Tarp meilės ir neapykantos šunims – amžina kovaDresuoti šunys šeimininkams problemų nesukelia, nes keturkojai „protingai“ susikalba savo kūno kalba. Kęstučio Putelio nuotr.

Tarp meilės ir neapykantos šunims – amžina kova

Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklės aiškiai nurodo, kad šeimininkai visiškai atsako už savo augintinius, privalo jais rūpintis ir užtikrinti, jog jie nekels nepatogumų kitiems žmonėms. Taisyklės įpareigoja šunis vedžioti su pavadėliu, o tam tikrais atvejais nepamiršti ir antsnukio. Nors už taisyklių nusižengimus numatomos baudos, jonaviečiai skundžiasi, kad pažeidėjų vis dar yra nemažai.

Iš galimybių ir atradimų šalies – netradicinis suvenyras
„Valdiškų“ namų neliks, tačiau problemų neišvengsime
Nepatenkinti tie, kurie nežino sakramentų esmės

Žmonės skundžiasi

Vienintelė Jonavos mieste vieša vieta, kurioje šuo gali bėgioti palaidas, yra gyvūnų dresūros aikštelė Kauno gatvės gale.

Agresyvūs šunys, kovinių veislių atstovai bei jų mišrūnai visada privalo būti su antsnukiu. Šeimininkas atsako ne tik už savo augintinio saugumą, bet ir jo sukeltą žalą. Taisyklės vienodos visiems, tačiau neatsakingų šeimininkų  –  apstu.

„Išėjusi pasivaikščioti su savo augintiniu, visada žiūriu, kad neįlipčiau į kieno nors paliktą „dovanėlę“. Ne kartą pamokiau tokius šeimininkus, bet jie tiesiog apsimeta negirdintys. Chemikų gatvėje laksto palaidi vilkšuniai, dobermanai ir visokie mažyliai. Šeimininkai kaip susitarę šaukia, kad jų šuo draugiškas. Visi taip sako, bet štai mano augintiniui koją buvo stipriai perkandęs būtent palaidas šuo“, – piktinosi jonavietė Lina.

Tai, kad palaidi šunys kelia nepatogumų, tvirtino ir Lietavos gatvėje gyvenantis Andrius. Tiesa, vyras atvirai sakė, kad nesurinkti šunų ekskrementai jam visiškai nerūpi.

„Aš manau, kad ekskrementai yra trąša žolei. O dėl palaidų šunų – kitas reikalas. Norėčiau  paklausti jų šeimininkų, ar jie susimąsto, kad jų keturkojai yra aukščiau žmonių interesų. Mūsų dukra vedžiojo taksą ir grįžo namo verkdama, nes pribėgęs palaidas šuo įkando jam į snukį. Nuo tada ir ji, ir žmona nešiojasi pipirines dujas, skirtas savigynai“, – pasakojo Andrius.

Surašytos baudos

Pašnekovai negailėjo piktų žodžių neatsakingiems šeimininkams, tačiau pripažino, kad patys apie matomus gyventojų nusižengimus niekada nepranešė atsakingoms institucijoms.

Tuo tarpu Kauno r. vyriausiojo policijos komisariato vyr. specialistė Justina Kazragytė sakė, kad taisyklių nesilaikymas gali gerokai paploninti šunų savininkų pinigines. Pasak jos, praėjusiais metais Jonavoje buvo užfiksuoti 28 pranešimai, susiję su gyvūnų laikymu. Pažeidėjams buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Jonavos r. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai teigė, kad ir jie sulaukia nemažai skundų. Pasak jų, geriausias būdas užkirsti kelią tokiam elgesiui yra vaikų švietimas, žmonių sąmoningumo ugdymas.

„Esame gavę skundą dėl palaido šuns apdraskyto jorkšyro terjero. Buvo atvejis, kada palaidi šunys papjovė ūkininko avis. O tvarka ir švara priklauso nuo pačių žmonių. Nepastatysi kiekvienoje pievutėje po vaizdo kamerą. Žmonės gali patys informuoti atsakingas institucijas, tačiau turi turėti ir vaizdinių įrodymų – filmuotą ar fotografuotą medžiagą. Gyventojai skundžiasi ir keturkojų keliamu triukšmu, tačiau vis dėlto didžiausia problema šiuo metu yra išmetami gyvūnai“, – akcentavo Viešosios tvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Jakimavičienė.

