Turguje aštrėja konkurencijaDėl pirkėjų skaičiaus sumažėjimo turgavietės poreikis taip pat blanksta. Kęstučio Putelio nuotr.

Turguje aštrėja konkurencija

„Naujienos“ gavo skaitytojos Marytės Česiūnienės laišką. Su jo turiniu supažindinome UAB „Gudžionys“ administraciją ir paprašėme pakomentuoti.

Kalėdų senis į šventę atvyko šarvuočiu
Bus įteikta G. Kanovičiaus literatūrinė premija
Prie stadiono – saugaus eismo miestelis

„Prekyba turgelyje nyksta su lozungu „Apderk konkurentą, kad parduotum savo prekę“. Pieno produktais turguje prekiauju jau 14 metų, turiu visus tam reikiamus dokumentus ir leidimus. Tiekiamą produkciją padarau kaip sau – visada skanią ir šviežią, todėl ir pirkėjų buvo, parduodavau viską greitai ir anksti išvažiuodavau namo. Bet dabar atėjo toks laikas, kai savo prekę tapo sunku parduoti.

Prasidėjo konkurentų bruzdėjimas: „Ji parduoda, o mes sėdime ir negalime parduoti. Reikia neapsileisti. Mes padarysime jai…“.

Ir pradėjo daryti… Pradėjo lakstyti po visą turgų ir visiems sakyti: „Nepirkit iš jos nieko, ji geria!“. Kadangi turguje vieni kitus gerai pažįsta, tai ir „nuskambėjo“ telefonas per visą turgavietę: „Ji geria, žiūrėkit, kokia raudona, iš vakaro tikriausiai prisigėrus buvo“ arba „Žiūrėkit, jau vėl eina gerti“. Ir nuėjo paskalos pirkėjams.

Būtų gal juokinga, jei nebūtų pikta. Mano visi pirkėjai vienas po kito kažkaip patylomis dingsta arba praeidami pro šalį tylomis pasišnabžda: „Čia nepirk“. „Geradarių“ informacija veikia.

Kreipiausi į policiją dėl šmeižto, bet policijai pienininkai pareiškė, kad jie visi labai draugiški, kad čia nėra jokių apkalbų. Žinoma, „pletkų“ prie popieriaus lapo neprisegsi, o liudininkų kaip ir nėra. Visi sako: „Mes nieko negirdėjom ir nežinom“. Taip ir pasibaigė policijos tyrimas, liko krūva nutarčių ir įsipareigojimas atsiprašyti, kurio taip ir nesulaukiau, o vietoj atsiprašymo „karuselė“ sukasi toliau.

Taip ir prekiauju, aplink vis girdėdama pasikuždėjimus: „Nepirkit iš jos.“ 

UAB „Gudžionys“ direktoriaus pavaduotojas Gintautas Brukas:

„Atmosfera Jonavos turgavietėje tarp prekybininkų visą laiką yra pakankamai sudėtinga. Didelės įtakos tam padaryti negalime. Bandysime kalbėtis su pieno produktus prekiaujančiais žmonėmis ir išspręsti susidariusią situaciją, žinome, kad ji yra gana kebli. Vis dėlto žmonių santykių pakeisti mes negalime. Prekybininkai nuo ryto iki vakaro vienas šalia kito sėdi, turi savo vietas, todėl suprantama, kad ten gali kilti ir konfliktų. Tai esame matę ir susidūrę.

Turguje prekiaujantys žmonės privalo turėti visus leidimus, juos dažnai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Aišku, kad apmaudu, kai kitas žmogus atsistoja kokioje gatvėje ar daugiabučių kieme ir, neturėdamas jokių leidimų, pardavinėja pieno produktus. Yra tam tikros neteisybės, kuri pienininkus liūdina.

Mažėja ne tik pirkėjų skaičius, bet ir apskritai pačios turgavietės poreikis, todėl aštrėja ir konkurencija. Gyventojai išvažiuoja į užsienį, sugrįžtančiųjų yra mažai. Prekybininkai priklausomi nuo pirkėjų: jei eilutė žmonių laukia prie bankomato, tuomet padaugės perkančiųjų ir turguje. Čia daugiausiai dirba perpardavinėtojai, bet stengiamės pritraukti ir augintojus.

Vis dėlto džiaugiamės, kad turgus gyvuoja. Galbūt ateityje šios prekyvietės situacija dar keisis, gal jis taps turgumi, kuriame prekiaus tik patys produkcijos gamintojai, augintojai, ūkininkai. Laikas parodys.“

KOMENTARAI