Taryba: skirstyti pinigus smagiau nei kelti mokesčiusŠiame Tarybos posėdyje, skirtingai nei ankstesniuose, daug kalbėta ir diskutuota. Kęstučio Putelio nuotr.

Taryba: skirstyti pinigus smagiau nei kelti mokesčius

Iš šalies klausantis praėjusį ketvirtadienį vykusio rajono Savivaldybės tarybos posėdžio, stebino pasikeitęs politikų elgesys, ypač valdančiosios daugumos. Kitaip nei anksčiau, kai jie dažniausiai tylėdavo ir kone vieningai balsuodavo, šįkart dėl keleto sprendimo projektų kalbėta daug, kartais – nukrypstant nuo svarstomos temos, tuščiažodžiaujant. Ar tik, anot iš salės girdėtos replikos, taip anksti neprasidėjo rinkimų šou?

Vaikiškos knygelės jau keliauja mažiesiems ligoniukams
Tarybos posėdyje – temų ir problemų įvairovė
Smėlio dėžių eros pabaiga, gyvūnų kapinėms – žalia šviesa

Pinigų per daug?

Šiuose vis tų pačių žmonių pasisakymuose, kurie neretai buvo skirti daugiau tiesioginės posėdžio transliacijos klausytojams, o ne dalyko esmei atskleisti, bandysime rasti racionalų grūdą.

Pirmas „užkliuvęs“ darbotvarkės klausimas buvo šių metų biudžeto tikslinimas, kurį pristatė Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Danutė Petronienė. Politikams netiko kai kurios patikslintų asignavimų „eilutės“.

Remigijui Osauskui „ranka nekilo už sprendimo projektą“ dėl dviejų momentų, perskirstant lėšas. Jo nuomone, metų pradžioje vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ renovacijai skirtas ir sutaupytas lėšas (56 660 Eur) reikėtų ne perskirstyti nesusijusioms reikmėms, bet palikti šiam darželiui, kuriam trūksta daug dalykų (kartais elementarių). Taip pat reikėtų elgtis ir su nuo kitų ikimokyklinių įstaigų modernizavimo likusiais pinigais.

Kitas atvejis, pasak kalbėtojo, yra beprecedentis – Kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) vadovybė, turėdama aiškų darbo užmokesčio biudžetą, metų eigoje padidino algas. „Dabar jiems skiriame 32 tūkstančius eurų, bet, atrodo, to neužteks iki metų pabaigos, kad visiems darbuotojams būtų sumokėti atlyginimai“, – priekaištavo Tarybos narys.

Jam pritarė Vytautas Venckūnas. „Ar šiandien, kai turime kaišioti visas arenos „skyles“, ji mums netampa didele našta? Kodėl lengvabūdiškai elgiamės su pinigais?“ – kolegų klausė jis ir pridūrė: „Matyt, jų yra per daug.“

Mintis šia tema pratęsęs Kęstutis Macionis akcentavo, kad minėta skola atsirado dėl to, jog buvo pakelti atlyginimai. Anot jo, tai yra blogas pavyzdys. „Negalime leisti precedentų, kurie yra iš esmės neigiami“, – baigdamas sakė jis.

Susidariusią situaciją teisino net du Tarybos nariai, kartu ir KKSC direktorės pavaduotojai – Vidmantas Šidlauskas ir Laurynas Gailius. Pasak pirmojo, šiais metais Sporto centrui buvo atiduota valdyti Sporto arena, niekas neturėjo patirties, kaip ją administruoti, kiek reikės lėšų, tarp jų ir darbo užmokesčiui.

Antrasis, daugiausiai kreipdamasis į p. Vytautą, patikino: „Mes galime Sporto areną turėti tokią kaip pridavus, bet tada ji tiktų tik kelioms sporto šakoms. O mes norime daugiafunkcės arenos.“

V. Venckūnas atkirto: „Kai jūs ir arena užsidirbsite bent 50 procentų to, kas jums yra duodama, darykite, ką tik norite.“

Algimantas Dabašinskas turėjo pastabų dėl bendrovei „Jonavos autobusai“ papildomai skiriamų 50 tūkst. Eur nuostoliams padengti. Jis abejojo, ar motyvacija, kad pabrango dyzelinis kuras ir detalės, yra pagrįsta. „Manau, kad patirtus nuostolius įmonė turėtų dengti iš savo gaunamų pajamų“, – teigė jis.

V. Venckūnas pridūrė, kad informacija, jog dyzelinis kuras pabrango 11,5 proc., yra neteisinga, „čia yra tiesiog apgavystė vidury baltos dienos“. Taip pat akcentavo, kad Savivaldybė pirmiausia dotuoja nuostolingus reisus.

