Valdžia vis dar klaidžioja sodininkų keliaisGatvių ir kelių tinklas ne tik „Draugystės“ bendrijoje menkai sutvarkytas. Svarbiausia – kas duos pinigų, nes neužtenka vien žvyro ar palyginti. Kęstučio Putelio nuotr.

Valdžia vis dar klaidžioja sodininkų keliais

Duobėti, sunkiai pravažiuojami keliai, neapšviestose gatvėse pasiklystantys greitosios medicinos pagalbos automobiliai – problemos, kurias vardija sodų bendrijos „Draugystė“ gyventojai. Tos pačios bėdos jau ne vienus metus žinomos ir rajono valdžiai, tačiau ji tikina negalinti niekuo padėti – esą rankos surištos įstatymų. Kol savivalda laukia įstatymų pataisų, bendrijos gyventojai jaučiasi įskaudinti ir svarsto, ar jie – Jonavos „antrarūšiai“?

100 dienų link egzaminų – „Greitkeliu JRG – 71“
Pirmasis 2018-ųjų naujagimis – Erikas
Jonaviečių 3D gaminiai užkariavo Prancūziją

Ir pikta, ir liūdna

„Naujienų“ skaitytoja Feliksa Žentelienė laiške redakcijai rašo: „Miesto ribose, kairiajame Neries krante – didžiausias privačių 700 valdų mikrorajonas. Unikalus pagal susiformavusią gyvenimo būdo įvairovę: užsilikę anų laikų senjorai užsiaugina bulvių, morkų, uogų, vaisių. Jaunimui tokie darbai dažniausiai „neapsimoka“, geriau šeštadieniniai šašlykai. Turtuoliai užsitvėrę aukštomis tvoromis, atsiriboję nuo aplinkinių, dar kitiems – tik gamtos kampelis su vaikučiams skirtais batutais ir sūpynėmis. Yra ir nesugebančių nė vienos lysvės susikasti, bet laukiančių pašalpų. Taigi čia tikrai ne „pirmarūšių“ Juodmena su erdviomis sodybomis ir asfaltais. Lyg ir miestas! Pristatyta daug didelių ir gražių miestietiškų namų. Ir vis dar statosi. […] Ir skurdžiausias kaimas?! Tokio „kaimo“ su tokiais keliais ir tamsiomis gatvėmis jau nepamatysi! Taip yra todėl, kad sodų bendrijos, kaip sovietinės išmonės padarinys, aukščiausios valdžios buvo užmirštas, nuskriaustas ir paliktas be teisės gauti Europos Sąjungos paramą. O Seimo sprendimai dėl valstybinės žemės perimamumo savivaldybių žinion užsitęsė iki šių laikų. Todėl ir murkdosi pagrindiniame kelyje ir gatvėse ne tik savininkai laužydami mašinas.“

Pasak jonavietės, Savivaldybės atstovai jau ne kartą aiškino, kad duobėti keliai, neapšviestos gatvės – pačių gyventojų reikalas. Esą visa teritorija yra privati gyventojų nuosavybė, kurią jie turi tvarkyti savo lėšomis. F. Žentelienės teigimu, keliams sutvarkyti reikalinga suma viršija gyventojų finansines galimybes ir siekia 54 tūkst. eurų. Pasak jos, teisindamiesi valdininkai ne tik nepadeda žmonėms išspręsti juos slegiančių bėdų, bet ir atrodo gėdingai, kai kalėdinei miesto puošybai lengva ranka išleido 43 tūkst. eurų.

Jai antrina ir pakalbinta „Draugystės“ sodų gyventoja Nijolė Drabavičienė. Moteris tikina irgi nusivylusi vietos valdžios pažadais padėti sodininkams išspręsti įsisenėjusias jų problemas. Jos žodžiais tariant, gyventojams belieka laukti pokyčių arba naujų rinkimų ir, matyt, vėl naujų pažadų.

Trukdo įstatymai?

Susisiekę su Jonavos rajono savivaldybės meru Eugenijumi Sabučiu ir pasiteiravę, ar vietos valdžia svarsto apie galimybę padėti sodininkams, gavome oficialų atsakymą raštu. Jis ilgas, suvokti painius įstatymų labirintus nelengva. Spausdiname jį sutrumpintą.

Jonavos rajono savivaldybėje yra įregistruotos 42 sodininkų bendrijos, iš kurių viena – „Draugystė“ – yra Jonavos miesto seniūnijos ribose, kitos pasiskirsčiusios kaimiškose seniūnijose.

