Vėliava – pilietiškumo ir patriotizmo išraiškaJonaviečių Raimondo ir Rasos Vincevičių kieme J. Basanavičiaus g. vėliava plevėsuoja kiekvieną dieną. Kęstučio Putelio nuotr.

Vėliava – pilietiškumo ir patriotizmo išraiška

Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta LRT iniciatyva „Keliu vėliavą“ vis labiau įsibėgėja. Ja siekiama, kad Vasario 16-ąją kiekvienas iškeltų vėliavą. Ir visai nesvarbu, kaip – ant lango ar balkono, o gal ant automobilio, darbovietės lango ar kitur. Kelios pastarosios savaitės parodė visoje Lietuvoje kelis kartus išaugusią šių valstybės simbolių ir suvenyrų su šimtmečio atributika paklausą. Jonaviečiai taip pat labai aktyviai palaiko kilnią ir gražią akciją.

Kaip vertinate Seime priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą?
Ne už kalnų – naujų seniūnaičių rinkimai
Tikrino žinias Nacionalinėje viktorinoje

Vėliava kieme

Kol vieni gyventojai ieško vėliavų prekyvietėse, kiti džiaugiasi šiuo valstybingumo simboliu pasirūpinę jau seniai, tad be jokių problemų laukia iškilios datos. Mat kai kurie žmonės savo kiemuose yra įsirengę metalinius stovus, prie kurių pritvirtinę plevėsuojančią vėliavą – atėjus istorinei datai, nereikia per šventes skubėti ją iškelti, o vakare nuleisti.

Tokių privačių teritorijų, kuriose kiekvieną dieną plazdėtų vėliava, nėra daug. Bet patriotiškai nusiteikusių asmenų, reiškiančių pagarbą Lietuvai ne tik švenčių metu, bet ir kasdien, vis daugėja.

Žeimių miestelyje šis valstybingumo simbolis plazda bendruomenės pirmininko Bronislovo Liutkaus, ūkininko Arvydo Gutausko kiemuose. „Vėliava suplevėsuoja ir dažnai tėviškę aplankančio kraštiečio Kazio Mackevičiaus, kol kas gyvenančio Vilniuje, valdose. Pamatę prie jo namų ant stiebo vėliavą, žinome – Kazys atvažiavo“, – sakė Žeimių seniūnas Faustas Pilipavičius.

Tarp jų – ir Jonavoje, J. Basanavičiaus gatvėje, gyvenantis Raimondas Vincevičius. Jo kieme maždaug prieš pusę metų suplazdėjo Lietuvos istorinė vėliava.

„Mintis iškelti vėliavą nedavė ramybės jau seniai. Bet vis mąsčiau: ar pirmiausia renovuoti gyvenamąjį namą, ar įsirengti šį valstybingumo simbolį kieme? Supratęs, kad renovacijai reikės didesnių investicijų, vis dėlto pirma nusprendžiau iškelti vėliavą, nors jos įrengimas taip pat nėra pigus. Esu lietuvis, o vėliava simbolizuoja mūsų tapatybę. Visada grožiuosi plazdančiomis vėjyje vėliavomis. Turiu ir valstybinę Lietuvos vėliavą. Tad, atėjus Vasario 16-ajai, istorinę nuleisiu, o valstybės – pakelsiu. Man visada patinka, kai į renginius žmonės atsineša mažas vėliavėles. Dar smagiau, kada automobiliai pasipuošia šiais mūsų šalies simboliais – tai stiprina patriotizmą ir pilietiškumą, kelia pasididžiavimą Lietuva“, – sako R. Vincevičius, pridurdamas, kad šventinę dieną pasivaikščios po Jonavą, pasigrožės sukakčiai skirtais renginiais ir širdimi pabus kartu su visa Lietuva.

Pagausėjo pirkėjų

Prekybininkai pripažįsta, kad vėliavų paklausa yra išaugusi net kelis kartus.

„Įspūdis toks, tarsi žmonės suprato, kad vėliavas reikia kelti tik dabar, sukakus Lietuvos  valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pirkėjų labai daug, teko šią prekę pakartotinai užsakyti kelis kartus – gamintojai nebespėja jų tiek pasiūti. Juk užsakovai esame ne mes vieni, visoje šalyje yra tas pats. Išaugusi paklausa mus labai džiugina. Tokia sukaktis galėtų būti švenčiama kiekvienais metais“, – pusiau juokaudama kalbėjo vienos įmonės „Jonės“ prekybos centre savininkė Judita Vainilavičienė.

Tame pačiame skyriuje galima įsigyti ir mažų vėliavėlių ant koto. O nuo mažens patriotiškai ugdomiems vaikučiams tėvai ras Lietuvos 100-metį simbolizuojančių balionų. Vyrams siūlomos trispalvės „varlytės“, naudojamos vietoje kaklaraiščio. Įstaigų darbuotojams – tautinės juostelės darbo pažymėjimams pritvirtinti ir t. t.