Nepaisant išsakytų pastabų ir kritikos, patikslintam biudžetui, kartu ir visiems jo punktams, pritarta. Už jį balsavo 18 Tarybos narių, 2 susilaikė, 1 buvo prieš.

Parkas – mirties taške

Nevienareikšmiškai sutikta rajono Savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo programa 2018–2020 metams, pristatyta Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Agnės Šalomskės.

R. Osauskas išvardijo nemažai šio plano gerų idėjų. Tačiau, pasak jo, labai prastai atrodo, kad kai kur finansavimas didinamas tūkstančiais eurų, bet nerandama menkų lėšų socialinių įstaigų reikmėms. Jis pateikė pasiūlymą, kuris per metus padėtų sutaupyti 1 000 Eur, ir rekomendavo, kam juos galima būtų skirti.

A. Dabašinskas atkreipė dėmesį, kad strateginiame plane kai kurios planuojamos išlaidos didėja net 50–100 proc. „Nežinau, ar mes tikrai taip gerai gyvename, ar perspektyvoje turėsime pinigų, ar tikrai biudžetas 2018 metais bus padidintas 40 procentų“, – abejojo jis.

Tarybos nariui kelia nerimą, kad iš mirties taško nejuda pramoninio parko įkūrimas Ruklos seniūnijoje, nors apie tai kalbama jau 10 metų. Šiai priemonei 2018 m. planuojama tik 5 tūkst. Eur, o 2019 ir 2020 m. – visai nieko. Pasak jo, taip finansuojant, „parkas iš esmės bus numarintas“.

Paprašytas pakomentuoti, kokia yra pramonės parko situacija, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vaidas Zakarauskas informavo, kad 2013 m. parengtas investicinis būsimo parko projektas, kuriame numatyti trys etapai. Dabar įgyvendinamas 1-asis etapas – formuojamas žemės sklypas. „Jį suformavę, galvosime, kokia bus jo reali paskirtis, arba lauksime investuotojų pasiūlymų. Kai bus aišku, kokią infrastruktūrą turėtume įrengti ar įrengs pats investuotojas, tada atliksime kitus planavimo darbus“, – aiškino skyriaus vedėjas.

Arvydas Gasys savo pasisakyme pabrėžė investicijų, ypač aktyvių, svarbą rajonui. Jo nuomone, padėtis yra apgailėtina, per pastaruosius penkerius metus šiuo klausimu yra padaryta nedaug. O tam, kad atsirastų investicijų, turi būti iš anksto paruoštos vietos, kur investuoti. „Verslas dabar yra toks mobilus ir staigus, kad atsivedęs nepasakysi: „Palauk, mes čia planus ruošiame ir panašiai“, – patikino jis.

V. Šidlauskas nesutiko su architekto nuomone, kad „kai kažkas ateis ir kažko reikės, tada mes pradėsime ruoštis“. Jis pritarė kolegai, kad „verslininkui reikia čia ir dabar“. Anot kalbėtojo, jei pramonės parkas yra reikalingas, turėtų būti ruošiama infrastruktūra. Rajono administracijai turėtų būti didelis iššūkis padaryti taip, kaip reikia verslui.

Juozas Jokimas priminė, kad reikia paspartinti Jonavos aplinkkelio statybą, sutvarkyti susisiekimą, kad „mūsų žmonės galėtų geriau naudotis kuriamomis naujomis darbo vietomis pakaunėje, o kauniečiai – Jonavoje“.

Alfonsas Meškauskas, Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komiteto pirmininkas, baigiantis diskusijoms, pažymėjo, kad, ruošiant kitų metų biudžeto projektą, „tikslinga atsižvelgti į kolegų mintis, pagalvoti apie iškeltų idėjų finansavimą“.

Nors ir išsakyta pastabų, balsavusiųjų prieš strateginės plėtros plano projektą nebuvo. 18 Tarybos narių balsavus „už“, 3 susilaikius, sprendimas priimtas.

Išaugs mokesčiai

Bendrovės „Jonavos paslaugos“ direktorius Edmundas Mulokas pristatė net tris sprendimų projektus, kuriuose buvo suplanuota nuo kitų metų didinti paslaugų tarifus. Pirmuoju iš jų numatyta patvirtinti dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius. Direktorius sudėliojo keletą akcentų, dėl ko didinamos kainos.