Savivaldybės specialistams ir vadovams žinoma, kad daugelio sodininkų kelių būklė yra bloga, tačiau Savivaldybė neturi teisės skirti lėšų kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančių kelių ir infrastruktūros remontui ar įrengimui. Tik Savivaldybei nuosavybės teise valdomiems keliams ir gatvėms tiesti, remontuoti, prižiūrėti gali būti skiriamos Savivaldybės biudžeto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos finansuojamos ir administruojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Savivaldybė, suprasdama sodininkų bendrijų kelių perdavimo Savivaldybės nuosavybėn svarbą, yra pasirengusi atlikti tam būtinus darbus, tačiau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų.

Dar 2015 m., priėmus atitinkamas Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, Savivaldybė surinko ir Savivaldybių asociacijai pateikė informaciją apie bendrijų planuojamus perduoti kelius. Buvo tikėtasi, kad, priėmus įstatymo pataisas, bus operatyviai priimti ir šiame įstatyme numatyti poįstatyminiai aktai. Tačiau šių dokumentų nėra iki šiol, todėl realus Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) perdavimas savivaldybėms dar nevyksta, nes nėra išspręstas reikiamo finansavimo ir reikalavimų sodininkų bendrijų keliams, kaip nekilnojamojo turto objektams, nustatymo klausimas.

2015-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Aplinkos ministeriją patvirtinti Sodų kelių perdavimo programą. Aplinkos ministerija parengė Sodų kelių perdavimo programos ir perdavimo tvarkos aprašo projektus, bet iki šiol šie projektai nesuderinti su susijusiomis institucijomis. Be to, šiuo metu dar svarstomas aktualus Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projektas. Projektams nepritaria arba rimtų pastabų turi Susisiekimo, Žemės ūkio, Teisingumo, Finansų ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija ir Savivaldybių asociacija. Taip pat svarstoma Kelių įstatymo pakeitimo galimybė.

Suprantame, kad sodininkų bendrijose gyvenantiems ir turintiems valdas žmonėms labai svarbu, kad būtų kuo greičiau sprendžiami bendrijų kelių priežiūros ir remonto klausimai, tačiau kol kas nėra nei teisinio pagrindo, nei finansinių galimybių Savivaldybei perimti ir tvarkyti nei „Draugystės“, nei kitų rajono teritorijoje esančių sodininkų bendrijų kelių, taip pat investuoti ir į infrastruktūrą.

Priėmus minėtus teisės aktus bei numačius finansavimą, Savivaldybė nedelsdama pradės būtinus sodininkų bendrijų kelių perėmimo nuosavybėn darbus.“

Ragina pabandyti

Tuo tarpu Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Osauskas, reaguodamas į „Draugystės“ sodų problemas, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje piktinosi, kad vietos valdžia tiesiog nusišalina nuo žmonių problemų ir palieka jas spręsti jiems patiems. „Naujienoms“ R. Osauskas teigė, kad yra būdų, kaip padėti sodininkams, tačiau trūksta iniciatyvos.

Yra ne vienas būdas, kaip pagelbėti sodo sklypų šeimininkams. Visų pirma, galima bendrijų gatves įtraukti į Savivaldybės turimų gatvių sąrašą. Tai padarius, padidėtų ir rajono gatvių ilgis. Dėl to gautume šiek tiek daugiau lėšų iš Kelių direkcijos. Taip jau yra padariusios Vilniaus miesto, Jurbarko savivaldybės. Gal tai nebūtų labai dideli pinigai, bet vis šis tas. Kita galimybė – rajono Taryboje patvirtinti Sodininkų rėmimo programą ir numatyti lėšas. Tuomet tiems sodininkams, kurie planuoja įsirengti apšvietimą, vandentiekį, sutvarkyti kelius, dalis išlaidų būtų kompensuojama iš šio fondo. Mano siūlymai remiasi į kitų savivaldybių patirtį. Aš jų neišsigalvojau“, – svarstė politikas.

R. Osauskas teigė, kad maždaug prieš metus viename Tarybos posėdyje klausimas apie gatvių prijungimą buvo svarstomas, bet pasiūlymui nepritarė didžioji dauguma Tarybos narių.

Prisimenu, kad vyko diskusija, bet šios minties buvo atsisakyta. Tai turbūt vienintelis atvejis, kai posėdyje svarstyta apie konkrečią priemonę. Visos priemonės ir jų veiksmingumas labai priklauso nuo Tarybos iniciatyvos. Jei ji ir toliau bus pasyvi, manau, kad žmonėms nepagelbės niekas“, – kalbėjo R. Osauskas. Anot jo, reikia bent pabandyti padėti. Jei pavyko padaryti kitoms savivaldybėms, kodėl turėtų nepasisekti ir Jonavos?

