Vlado Krėjaro atminimo turnyre Jeronimo Ralio gimnazijoje virė šaškių kovos. Bronislavos Narakaitės nuotr.

Varžybos – šaškių kovų bendražygiui Vladui Krėjarui atminti

Vlado Krėjaro atminimo turnyre dalyvavo 27 šaškių mėgėjai. Beveik pusė iš jų – jonaviečiai, kita pusė – kauniečiai, ukmergiškiai, elektrėniškiai, kaišiadoriečiai, pažinoję kadaise mūsų meistrą ir sužaidę su juo bent vieną ar kelias partijas.

Atsinaujinusi FK „Jonava” sieks aukščiausių tikslų
Poledinės žūklės varžybose – solidus laimikis
Didelio rezultatyvumo ture fiksuoti ir sezono rekordai

Pradžioje turnyro iniciatorius, neįgaliųjų sporto klubo „Joneidra“ vadovas Aleksandras Fomkinas pasiūlė pagerbti prieš metus Anapilin išėjusį bendražygį tylos minute, priminė ir kitus mūsų ir aplinkinių rajonų šaškių entuziastus, likusius 64 langelių kombinacijose ir atmintyje. Žaidžiant kiekvienam po 15 minučių trunkančias partijas, lyderio pozicijas netrukus perėmė didmeistris iš Elektrėnų Anatolijus Šugajevas. Pelnęs 7,5 taško iš 8 galimų, jis ir tapo nugalėtoju. Tašku mažiau surinkę kaunietis Emilis Jurkynas ir jonavietis Jonas Čižiūnas pasidalijo atitinkamai antrąja ir trečiąja vietomis. Jiems – plojimai, medaliai.

Gerai iš jonaviečių pasirodė  Povilas Raila (6 tšk., 4 vieta), Tomas Akmenskas (5,5 tšk., 11 vieta), Jonas Venckas (4,5 tšk., 13 vieta). Po keletą taškų pelnė ir jaunieji galvočiai, lankantys šaškių treniruotes. Ypač pagirtinos buvo Antano Chrabrikovo pastangos, jo sąskaitoje – 4 taškai. Moterų  grupėje geriausiai pasirodė Bronislava Narakaitė, pelniusi bronzos medalį.

Turnyrą saldumynų stalu parėmė V. Krėjaro artimieji, tad jiems – nuoširdus ačiū. Vlado portretas ir deganti žvakė tądien visiems priminė ne tik jo gimtadienį – balandžio 1-ąją, bet ir šio žmogaus asmenybę, nuoširdų ir atvirą bendravimą. V. Krėjaras, kilęs iš Miknaičių kaimo (Žeimių sen.), didelę gyvenimo dalį atidavė baldininko profesijai. Jo suburtame šaškininkų būrelyje kėlė kvalifikaciją ne vienas šaškėms ištikimas jonavietis. Tapęs rajone pirmuoju kandidatu į meistrus, Vladas dėliojo ne tik asmeninius planus, bet ir rūpinosi rajono komandos pasiekimais. Jo iniciatyva  jonaviečiai ne kartą žaidė komandinėse Lietuvos pirmenybėse, „Nemuno“ draugijos batalijose. Paskutinį dešimtmetį skyręs savo laiką vien sodui, mūsų veteranas kartais užsukdavo ir į dabartinių šaškininkų turnyrus, dalijosi žurnaluose ir savo praktikoje užfiksuotomis teorinėmis idėjomis, prisimindavo ne vieną įdomų epizodą iš savo sportinės biografijos. Būtų pagirtina, jei šaškininkai savo patriarcho atminimo turnyrus paskelbtų tradicija, paįvairintų ją prisiminimais, kitokiais pagarbos ženklais.

KOMENTARAI