Prieglauda perpildyta

Tai, kad beglobių gyvūnų yra labai daug, patvirtina ir Jonavoje įsikūrusios prieglaudos „Penkta koja“ savanorė Dalia Kopūstienė. Pasak moters, benamių gyvūnų skaičius gerokai viršija jų priėmimo galimybes. Nemaloniausias dalykas tas, kad čia atsiduria ir keturkojai, turintys šeimininkus, kurie tiesiog nesugeba ar paprasčiausiai nebenori tinkamai jais rūpintis.

„Mums nuolatos trūksta vietos gyvūnams, savanorių ir finansinės paramos. Ypač sunkus laikotarpis po švenčių. Kaip rodo praktika, tuo metu dar labiau išauga išmetamų gyvūnų skaičius.  Pasitaiko situacijų, kai šunys pabėga nuo šeimininkų ir atsiduria pas mus“, – sakė savanorė.

Kaip apsiginti

Vilniaus šunų sporto klubo „Vilnis“ dresuotoja Rita Jakštaitė „Naujienų“ skaitytojams davė keletą patarimų, kaip elgtis sutikus agresyvų palaidą šunį.

Pasak jos, veiksmingiausia šunų peštynių prevencija yra užtikrinti, kad jūsų šuo ramiai prasilenks su kitu šunimi taip, kaip mes, žmonės, prasilenkiame vienas su kitu. Saugiausia su sutinkamais keturkojais prasilenkti puslankiu – jie neturėtų eiti kaktomuša. Jei jau šunys prieina vienas prie kito, jų abiejų pavadėliai turi būti atpalaiduoti, kad keturkojai galėtų laisvai judėti, kūno kalba komunikuoti vienas su kitu. Kai matote link jūsų artėjantį šunį, visada privalote išlikti ramūs. Staigūs judesiai, emocionalus rėkimas dar labiau įaudrina ir jūsų, ir kitą šunis. Neleiskite savo šuniui spoksoti į atėjūną, loti, bet netempkite jo prie savęs, kad svetimas šuo nepagalvotų, jog jūsų šuo bėga. Prisiminkite – bėgantį visada norisi gaudyti. Patys prieikite prie savo šuns ir atsistokite taip, kad jis būtų už jūsų. Ramiu žingsniu didinkite atstumą tarp atėjūno ir judviejų, bet jokiu būdu neatsukite jam nugaros. Puslankiu eikite šalin, periferiniu matymu stebėdami atėjūną. Jei jis seka iš paskos, sustokite, visu kūnu atsisukite į jį, ramiai pastovėkite ir vėl pradėkite eiti. Jei priartėjęs šuo loja, šiepia dantis ar taikosi sugriebti jūsų šunį, galite sukelti staigų, čaižų garsą – garsiai suploti, sužvanginti ar numesti raktų ryšulį ant grindinio. Dažnai mažus šunis šeimininkai pakelia ant rankų, tačiau taip rizikuoja patys būti apkandžioti, jei priartėjęs šuo ryžtųsi pulti.

Kinologė akcentuoja, kad jei jau įvyksta šunų pjautynės, svarbiausia galvoti apie save ir sudaryti savo augintiniui visas sąlygas gintis arba pabėgti: paleisti pavadėlį, nerėkti ir nedrausminti savo šuns. Jei nėra galimybės prisišaukti pagalbos, galima mėginti užmesti rūbą ant užpuoliko galvos, kad bent kelias akimirkas jis nieko nematytų ir būtų atitrauktas nuo atakos. Negalima šokinėti aplink susikibusius šunis, rėkti. Atakuojančio šuns mušimas gali jį dar labiau įaudrinti. Turint jėgos ir drąsos, galima čiupti puolantį šunį už galinių kojų, iškelti jas aukščiau ir, judant ratu, trauktis atgal. Nors tokioje situacijoje kyla pavojus, kad įaudrintas šuo gali atsisukęs kąsti jums, tačiau taip jam bus sunku išlaikyti pusiausvyrą. Kai šunys yra išskiriami, nereikia skubėti keturkojų paleisti, nes kiekvienas jų gali dar kartą pulti, o išsigandęs, sužeistas šuo gali bėgti tolyn. Net jei nėra didelių žaizdų, būtina pasirūpinti, kad šunis apžiūrėtų veterinaras.

KOMENTARAI