Urėdijų reforma: Jonavos miškininkus kankina nežiniaLietuvos miškai – ne tik materialus turtas, bet ir atgaiva, dvasinė ramybė. Kaip juos pakeis urėdijų reforma?Kęstučio Putelio nuotr.

Urėdijų reforma: Jonavos miškininkus kankina nežinia

Daug diskusijų ir pasipriešinimo sulaukusi urėdijų reforma įgauna pagreitį – nuo ateinančių metų sausio 1 d. 42 valstybės įmonių miškų urėdijos bus prijungtos prie Valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto. Naujos įmonės filialų skaičių ketinama sumažinti nuo 42 iki 25. Kaip šie pokyčiai palies Jonavos rajono miškininkus, kalbamės su miškų urėdu Rolandu Skuja.

Naujas draudimas – smaugvirvė kaimo parduotuvėms
Kariuomenės ir visuomenės vienybėje – stiprybė
Atnaujinta Didžioji salė nekonkuruos su Sporto arena

R. Skuja: „Mūsų urėdiją pertvarka palies labai skaudžiai.“
Kęstučio Putelio nuotr.

Formuos naują darinį

Pašnekovas sako, kad Jonavos rajono miškininkų laukia dideli pasikeitimai, tačiau visus juos įvardyti šiandien konkrečiai dar labai sunku. Aišku viena – Jonavos urėdijos po sausio 1-osios nebeliks.

„Ši reorganizacija vyksta prijungimo prie Miškotvarkos instituto būdu. Mes patenkame į trijų urėdijų darinį. Planuose numatyta sujungti Jonavos, Kauno ir Dubravos eksperimentinę urėdijas, o filialo centru palikti Dubravą, esančią Girionyse, Kauno rajone. Tokį sumanymą tikriausiai lėmė būtent toje teritorijoje susikoncentravusios mokslo įstaigos. Girionyse veikia Miškų institutas, kolegija, ten yra mūsų miškininkystės centras. Dubrava buvo eksperimentinė urėdija, gal dėl to ji parinkta filialu“, – komentavo ateities pokyčius urėdas.

Tačiau, R. Skujos nuomone, jei taip atsitiktų, logistiniu požiūriu filialo centras būtų itin nepatogioje vietoje. Juk jis yra už Kauno miesto ir už marių, tad tiek darbuotojams, tiek klientams tektų keliauti per visą miestą, gaišti spūstyse ir t. t.

„Apie tai, kad darbo metu nelengva bus nukakti į Girionis, matyt, visai negalvota. Taigi susikursime sau sunkumus ir džiaugsimės, kad juos įveikėme“, – ironiškai sakė pašnekovas.

Tiesa, šiandien, anot urėdo, dar negalima garantuoti, kad tokį darinį patvirtins naujoji Valstybinių miškų urėdijos valdyba. Iki spalio 19-osios būsimieji valdybos nariai turėjo pateikti dokumentus. O kai susiformuos nauja Lietuvos miškininkų vadovybė, ji ir nuspręs – ar pritarti Aplinkos ministerijos pateiktam reformos planui, ar ką nors pakeisti. Tai esanti naujos valdybos prerogatyva.

Tačiau didžiosios urėdijos, tokios kaip Ukmergės, Šilutės, Tauragės, kitos, galės ramiau atsikvėpti – jas ši reforma palies kur kas mažiau.

Darbuotojai bus atleisti

Taigi Generalinę miškų urėdiją pakeis VĮ Valstybinių miškų urėdija, kurios buveinė bus Panevėžio rajone, šalia greitkelio Vilnius–Panevėžys, Katinų kaime. Sujungus urėdijas ir prijungus prie Miškotvarkos instituto, visi darbuotojai, išskyrus įmonių vadovus, kuriems darbo vietos nuo sausio 1 d. nebeliks, pradės dirbti naujoje įmonėje. Nuo tada jie bus Miškotvarkos instituto darbuotojai.

„Mūsų urėdiją ši pertvarka palies labai skaudžiai, nes darbo neteks nemažai žmonių. Pagal šiandienos viziją, iš trijų darbuotojų bus atrenkamas vienas. Sakykime, Jonavos, Kauno, Dubravos urėdijos turi po miško auginimo specialisto etatą. Nuo sausio 1-osios turės likti tik vienas žmogus. Lygiai tas pats atsitiks su miškininku, medienos ruošos inžinieriumi, kitais darbuotojais. Jeigu nebus kitokių idėjų, darbo neteks apie 20 jonaviečių“, – konstatavo R. Skuja.