Pasak J. Vainilavičienės, ikimokyklinių įstaigų ir pradinių mokyklų pedagogai patys sugeba pasigaminti įvairių sukakčiai skirtų suvenyrų, todėl perka nemažai geltono, žalio ir raudono popieriaus lakštų – tiek mažesnių, tiek ir didelių vatmano lapų. „Nė vienais metais neturėjome tokio gausaus pirkėjų pulko. Matyt, valstybės atkūrimo jubiliejus gyventojus ir įstaigas skatina būti aktyvesnius ir išradingesnius“, – džiaugėsi moteris.

Malonios smulkmenos

Anot Lietuvos pašto Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės Alsos Kasmočienės, Paštas – ne ta vieta, kur vyktų intensyvi prekyba. Bet ir čia netrūksta suvenyrų su Lietuvos atributika.

„Turėjome nemažai valstybinių trispalvių, bet jas greit pardavėme. Tačiau norintieji dar gali įsigyti istorinių, su Vyčiu, vėliavų. Ir dabar žmonės ateina, teiraujasi, galbūt ieško, kur vienu kitu euru pigiau galėtų nusipirkti valstybingumo simbolį, kuris tarnautų ne vienus metus“, – dalijosi nuomone A. Kasmočienė.

Čia taip pat galima rasti įdomių suvenyrų, derančių šiai progai. Tarkime, argi ne puiki dovana būtų kepuraitė su Vyčiu ir trimis vėliavos spalvos juostelėmis? Tikriausiai ne vienas apsidžiaugtų, gavęs dovanų rašiklį dėžutėje su istorinės datos simbolika. Ir sportiniai marškinėliai, pagražinti šventine atributika, greit buvo išgraibstyti. „Smulkmenų, kurios pamalonintų tautiečius šios gražios Lietuvos istorinės datos proga, turime. Tikiuosi, iki Vasario 16-osios sulauksime dar ne vieno pirkėjo“, – vylėsi pašto darbuotoja.

Puikios dovanos

Padidėjusia vėliavų paklausa džiaugėsi ir bendrovės „Jonavos knyga“ darbuotojos. Jų teigimu, taip ankstesniais metais nebuvo – šiemet trispalves teko užsakyti net kelis kartus.

„Matyt, žmonės atsakingai ruošiasi Vasario 16-ajai. Vieni nori nusidėvėjusią vėliavą pakeisti nauja, kiti nusprendė pirmą kartą ją įsigyti. Bet išaugusi paklausa tikrai džiugina“, – dalijosi patirtimi knygyno direktorė Danutė Čepienė.

Jonavietis, laukiantis svečių iš užsienio ar norintis pasveikinti gerą savo bičiulį, tarp margaspalvių prekių ras patrauklių atvirukų su 1918–2018 m. datomis, užrašu „Tautiška giesmė“, šventės simbolika paženklintų magnetukų, skirtukų knygoms ir t. t. Puiki dovana galėtų būti knyga „Įdomiausios kelionės“, skirta Lietuvos  100-mečiui.

„Mubo“ įmonės kolektyvas prisipažino šiemet, palyginti su ankstesniais metais, išpardavęs tris kartus daugiau valstybinių vėliavų. „Paklausios ir šilkografinės (be siūlių) vėliavos, ir istorinės, ir valstybinės, paklausą turi ir mažos vėliavėlės, kurias galima neštis ne tik gatvėje ar eisenoje, bet ir turėti koncerto metu. Manome, kad iki Vasario 16-osios parduosime tai, kas skirta artėjančiam Lietuvos jubiliejui“, – samprotavo darbuotojos.

Kita nuomonė

Daugelis kalbintų pašnekovų sakė, kad jiems visai nesvarbu, kur ir kaip kelia trispalvę lietuviai. Anot jų, atkurtos valstybės šimtmečio proga pamatysime išskirtinai gražią šalį, ir  nesvarbu, ar ji bus pilka, ar balta nuo sniego, ar šalta, bet ją sušildys Lietuvos vėliavos.

Tiesa, yra ir kitokią nuomonę turinčių žmonių. Pasak jonavietės Linos, „Lietuvą myli visi žmonės, o vėliavos neiškėlimas – tai nėra žmogaus protestas ar nemeilės išraiška. Tad abejoju, ar būtina pastatą „paskandinti“ vėliavose? Juk taip „aplipdytas“ namas meilės Lietuvai nepadidins. Manau, būtų kur kas gražiau, jeigu neįsigijusieji pagal reikalavimus pasiūto valstybės simbolio savo kiemus ar namus papuoštų trispalviais kaspinais. Tai taip pat būtų šventinis akcentas“, – svarstė moteris.

KOMENTARAI