Aš asmeniškai esu kalbėjęs su Vilniaus ir Jurbarko rajono savivaldybių merais. Kaip ir minėjau, jie yra įgyvendinę gatvių prijungimo procedūras. Šioje vietoje esu linkęs avantiūrai. Siekiant įtraukti gatves į Savivaldybės gatvių sąrašą ir tai patvirtinti Taryboje, nereikia jokių pagrindžiančių dokumentų, kadastrinių matavimų. Tas gatvių sąrašas keliauja į Vilnių. Jeigu kartais Kelių direkcija atrinktų ir nuspręstų, kad, pavyzdžiui, Agrastų gatvė yra „Draugystės“ soduose, o ne kažkokiame kitame Jonavos kvartale, galbūt gatvę išbrauktų ir neskirtų finansavimo. Vis dėlto nenorėčiau tikėti tokiu scenarijumi. Turėtume atlikti visą tą procedūrą ir pabandyti. Jei įkliūsime ministerijos specialistui, kuris tikrai atmes mūsų siūlomas gatves ir griežtai nurodys, kad įstatymo raidė draudžia taip daryti, – nieko neprarasime. Pabandę bent žinosime, kad kažką padarėme dėl sodininkų“, – svarstė R. Osauskas.

Atsakymas iš ministerijos

Naujienos“ susisiekė ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Iš čia gavome atsakymą, taip pat „dvelkiantį“ įvairomis interpretacijomis.

Įgyvendindama Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. nuostatas, Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos projektą ir pateikusi tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė). Vyriausybė minėtą programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl Programos tikslingumo, neturint galimybių finansavimui visos šalies mastu užtikrinti, po specialių šiam klausimui skirtų LR Seimo Aplinkos komiteto ir Vyriausybės kanceliarijos pasitarimų bei posėdžių, nutarta programos netvirtinti, o pakeisti minėto įstatymo 6 str. nuostatas atsisakant tokios programos rengimo.

Sodų bendrijoms palaipsniui virstant gyvenamosiomis teritorijomis, bendro naudojimo vietinės reikšmės kelių ir gatvių tvarkymas mėgėjų sodų teritorijose vis aktualesnis, tačiau kiekvienoje savivaldybėje ar net jos dalyje sodininkų bendrijų kelių perdavimo klausimai labai skiriasi. Bendrijų ateities scenarijai ir žemės naudojimo reglamentai nustatomi savivaldybių bendruosiuose planuose: vienos palaipsniui virsta gyvenamaisiais kvartalais, kitos naudojamos rekreacijai ir tik sezoniškai, trečiose svarbi galimybė užsiimti žemės ūkio veikla. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir sodininkų bendrijos teritorijos samprata – sodininkų bendrijos teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi. Keliai gyvenamosiose vietovėse, juos įtraukus į Kelių įstatymo 6 str. 4 d. nurodytus vietinės reikšmės kelių sąrašus, tampa gatvėmis, o vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldos funkcija, dalinai finansuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Tiek Savivaldybių asociacija, tiek atskiros savivaldybės ne kartą yra pabrėžusios, kad sodininkų kelių perdavimas savivaldos institucijoms, formuojant žemės sklypus, yra sunkiai įmanomas neužtikrinus atitinkamo finansavimo tiek pačiam perdavimo procesui (apmatavimams, sklypų formavimui, registravimui Nekilnojamo turto registre), tiek jų priežiūrai.

Siūlytina Jonavos r. sodų bendrijoms jų teritorijose esančius kelius (gatves) perduoti savivaldybėms kaip inžinerinius statinius (neatliekant po keliais esančių žemės sklypų matavimų) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kai kurios Lietuvos savivaldybės planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir perimti jų administravimą (pvz., Vilniaus miesto savivaldybė sodų reikšmingesnius kelius įtraukė į vietinių kelių sąrašą ir numatė skirti lėšas jų priežiūrai). Prie likusiųjų gatvių administravimo (kitų pagrindinių ir akligatvių) savivaldybės gali prisidėti iš dalies, pagal susitarimą su sodų bendrijomis.

Dėl gerosios patirties, perduodant sodų bendrijų kelius, galima pasikonsultuoti su Kauno rajono savivaldybės specialistais arba Lietuvos sodininkų draugijos Vilniaus susivienijimo „Sodai“ vadovybe.“

O mes iš viso to darytume išvadą, kad nieko nedaryti jau iš tiesų nebegalima.

KOMENTARAI