Upninkuose – Užgavėnės kitaip!

Upninkuose – Užgavėnės kitaip!

Šiemet buvo sumanyta Užgavėnes atšvęsti kitaip – surengti Upninkų seniūnijoje esančių įstaigų varžytuves ,,Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris ateina“, apjungiant kuo daugiau dalyvių, kad visi pamatytų, ką žmonės sugeba patys. Ir tas sumanymas pasiteisino su kaupu.

Teismas po 2 metų nusprendė: V. Krajauską partrenkusi mergina – kalta
Jaunimas imasi pabėgėlių ambasadorių vaidmens
Jaunųjų pianisčių talentas įvertintas laureatų diplomais

Kovo 5 dieną akys raibo nuo stalų gausumo, patiekalų vaizdingumo. Netrūko nei blynų, nei arbatos. Juk vaišės buvo skirtos tiems, kurie tą dieną susirinko į šventę. Gaila, kad apie kaimą manoma – ,,prasigėręs“. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai nėra tiesa. Jame gyvena daug entuziastų, šviesuolių žmonių. Nesimato pas mus per šventes ,,velnio lašų“, mokame pasidžiaugti vienas kitu blaiviu protu. Netrūksta nei dainų, nei šokių, nei išradingumo.

,,Užgavėnės kitaip!“ – Upninkų kultūros centro vadovės K. Krikščiūnienės idėja. Nors ji ir nerimavo, kad neuždegus laužo, nesudeginus  ant jo Gavėno, švenčiama tai bus ,,kitaip“, žmonės gal ims ir nesupras tokios minties. Bet išbandyti naujovę buvo verta. Pasiteisino. Tad belieka dėkoti už tokį gražų renginį. Juk buvo suburtos net keturios persirengėlių komandos: Upninkų seniūnijai priklausanti ,,Svajonė“ (V. Šemeta, D. Pauplienė, V. Mockienė, G. Mockienė, M. Ščiaviskienė), Upninkų bibliotekos ,,Kiunkė“ (J. Ambraškienė, A. Majauskienė, Z. Visokinskienė), Upninkų pagrindinės mokyklos ,,Raganaitės“ (A. Liutkevičienė, M. Danilevičienė, R. Remeikienė, V. Palaimienė, grojo L. Černiauskienė),  Upninkų dienos centro ,,Spindulys“ (V. Dunajeva, M. Morkūnienė, A. Milkintienė), kurios ne  juokais įaudrino susirinkusius. Jos net savo ,,sirgalius“ į šventę atsibogino. O kaip varžysiesi be jų?! Kai užduotys byra viena paskui kitą, o tave stebi akylos komisijos, kurią atstovauja Upninkų seniūnijos seniūnė L. Nekrošienė, mokyklos direktorės pavaduotoja A. Jampolceva ir seniūnaitė  E. Martusevičienė, akys. Tad, vos tik kuriai nors komandai gavus didesnį balų skaičių, kilo nuo kėdžių net rimti vyrai, skandavo, skatino pergalei – didžiajam  Užgavėnių prizui savo favorites. Griaudėjo jų aplodismentai.

Pagal liaudies išmintį, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Sako, kuo daugiau triukšmausi, tuo žiema labiau išsigąs ir bėgs sijoną pasiraitojusi laukais. Tai kaip nepadėsi, jei kiekviena komanda dar ir gausios vaišes paruošė? Nuotaikos tikrai netrūko. Kaimo žmogus dirba sunkiai, bet ir švenčia jis irgi su dideliu užsidegimu. O kai salėje skamba smagi muzika, pats įsilieji į dainą, kojos kilnojasi šokiui. Netrūko nei polkos žingsnio, nei ratelio suverpimo. Visi buvo pamatyti, pakviesti dalyvauti tame procese. Šypsena šildė šypseną.

Trankiai ir kaimynų sugludimu vyksta pas mus tokios šventės. Ir galime pasidžiaugti, kad vis daugiau ir daugiau žmonių į jas įsilieja. Tikrai buvo malonu, nors sklindžiu, nors menkučiu, pagal išgales, suvenyru apdovanoti tuos, kas tą dieną linksmino ir skatino linksmintis, kas būrėsi Upninkų kultūros centro mažojoje salėje.

Užgavėnės žymi paskutinę žiemos mėnesio dieną. Nesikovė pas mus tą dieną Kanapinis su Lašininiu, abu smagiai patrepsėjo valso ritme, draugiškai, pasidažydami į uogienę, sukirto ne vieną tradicinių blynų porciją. Nenuskriaudėme šiemet ir Gavėno, išvengė jis laužo liepsnos. O tiems, kurie dalyvavome šioje gražioje sueigoje, nesinorėjo ir išsiskirti, juk patyrėme šviesų ir šiltą širdžių susiglaudimą. Bet viskam – savas metas.

Senas lietuviškas tradicijas kaimai stengiasi, kiek beišmanydami, saugoti ir puoselėti. Tad žinome ir tai, kad po Užgavėnių prasideda Gavėnia, kuri truks iki pat Velykų. Šiuo laikotarpiu teks pabūti rimtiems, permąstyti nueitą kelią, atlikti nepadarytus darbus. O sočiai pavalgius, pasilinksminus  ir pasninkauti, kol nušvis Šventų Velykų rytas, bus tikrai lengviau.

 Skirstėmės linkėdami vieni kitiems paties geriausio. Ateis metas, vėl sukvies mus Upninkų kultūros centro entuziastai, vėl dušime dainomis, suksimės ratelyje, atsidėkosime Upninkų, kurią kiekvienas branginame, žemei, kuri dovanoja duoną, pasidžiaugsime artimo meile – pačia tikriausia vilties jėga.

Upninkų kaimo bendruomenės narė Ana Aleksandravičienė

KOMENTARAI