Pasak jo, pagrindinė ir vienintelė priežastis – kad kitais metais kyla vadinamasis vartų mokestis. T. y. kiekvienos tonos atliekų, kuri yra išvežama į Kauno regioninį atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kaina buvo 25,86 Eur, o bus 41,48 Eur, taigi ji kyla 60 proc. „Mūsų gyventojams ir verslininkams atliekų surinkimas ir tvarkymas turėtų didėti vidutiniškai 12 proc. Sumažinę savo sąnaudas, kainą kelsime vidutiniškai 7 proc. Todėl ryškaus tarifų didėjimo nebus“, – teigė bendrovės direktorius.

Nors informacija buvo pateikta aiškiai, dėl būsimo sprendimo netrūko klausimų ir pasisakymų.

Birutė Platkauskienė „spaudė“ pranešėją garantuoti: „Ar sumažėjus vartų mokesčiui kreiptumėtės į Tarybą dėl kainų mažinimo?“ Atsakyta: „Manau, kad taip.“

A. Dabašinską domino, kiek pastaruoju metu sumažėjo atliekų. Paaiškinta, kad mažėjimas yra nedidelis, bet jis įtakos tarifams nelabai turės, nes pastovios sąnaudos išlieka beveik tos pačios.

A. Gasys teiravosi: „Ar neturite skaičiavimų, kiek įmonei kainuoja sutvarkyti toną šiukšlių, atmetus vartų mokestį? Pasirodo, tokia sąnaudų detalizacija yra padaryta ir pateikta kiekvienam komitetui. Pagal ją, viską sumokėjus, įmonei pelno nelieka.“

V. Šidlauskas, lyg negirdėjęs E. Muloko išsakytų sprendimo motyvų, klausė: „Ar šis kainų kėlimas nuo Tarybos nepriklauso? Ar ji tik konstatuoja padėtį, kai KRATC-as kartu su Vyriausybe, pakėlusia taršos mokestį, privertė kelti kainas rajone?“ Atsakymas: „Iš esmės kainų kėlimas – tik dėl to.“

A. Meškauskas kalbėdamas pabrėžė, kad dabar mokesčio už atliekas sistema išbalansuota. Reikia siekti, kad būtų nustatyta tokia, kuri būtų visiems aiški, skaidri ir priimtina. Pasak jo, visi turėtume mokėti už konkretų šiukšlių kiekį. O valstybė, jeigu nepastatė šiukšlių deginimo įmonių, neturėtų kelti taršos mokesčio.

V. Venckūnas, be apibendrintų, jau besikartojančių minčių, paprašė protokoliniu sprendimu įpareigoti bendrovę „Jonavos paslaugos“, kad ši per pusę metų paskaičiuotų, kokia yra galimybė pereiti prie mokesčių nuo surinkto atliekų kiekio – tūrio arba svorio.

Pasiūlymą kolegoms pateikė ir K. Macionis, kartu palinkėdamas, jog ateityje „gal įdėsime daugiau pastangų, kad mūsų sprendimai būtų logiškesni ir protingesni.“

V. Šidlauskas ir pasisakydamas vis nerimavo, ar gyventojai supras, kad Tarybos sprendimai, kuriuos reikės priimti, yra labai apriboti, priklausomi nuo Aplinkos ministerijos. Kalbėtojas taip pat teigiamai vertino, kad kainos keliamos tik 7, o ne 12 proc.

Meras Eugenijus Sabutis apibendrindamas pažymėjo, kad šis sprendimas nėra Tarybos inicijuojamas – esame įsprausti į kampą ir ačiū pasiūliusiems, kaip iš to kampo išeiti.“

Už šį sprendimą balsavo 15 iš 20-ies Tarybos narių.

„Jonavos paslaugų“ vadovas pristatė dar du darbotvarkės punktus, kur buvo numatyta didinti mokesčių tarifus – daugiabučiams namams priskirtų teritorijų tvarkymo ir bendrojo naudojimo patalpų valymo. Anot pranešėjo, abiejų klausimų preambulė – ta pati. Tarifų didinimo priežastis yra vienintelė – dėl minimalaus atlyginimo kėlimo. Tik tiek, kad pirmasis tarifas paskutinį kartą buvo keltas 2015 m. viduryje, o antrasis – 2013 m. Šiame tarife valytojų atlyginimas sudaro apie 80 proc. „Realiai tarifus reiktų kelti kiekvieną kartą, padidinus atlyginimus, bet trumpuoju laikotarpiu nuostolius padengiame iš kitų veiklų“, – situaciją aiškino E. Mulokas.

Šįkart niekas neuždavė klausimų ir nepageidavo kalbėti. Didele balsų dauguma sprendimai priimti. Kaip tai paveiks mūsų kišenes, matysime ateinantį vasarį, gavę sausio mėnesio sąskaitas.

KOMENTARAI