Verslo idėjos: trys jaunos moterys – apie mėgstamo darbo sėkmę ir svajones„Guru Cafe“ darbo kolektyvas smagiai nusiteikęs. I. Stankutė-Stankevičienė – antra iš kairės. Asmeninio albumo nuotr.

Verslo idėjos: trys jaunos moterys – apie mėgstamo darbo sėkmę ir svajones

Jonavietes Justiną Zubrikovienę (27 m.), Laurą Grigaliūnę (35 m.) ir Indrę Stankutę-Stankevičienę (27 m.) sieja net keletas dalykų: visos jos mamos, verslininkės ir moterys, turinčios neišsemiamų idėjų. Nors jų gyvenimo istorijos skiriasi, visos vienbalsiai tikina, kad, norint kažko pasiekti, būtina tikėti užsibrėžtu tikslu, turėti išskirtinių svajonių ir nuoširdžiai mylėti savo darbą. Matydamas spindinčias šių moterų akis ir sėkmingą veiklą, negali netikėti, kad jų sėkmės formulė veikia.

Sutuoktinių turtas – vienas kitam dovanotas gerumas
55 kilogramų kelionė, arba Kaip netapti kūno įkaitu
Kviečia graži ir rožėmis kvepianti šalis prie Juodosios jūros

Sugrąžino meilė

Jonavoje užaugusi Justina Zubrikovienė yra įkūrusi „Lioli lioli“ įmonę. Moteris pagal individualų užsakymą siuvinėja ir įvairia spauda dekoruoja drabužius vaikams bei suaugusiesiems, taip pat daiktus namams, prekiauja rankų darbo žaislais.

Kol neturėjo savo verslo, jonavietė pakeitė ne vieną darbą, išbandė jėgas ir užsienyje, kurį laiką gyveno Vilniuje. Vis dėlto meilė ir motinystė ją sugrąžino atgal į gimtąjį miestą.

„Mano vyras yra karininkas. Kai gyvenau sostinėje, o jis – Jonavoje, važinėjome vienas pas kitą, bet  po santuokos reikėjo kažkur kartu įsikurti. Dabar labai džiaugiuosi, kad pasirinkome Jonavą. Tai mažas miestas, kuriame puikus susisiekimas, ir tėvai gyvena šalia. Būdama užsienyje, labai ilgėdavausi jų. Man tėvai yra ne tik šeima, bet ir geriausi gyvenimo patarėjai. Jie geriausiai mane supranta, žino, kokia esu. Net pradėjusi mąstyti apie „Lioli lioli“, daugybę klausimų aptariau būtent su tėvais“, – kalbėjo J. Zubrikovienė.

Pasak J. Zubrikovienės, gimęs sūnus „pasufleravo“ ir šeimos parduotuvės pavadinimą. Asmeninio albumo nuotr.

Įkvėpė vaikas

Moteris pasakoja, kad „Lioli lioli“ idėja jai kilo vos praėjus keletui mėnesių po pirmagimio, kuris „pasufleravo“ net ir parduotuvės pavadinimą. Tačiau Justina atvira – suderinti motinystę su verslu nėra lengva.

„Kai sūnelis nemokėjo kalbėti, burbuliuodavo kažką panašaus į lioli lioli – taip ir kilo pavadinimo idėja. Aišku, liūdna, kad dėl darbo nemažai laiko nematau savo vaiko, nes jis – mano varikliukas. Pirmuosius drabužėlius ir sukūriau jam. Vėliau pradėjau siūti sesei, draugams, o norinčiųjų juos įsigyti vis daugėjo. Supratau, kad turiu imtis šio verslo“, – pasakojo moteris.

Ryžtinga darboholikė

Justinos žodžiais tariant, ji – ryžtinga darboholikė, kuri visada siekia darbą atlikti maksimaliai gerai. Dar studijuodama verslo administravimą, moteris jautė poreikį užsiimti savo verslu, tačiau žinojo, kad tam reikia įkvepiančios idėjos.

