Tėviškės takais – į kraštiečių šventę ČičinuoseJ. Plukys pasveikino išradingai tvarkomo kiemo šeimininkę A. Kubiliūnienę. Autorės nuotr.

Tėviškės takais – į kraštiečių šventę Čičinuose

Kasmet, birželio mėnesį, Jonavos kultūros centro (JKC) Čičinų filialas ir vietos bendruomenė „Čičinų kraštas“ rengia kraštiečių šventę „Tėviškės takais pareisim“. Praėjusį savaitgalį vykęs renginys buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Mero rinkimuose pirmauja E. Sabutis, prireiks II turo
Prie stadiono – saugaus eismo miestelis
Juškoniečiai jau žiemą išvijo

Paroda ir edukacija

Kultūros centro fojė svečiai ir sodiečiai būriavosi prie Renatos Kilinskaitės fotografijų parodos, kurioje įamžintos dvarvietės su apleistų ar privatizuotų pastatų liekanomis. Čia pat JKC krašto muziejaus skyriaus etnokultūros darbuotoja Rasa Libienė vedė edukacinę valandėlę – kvietė pamėginti patiems išsilieti žvakę, liaudiškais ornamentais papuošti maišelį, derantį arbatžolėms ar kitokioms smulkmenoms susidėti.

Šventės vedėja, bendruomenės „Čičinų kraštas“ pirmininko pavaduotoja Rita Subatkevičienė pasidžiaugė, kad gyvenvietė kasmet gražėja – gyventojai, puošdami savo valdas, išradingai panaudoja augalus ir lauko akmenis.

„Gražus kelias į tėviškę. Neprailgsta jis ir nepabosta. Rodos, žinai kiekvieną posūkį ar vingį, kiekvieną kalnelį ar nuokalnę, pažįsti kiekvieną miškelį, lauką, pievą, slėniais ir šaltinių pakrantėmis bėgančią, bet vis stebiesi ir atsistebėti negali, vis iš naujo grožiesi. O mintys bėga į praeitį, tarsi sakydamos: kiek daug tau, žmogau, duota. Tik glauskis širdimi prie to, pripildyk sklidinai, kad ji dainuoti imtų“, – lyrišku tekstu į susirinkusią publiką kreipėsi renginio vedėja.

Anot kaimo gyventojų, kraštiečių šventė kiekvienais metais organizuojama įdomiai

Kaimo pokyčiai

Jonavos kultūros centro Čičinų filialo vadovė Loreta Ratautienė netruko rasti Čičinų kaimo sąsajų su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu. Mat suskaičiavus kaimo sodybas, paaiškėjo kad jų yra lygiai šimtas.

„Prieš šimtą metų šiame kaime gyveno daugiausia Rasalų, Čekanavičių, Šabūnų šeimos, o šiuo metu gyvenamąją vietą deklaravę apie šimtas gyventojų įvairiomis pavardėmis“, – pateikė faktus L. Ratautienė.

Pastaraisiais metais Čičinuose registruota 317 gyventojų, prieš dešimtmetį jų buvę 358. Visoje Kulvos seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 2 188 asmenys.

„Iš jų tik 33 žmonės pasiekę 85 ir daugiau metų – 8 vyrai ir 25 moterys. O šimtamečių apylinkėse nėra ir nebuvo jau labai seniai. Šiuo metu vyriausia Čičinų gyventoja yra Marytė Soltanienė, gimusi 1925-aisiais“, – komentavo statistinius duomenis Čičinų KC vadovė.

Buvo manyta, kad Čičinų kaimas nėra labai sena gyvenvietė, bet istoriniai duomenys rodo, kad gyvenimas čia virė jau prieš ketvirtį amžiaus. (Palyginkime su Jonava, kurios gimtadienis artėja prie 270 metų sukakties.)

Garbaus amžiaus vietos gyventoja Onutė Sadauskienė, aktyvi meno gerbėja ir puoselėtoja, atsigręžė į nugyventus metus ir pasidžiaugė, kad Čičinuose visą laiką skambėjo dainos, vyko šokių repeticijos. „Nenoriu pasiduoti senatvei – vis traukia dalyvauti ir norisi būti reikalingai. Dėkoju šiandieninės sueigos organizatoriams ir kultūros nešėjams už puikią nuotaiką“, – sakė ji.

