėja, pašnekovė prisipažino, kad sumanymo įgyvendinimą nulėmė dar kartą prieš dvejus metus atrasta motiniška kasdienybė, į pasaulį atėjus mažiausiajai jos dukrai Lėjai. Būtent mergaitės ir Vitos vardo trumpiniai atsispindi ir jos parduotuvėlės pavadinime.

„Turiu tris nuostabius vaikus – devyniolikos ir dvejų metų dukras bei penkiametį sūnų. Kai gimė mano trečioji atžala, pati norėjau kuo ilgiau ją krūtimi maitinti. Pastebėjau, kad, migdant ar maitinant kūdikį ant rankų, greitai paskausta ranką, nusispaudžia ir jo galvelė. Be to, sunku paguldyti į lovą, kad jis neprabustų. Tada pradėjau galvoti, kaip išspręsti šią problemą. Žiūrinėdama įvairius gaminius internete, radau žindymui skirtas rankoves. Kadangi tokių Lietuvoje nebuvo, ėmiau ir pasisiuvau pati. Paskatinta vyriausios savo dukros, pabandžiau pasiūlyti rankovę kitoms mamoms internete. Jau tada sekėsi neblogai. Vėliau draugė atsiuntė man internetinę nuorodą, kurioje buvo minkšta automobilio saugos diržo apsauga ir prašė, kad jai pasiūčiau tokį daiktą. Pagalvojau, kodėl mano rankovė negali atlikti dviejų funkcijų? Norėjau pasiūti gaminį, kuris tarnautų ne tik kūdikystėje, bet ir vaikystėje bei būtų pritaikomas skirtingose situacijose. Teko išbandyti keletą variantų. Įsiklausydama į klienčių pageidavimus ir pastebėjimus, sukūriau būtent tokį „transformerį“, koks dabar ir yra. Šis gaminys kelionėse praverčia ir suaugusiems žmonėms“, – verslo pradžią prisiminė V. Žikienė.

Klientės nepamiršta

„Vi&Lė Handmade joy“ įkūrėja prasitaria, kad ne vienas jos darbas iškeliavo į Norvegiją, Angliją, Airiją, kitas užsienio šalis. Sugebėjimas įsijausti į vaikus auginančių mamų poreikius, plečia ratą  klienčių, kurios ne tik nuoširdžiai dėkoja už gaminius, bet ir palaiko ryšį su ja iki šiol.

„Pamenu vakarą, kai telefonu paskambinusi viena mama sakė jau kitą dieną su kūdikiu ketinanti skristi į užsienį. Moteris tikino, kad labai reikia mano „transformerio“. Kadangi aš pati žinau, kaip kartais gali prireikti tam tikro daikto čia ir dabar, negalėjau atsakyti. Pasiėmiau siuvimo mašiną ir pradėjau siūti. Vyras padėjo gaminį pristatyti laiku, iki klientės skrydžio. Moteris buvo labai dėkinga.

Nieko nėra geriau už laimingą klientę. Negaliu atsidžiaugti, kai gaunu jų vaikų nuotraukas su mano gaminiais. Išsiuntusi daiktą, visada tikiuosi, kad jis patiks, tiks ir džiugins. Yra mamų, kurios kreipiasi į mane įvairiais joms rūpimais klausimais. Man visada malonu padėti, jei tik galiu“, –  pasakojo jonavietė.

Negali nesijaudinti

Apie tai, kad V. Žikienė yra iš tų žmonių, kurie negali užsimerkti prieš kitų problemas, liudija ir jos dalyvavimas vaikams skirtoje labdaringoje veikloje. Pasak pašnekovės, ji tiki, kad už dalijimąsi gėriu su kitais gyvenimas atlygins.