„Man patiko paskaitos apie verslą, verslininkų pasakojimai, bet kol neturi savo idėjos ir tik bandai kažką perparduoti, tai nėra tavo. Kai gamini pats, tu jau tuo gyveni. Tada matai patenkintų žmonių šypsenas ir jautiesi fantastiškai“, –  įsitikinusi Justina.

Laura: „Mano viduje tiesiog gyvena Pepė Ilgakojinė.“ Agnės Svipės nuotr.

Pepė – viduje

Kad geriausias darbo įvertimas yra laimingi klientai, tvirtina ir „Pepės vilaitės“ įkūrėja Laura Grigaliūnė. „Pepės vilaitė“ yra vieta, kurioje organizuojamos šventės vaikams. Čia juos linksmina Pepė Ilgakojinė, kurią ir įkūnija pati Laura. „Pepės vilaitės“ idėja kilo irgi kilo neatsitiktinai – šios pasakų herojės vaidmuo Laurą lydi nuo 11 metų, kai teatro būrelyje vadovė pasiūlė suvaidinti mažylių mėgstamą personažą.

„Mano viduje tiesiog gyvena Pepė Ilgakojinė. Man nereikia jos vaidinti, viskas tarsi išeina savaime. Noriu populiarinti būtent šį personažą, nes jis – nuostabus, kaip ir knyga, kurioje apstu išminties perliukų. Kartais dar vaidinu Piratę, bet jei kas paprašo pavaidinti kokią princesę Elzą… Deja, tai ne man. Visi mano vaidmenys yra pašėlę ir aktyvūs“, – kalbėjo L. Grigaliūnė.

Lemtinga replika

Akivaizdu, kad Lauros personažai tiesiog susilieja su jos esybe. Kaip pati sako, ji – pašėlusi ir aktyvi optimistė, dar nuo vaikystės norėjusi būti aktore. Tačiau šios profesijos studijų ji nepasirinko tik dėl vienos pastabos, pasakytos dar mokykloje.

„Muzikos mokytojas kartą prasitarė, kad aš negaliu dainuoti, nors iki tol giedojau ir bažnyčios chore, ir dainavau mokykloje. Galbūt tada jis buvo prastai nusiteikęs, gal kažkas jį supykdė. Kai pradėjau svarstyti apie aktorystės studijas, pamačiau, kad reikia išlaikyti dainavimo egzaminą, tada ir pasakiau sau, kad nestosiu. Tas bereikšmis vieno žmogaus pasakymas uždėjo man ženklą, kuris lydėjo visą gyvenimą. Vėliau nusprendžiau studijuoti kultūrinės veiklos administravimą. Pataikiau, nes ši specialybė man artima“, – sakė L. Grigaliūnė

„Moteris-bomba“

Anot Lauros, „Pepės vilaitės“ idėją ji puoselėjo net dvejus metus. Moteris prasitaria, kad tuo iš pradžių jos vyras nesusižavėjo.

„Jis man yra sakęs, kad santuoka su manimi yra pats didžiausias iššūkis jo gyvenime, nors du kartus buvo išvykęs į Afganistaną. Pasak vyro, aš esu moteris su tiksinčia bomba, nes niekada negali žinoti, ką galiu sugalvoti. Jis skeptiškai žiūrėjo ir į „Pepės vilaitę“. Vėliau pamatė, kaip aš tikiu šia idėja, ir daug man padėjo. Kartą vyras man renginyje asistavo. Sugalvojom, kad jis bus piratas. Mačiau – patiko. Juokais pagalvojau, jog reiktų mums kokį realybės šou suvaidinti. Pepė daug keliavo laivais, tai aš –  jau užaugusi Pepė. Logiška, kad mano vyras galėtų būti piratas, o mūsų vaikas irgi toks „pepiškas“. O, jei šitą idėją išgirstų vyras…“, –  šypsodamasi pasakojo moteris.