Šilti atsiliepimai

Daug gerų žodžių šventės organizatoriams pasakė šiuo metu Kaune gyvenanti  Čekanavičiūtė-Buinauskienė, į kraštiečių šventę atvykstanti kiekvienais metais. „Nepraleidžiu nė vieno renginio. Gera susitikti su artimaisiais, pabendrauti su pažįstamais, pasiklausyti koncerto. Džiugu, kad Čičinų kultūros centras ir bendruomenė sumanė sukviesti tuos, kurie kilę iš šio kaimo. Širdžiai gera, kad yra mielas kampelis Lietuvoje. Kai papasakoju draugams apie tokį renginį, nustemba, o kiti klausia, kokioje vietoje iki šiol puoselėjamos tokios nuostabios idėjos? Kai pasakau, kad tie stebuklai vyksta Kulvos apylinkėje, tai prisimena Abraomą Kulvietį ir dvarą, – dalijosi mintimis buvusi čičinietė. – Nuo to laiko, kai išvykau iš čia, Čičinai labai pasikeitė, pagražėjo ir, atrodo, išaugo. Važiuoji keliu ir matai, kokie gražūs kiemai, kaip puoselėjama aplinka, įsikūrę tvarkingi ir darbštūs žmonės. Gaila, namų, kuriuose augau, jau nebėra. Kitąsyk ir ašara nurieda, bet atvažiuoti traukia, ir tiek. Juo labiau, kad čia gyvena mano sesuo Ona. Tai liepos mėnesį, per Onines, vėl apsilankysim.“

„Dar turi atvažiuoti sūnus su marčia ir anūku iš Jonavos. Žiūrėkite, kiek giminių į krūvą susieina! Tai kaipgi nesidžiaugsi?“ – papildė sesers mintis Ona.

Ne tik kraštiečių šventės, bet ir kitų renginių nepraleidžia Jadvyga ir Antanas Šabūnai – tėviškės trauka turi kur kas didesnę galią nei kiti malonumai.

Vis dėlto bendruomenės „Čičinų kraštas“ pirmininkas apgailestavo, kad šiemet sulaukė nedaug kraštiečių. Pasak jo, anksčiau tėviškę aplankydavo kur kas gausesnis būrys. „Pasigendu ir vietos gyventojų. Prieš kelerius metus visi į salę netilpo, o šiandien dar ir tuščių kėdžių yra“, – apmaudžiai kalbėjo jis.

Padėkos darbštuoliams

Šventės metu bendruomenės pirmininkas Juozas Plukys padėkos raštais ir svyrančių gėlių vazonais pagerbė gražiausiai ir įdomiausiai tvarkančius sodybas šeimininkus. „Pernai dėkojome vieniems, šiandien norime paskatinti kitus darbštuolius. Tačiau atvirai pasakysiu – pagyrimo verti visi“, – pripažino J. Plukys.

Už gražiausiai ir skoningiausiai tvarkomus kiemus padėkota Angelei Kubiliūnienei, Antaninai Damarackienei, Virginijai ir Rimantui Rimkevičiams, Ilonai Damarackienei. Paskatinti gyventojai savo valdas jau tą pačią dieną galėjo pasipuošti šventės rėmėjos ūkininkės Violetos Paulauskienės išaugintomis gėlėmis.

Sveikinimai ir padėkos

Renginio organizatoriai nepamiršo ir jubiliejus neseniai atšventusių žmonių. Tad atitinkamos regalijos įteiktos kraštiečiui A. Šabūnui, beje, birželio 13-ąją minėjusiam savo vardadienį, ir Gitanai Ambrazevičienei. Juos pagerbiant, į sceną pakviestas rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narys Albinas Pavasaris, kadaise dirbęs Čičinuose, buvo paprašytas padeklamuoti eilėraštį „Metų turtas“, kuris tapo nuoširdžiausiu linkėjimu ne tik jubiliatams, bet ir visiems, atėjusiems į kraštiečių šventę.

Daug padėkos ir gražių žodžių tądien pasakyta dosniam šventės rėmėjui, Gurelių kaimo ūkininkui Jonui Chaladauskui, besiruošiančiam sutikti ne tik varduves, bet ir gražų jubiliejų. „Nejaugi aš tik vienas Jonas šiame būryje?“  – stebėjosi žemdirbys.

Muzikinius ir poetinius talentus atskleidė Justina Subatkevičiūtė, skambindama fortepijonu ir deklamuodama savo eilėraštį. Nuskambėjo ir pirmosios kraštiečių šventės organizatorės Vitalijos Budnikienės, tądien negalėjusios atvykti į renginį, sveikinimo telegrama. Kaip sakė L. Ratautienė, „sveikinimas reiškia buvimą kartu   mintimis ir širdimi“.

Koncertinę programą susirinkusiesiems padovanojo tradicinės muzikos kapela „Kraitė“, vadovaujama  L. Ratautienės, skambiomis dainomis stebino moterų ansamblis „Septima“ (vad. Jurga Roličienė), o visą šventę baigė Editos Normantienės „Bičiulių“ kapela iš Vilniaus.

Organizatoriai padėkos žodžius tarė Kulvos seniūnui Ramūnui Gudonavičiui ir komunalinio ūkio darbuotojams, sutvarkiusiems ir papuošusiems kaimo kryžių, ūkininkams V. Paulauskienei, J. Chaladauskui ir Rimantui Kubiliūnui, kasmet šventėms teikiantiems materialinę paramą.

KOMENTARAI