„Seniai supratau – jei gali kažkam padėti, tu turi tai padaryti. Šiuo metu bendradarbiauju su VšĮ „Išgyvenau“ organizacija, kuri teikia pagalbą šeimoms, susidūrusioms su įgimtomis ar po traumų įgytomis vaikų ligomis. Nusprendžiau paaukoti jiems po 1 Eur nuo kiekvieno savo parduoto gaminio. Ne vienas organizacijos globojamas vaikas naudoja mano pagalvėles. Specialių poreikių turinčius mažylius auginančios mamytės papasakoja, kokie siuviniai padėtų jų vaikams, būtų patogūs, apsaugotų ilgai lovytėse gulinčių kūdikių galvytes nuo nuspaudimų ir  pan.

Žinojimas, kad galiu kažkaip padėti, džiugina. Žinoma, Lietuvoje galima nusipirkti ir kliniškai patvirtintų, negalią turintiems vaikams skirtų pagalvėlių, tačiau jas įperka tikrai ne visi tėveliai. Mano gaminiai gal ir nėra patvirtinti kliniškai, bet net gydytojai stebisi nematę nieko panašaus. Aš žinau, jog tai tik smulkmena, bet, kai pažiūriu į tų vaikų akis, išgirstu, kaip dėl jų stengiasi tėvai, negaliu nesijaudinti. Patalpinusi savo parduotuvės „Facebook“ paskyroje tokių šeimų istorijas, pastebėjau, kad jos sulaukia mažai peržiūrų – žmonės nenori to matyti, nes tai tikrai nėra lengva“, – pasakojo jonavietė.

Pirmoji Lietuvoje

Išgirdus Vitos paskutiniojo gimdymo istoriją, nesunku suprasti moters sugebėjimą įsijausti į kito išgyvenimus. Lėjos atėjimas į šį pasaulį nebuvo lengvas. Jauna mama jau buvo turėjusi cezario pjūvį, o trečiojo nėštumo metu  užfiksuotas placentos audinio peraugimas į gimdos sieną ir įaugimas į šlapimo pūslę. Iki tol tokie gimdymai baigdavosi gimdos ir dalies šlapimo pūslės pašalinimu bei buvo lydimi didelės nukraujavimo tikimybės. Jonavietę globoję medikai ryžosi išbandyti Lietuvoje dar neišmėgintą metodą, kuris atvėrė daugiau galimybių tokių atvejų sprendimams.

„Praėjusią savaitę mano mažajai dukrytei suėjo 2 metukai. Ruošiamės važiuoti pas ją priėmusį gydytoją ir dar kartą padėkoti. Per pirmąjį gimtadienį jo taip pat nepamiršome ir tikrai nepamiršime niekada. Jei ne tas žmogus ir kiti Kauno klinikų gydytojai, šiandien manęs arba mano dukros galbūt net nebūtų čia.

Sužinojau, kas mūsų laukia, sau pasakiau, kad sėkmės atveju Lėja gaus viską, kas geriausia. Tai ir paskatino mane domėtis kūdikių žindymu bei kitomis mamų problemomis. Dabar visomis savo žiniomis dalijuosi ir su kitomis mamomis. Suprantu, kaip kartais viskas gali atrodyti sunku“, – neslėpdama jaudulio kalbėjo V. Žikienė.

Padėjo atsiskleisti

Galiausiai moteris priduria, kad būtent „Vi&Lė Handmade joy“ įkūrimas padėjo jai atsistoti ant kojų. Dabar ji džiaugiasi, galėdama prisidėti prie šeimos gerovės.

„Kol auginau vaikus, jaučiausi išlaikytine. Tai nėra malonus jausmas. Kai žinau, kad galiu prisidėti prie šeimos biudžeto, galiu daugiau leisti sau ir vaikams, jaučiuosi daug geriau. Esu dėkinga vyrui, kad jis palaikė mane įvairiapusiškai. Jei ne jis – nebūčiau turėjusi net pajamų savo verslo pradžiai. Žinoma, prie visko prisideda mano vaikai. Jie – mano varomoji jėga, neleidžianti sustoti ir nuolatos džiuginanti“, – tikino jonavietė.

 

KOMENTARAI