Kartu su vyru

O štai „Guru Cafe“ įkūrėja Indrė Stankutė-Stankevičienė tiesiog neįsivaizduoja savo verslo be vyro. Ji tikina, kad kavinė ir yra jų abiejų svajonė. Pasak Indrės, gyvendami Kaune, sutuoktiniai matė, kaip jauniems žmonėms svarbu bendrauti jaukioje aplinkoje. Dėl to pora ir nusprendė atidaryti „Guru Cafe“.

„Atvažiavome gyventi į Jonavą, nes laukiausi, norėjom auginti vaiką būtent šiame mieste. Esu kilusi iš netolimo Čičinų kaimo, mes abu esame gamtos vaikai. Man vasara didmiestyje ant asfalto – kančia. Jonava yra viduriukas tarp didmiesčio ir kaimo. Dar gyvendami Kaune, vis pamąstydavome, ką būtų galima nuveikti Jonavoje. Matėme, kad čia trūksta jaukios kavinukės. Gal trejus metus ieškojome vietos ir radome“, – savo istoriją pasakojo Indrė.

Būti verslininke nesvajojo

Moteris tikina, kad vaikystėje visiškai nesvajojo būti verslininke, o kai kažkur perskaitydavo, kad sėkmingi žmonės skatina visus tiesiog imtis to, apie ką jie svajoja – tik nusišypsodavo. Dabar šie žodžiai jai nebekelia juoko.

„Mano svajonės buvo labai žemiškos – norėjau vairuoti troleibusą. Esu dirbusi ir valytoja, ir vadybininke, jėgas išbandžiau draudimo srityje. Dažnai skaitau, kaip jaunos mamos socialiniuose tinkluose diskutuoja apie darbus ir teigia, kad niekada nedirbtų draudėjomis. O aš sakyčiau, kad kaip tik reikia pabandyti. Ten tokia fantastiška gyvenimo mokykla. Šis darbas man atvėrė platesnį požiūrį ir suvokimą, kad žmonės yra įvairūs, o iš jų mes galime labai daug ko išmokti. Pamenu, kad man juoką keldavo frazės, teigiančios, kad jei kažką nori daryti, tai eik ir daryk. Dabar manau, kad tai – visiška tiesa“, – patirtimi dalijosi Indrė.

Vegetarizmo filosofija

Pasakodama apie save, „Guru Cafe“ įkūrėja tvirtina, kad yra labai punktuali, užsispyrusi ir nekantri. Moteris prasitaria, kad jos gyvenime svarbią vietą užima ryšys su natūralia aplinka. Tai atsispindi ir kavinės veikloje, mat čia žmonės gali lankytis su savo keturkojais draugais, įsigyti veganiškų saldėsių.

Moteris tikina, kad jos šeimai labai artima veganų ir vegetarų filosofija.

Sutuoktinis jau daug metų nevalgo gyvulinės kilmės produktų, jo pėdomis pasekė ir Indrė. Vienintelis šeimoje mėsos neatsisako tik jų sūnelis.

„Galbūt mes esam daugiau vegetarai. Mėsos nenoriu ir man jos nereikia. Tokį pasirinkimą perėmiau iš vyro, nes jis nuo mažens toks. Aš labai palaikau žaliavalgių idėjas, bet iki tikro veganizmo man dar reikia pribręsti. Dažnai savęs klausiu, kodėl mes daugelis auginame šunis, bet skerdžiame kiaules. Man tikrai nepatinka tokie dvigubi standartai. Žinoma, visur reikia išlaikyti sveiką protą. Kadangi neišmanau visų alternatyvios mitybos principų, savo vaikui duodu ir mėsos“, –  apie savo gyvenimo būdą pasakojo „Guru Cafe“ įkūrėja.

KOMENTARAI