Pasak jo, pirmajame reformos etape girininkijos dar paliekamos. Tačiau konkrečius sprendimus priims Valstybinių miškų urėdijos valdyba. R. Skujos nuomone, ateityje ir jos bus stambinamos, tai esąs tik laiko klausimas. Vadinasi, ir ten žmonės neteks darbo. Kol kas neaišku, kas darbuotojus priims į darbą – filialo vadovas ar Valstybinių miškų urėdija, įsikūrusi Katinų kaime.

Praras specialistus

Dabar medienos ruoša apie 30 proc. užsiėmė urėdijos, likusį kiekį darbų atlikdavo rangovai. O kai bus sukurti filialai, nežinia, ar bus leidžiama tęsti tą veiklą, ar bus samdomos įmonės.

„Mes šiems darbams turime techniką ir labai puikią komandą – inžinierius-techninius darbuotojus, girininkijų, miško darbininkų komandą. Technika, žinoma, geras dalykas, bet rezultatus lemia žmonių darbštumas, pareigingumas ir sumanumas. Visi jie yra aukštos klasės specialistai. Jeigu ir juos atleis, bus labai gaila. Žinoma, niekas neprapuls, suras darbo, bet kuri rangovų įmonė su malonumu juos priims, bet filialas praras kvalifikuotus specialistus“, – apmaudžiai sakė patyręs vadovas.

R. Skuja prisipažįsta, kad kol kas neaiškus ir jo paties likimas. Nuo 19 metų tapęs miškininku, jis neįsivaizduoja savęs kitokiame darbe. „Miškų urėdija – vienintelė mano darbovietė. Galima sakyti, tarp miškų užaugau ir susigyvenau su jais. Kol kas labai galvos nesuku, vilties dar turiu“, – atvirai teigė pašnekovas.

Rezultatai – geri

R. Skuja sako, kad ši reforma vyksta skubotai, kažkodėl būtinai „prisirišant“ vos ne prie mistine tapusios 2018 m. sausio 1-osios datos. Jis nesupranta, kodėl taip skubama. Nelabai suprantama ir reformos esmė. Visą laiką buvo sakoma, kad urėdija dirba neefektyviai.

„Tačiau įvertinus šio pusmečio rezultatus, palyginti su energetika, mūsų rezultatai yra visai neblogi. Sakykime, grynasis pelnas sudaro 17,6 proc., o išgirtosios energetikos – 11 proc. Pavertę pelną pinigine išraiška, matome, kad miškininkystė pasiekė 15 milijonų eurų, o energetikai – 79 milijonus eurų. Bet derėtų atkreipti dėmesį, kad urėdijos pardavimų pajamos siekė tik 75 milijonus eurų, o energetikų – 773 milijonus eurų“, – palygino skaičius pašnekovas.

Kasmet Lietuvoje iškertama apie 60 proc. metinio prieaugio, 40 proc. paliekama kaupti. Taigi medynų našumas didėja. Tuo tarpu Švedijoje kertama daug intensyviau – apie 85 proc. metinio prieaugio.

Anot patyrusio miškininko,  Lietuvoje nė viena kirtavietė nelieka tuščia. Iškirtus senus medžius, jų vietoje pasodinami nauji, kurie po dešimties metų tampa jaunuolynu, medeliais apsodinamos ir apleistos žemės.

„Pasigirsta kalbų, kad reikia dar labiau intensyvinti kirtimus. Atseit medynai sudaro 1 milijardą 200 milijonus turto, tad iš jo valstybė gauna per mažai pajamų. O kaip jas padidinti? Tik intensyvinant kirtimus. Žiūrima tik į pinigus, bet nekreipiamas dėmesys į visuomenę, kuriai miškai – tai atgaiva, dvasinė ramybė ir grožis. Ir apskritai – kiek kainuoja miško vaizdas žiūrint pro langą?“ – dėstė nuomonę Jonavos miškų urėdas.

Kirtimai vykdomi, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metine norma. Jonavai nustatyta 85 tūkst. kub. metrų medienos kirtimo norma.

Anksčiau miškininkai buvo kaltinami, esą neskaidriai parduodama paruošta mediena. Dabar pripažinta, kad urėdijų per elektroninę biržą atliekami medienos pardavimai bene skaidriausi. Teko išgirsti visokių nuomonių, galbūt tai ir paskatino reformos skubinimą.

Anot urėdo, uždaryti veikiančią įmonę – gana sudėtingas reikalas. Administracinis ir kiti pastatai bus perteklinis turtas. Nelikus urėdijos, jį reikės perduoti Turto bankui. R. Skuja pripažino, kad šiuo metu kolektyve jaučiamas nerimas, žmonės tampa apatiški, nes nežino, kas jų laukia po sausio 1-osios.

„Tačiau dirbame pagal planą, nes mes nieko nei sustabdyti, nei pakeisti negalime“, – kalbėjo miškų urėdas R. Skuja.

KOMENTARAI