Tarp dingusių žmonių dominuoja nepilnamečiaiŠ. Martinkėnas: „Atsiradus dingusiam žmogui, privalu nedelsiant pranešti pareigūnams.“ Kęstučio Putelio nuotr.

Tarp dingusių žmonių dominuoja nepilnamečiai

Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia liūdną žinią – Lietuvoje daugėja be žinios dingusių asmenų. Daugiausiai jų – nepilnamečiai. O štai pilnametystės sulaukę taip susižavi užsieniu, kad kartais nenori turėti jokių ryšių su artimaisiais, paskelbusiais jų paiešką. Tiesa, netrūksta ir kur kas liūdnesnių istorijų, kai vienas ar kitas žmogus dingsta itin mįslingomis aplinkybėmis be jokių pėdsakų. Ši problema neaplenkia ir Jonavos rajono. Apie tai kalbėjomės su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Jonavos rajono policijos komisariato (PK) viršininku Šarūnu Martinkėnu.

Baseinas – vasaros atgaiva
Pastato aplinka bus sutvarkyta
Beglobiams gyvūnams bus skiriamas didesnis dėmesys

Dingusiųjų statistika

Pastarųjų trejų metų analizė rodo, kad dingusiųjų skaičius kasmet svyruoja. 2015-aisiais pareigūnai ieškojo 55 asmenų, tarp kurių buvo 26 nepilnamečiai. Pasak viršininko, visi dar 18-os neturintys paaugliai surasti, nustatyta ir 27 suaugusiųjų buvimo vieta. Rasti dviejų dingusiųjų lavonai.

Užpernai ieškota net 106 žmonių – 80 nepilnamečių ir 26 suaugusiųjų. Paieškos metu surasti visi nepilnamečiai ir 24 suaugę asmenys. Dviejų tebeieškoma iki šiol.

Šiemet policijoje užregistruoti 84 dingę piliečiai (tarp jų – 60 nepilnamečių). 49 pilnametystės nesulaukę asmenys surasti. Iš 24 dingusių suaugusiųjų 18 rasta gyvų ir  penki lavonai. Kol kas nepavyko rasti vieno mūsų rajono gyventojo.

Š. Martinkėno teigimu, nuo šių metų sausio mėnesio mūsų rajono gyventojais laikomi asmenys, gyvenantys Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (PPC). Daugiausia problemų kyla dėl Vietnamo piliečių.

„Šiemet ieškojome aštuonių šios valstybės asmenų. Vietnamiečiai, stengdamiesi nepakliūti į Pabradės užsieniečių registracijos centrą, dažniausiai pasiekia Ruklą, kur režimas nėra toks griežtas. Jie neturi dokumentų, prisistato nepilnamečiais. O vizualiai sunku pasakyti, kiek jiems metų, – pasakojo PK viršininkas. – Patekę į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, tampa mūsų rajono gyventojais. Šie piliečiai migruoja iš vienos valstybės į kitą, Lietuvoje ilgiau neužsibūna, bet pareigūnai turi jų ieškoti. Šiemet du emigrantus iš Vietnamo suradome kitose šalyse, tad jų paieškos bylos nutrauktos. Dar šešių tebeieškome. Metai baigiasi, tikiuosi, kad pernykščio dingusiųjų skaičiaus nepasieksime.“

Užkoduotos žinutės

Žmonių dingimo priežastys yra įvairios – tiesiog išeina pasivaikščioti, sutinka draugų ir užtrunka ar išvyksta į kitą rajoną, negrįžta laiku. Artimieji kreipiasi į policiją – pradedama paieška, o tas prapuolėlis, žiūrėk, ir atsiranda.

Tačiau yra kur kas skaudesnių atvejų, kai surandamas dingusiojo kūnas upėje ar miške. Tenka nustatyti žmogaus mirties priežastį – ar tai buvo savižudybė, nužudymas ar nelaimingas atsitikimas.

„Vadovaudamiesi surinktais duomenimis, pernai rasto lavono bylą perkvalifikavome į nužudymą. Dar vieno negyvėlio, kurį aptikome praėjus metams po dingimo, byloje taip pat aiškinamasi, ar tai savižudybė, ar nelaimingas atsitikimas. Surinkus visą reikiamą medžiagą, kartais apčiuopiame duomenų, kad asmuo pats norėjo pasitraukti iš šio gyvenimo“, – patirtimi dalijosi PK viršininkas.

Anot jo, savižudybę pasirinkęs žmogus dažniausiai palieka tam tikrus signalus. Statistika rodo, kad artimiesiems jie siunčia žinutes, tarsi pranešdami apie savo sprendimą. „Vieni galbūt nori tik pagąsdinti, kiti tokiu keliu siekia sau užuojautos, treti taip atsisveikina. Tačiau, nustačius savižudybės atvejį, giminaičiai kartais užsidaro savame rate ir ne visada atskleidžia viską, ką žinojo. Todėl policija gauna ribotą informaciją. Dažnai vėliau šeimos nariai įžvelgia, kad buvo tam tikrų signalų, užuominų apie artėjančią tragediją, tik tada jie į tai dėmesio nekreipė“, – pridūrė Š. Martinkėnas.

Išskirtinė kategorija

Yra asmenų, kurie sąmoningai nutraukia ryšius su artimaisiais – nieko nepranešę išeina iš namų, pasirinkdami kitą gyvenamąją vietą.

„Žinoma, giminės kreipiasi į policiją, skelbiame paiešką ir surandame tą pilietį. O šis prisipažįsta nenorįs, kad šeimos nariai sužinotų dabartinį jo adresą, tiesiog prašo pranešti, kad viskas gerai, kad jis esąs gyvas ir sveikas. Tad mes artimuosius informuojame tik apie patį faktą. Tokių žmonių nėra daug, tačiau jie priklauso sąmoningai nutraukusių ryšius su artimaisiais kategorijai“, – tęsė pasakojimą Š. Martinkėnas.

Pasitaiko Jonavoje ieškomų piliečių ir iš kitų rajonų. Paieškoje esama ir tokių, kurie, įvykdę nusikalstamas veikas užsienio valstybėse, slapstosi mūsų krašte. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pareigūnai keičiasi informacija su kitomis valstybėmis, palaiko ryšius su Interpolu ir Europolu, ne kartą sprendė ekstradicijos klausimą.

Keli patarimai

Statistika rodo, kad tarp dingusiųjų dominuoja nepilnamečiai. Didžiąją jų dalį sudaro Vaikų globos namų auklėtiniai, kurie laiku nesugrįžta į įstaigą, paaugliai, mėgstantys kompanijas ir pasilinksminimus. Anot Š. Martinkėno, tėvai turėtų kontaktuoti su bėgliais – rašyti žinutes, negrasinti jiems bausmėmis, ieškoti geranoriškos kalbos.

„Svarbiausia, kad vaikas, laiku nesugrįžęs į namus, nebijotų būsimos bausmės. Labai norėtųsi, jog tėvai iš tokių bėglių neatimtų mobiliųjų telefonų. Ši priemonė naudos neduoda, gali tik paskatinti elgtis priešingai. O kodėl nepilnamečiai bėga iš namų? Žino, kad tėvai jų neišleis, tad patys nusprendžia pasielgti savavališkai. Jeigu suaugusieji pastebėjo, kad jų atžalos mėgsta užsibūti pas draugus ar rinktis įtartinas draugijas, derėtų šeimoje atvirai pasikalbėti ir šį klausimą išspręsti gražiuoju“, – patarė pareigūnas.

Gyventojai vis aktyvesni       

Dingusių asmenų paieška – policijos teikiama paslauga visuomenei ir pareiga. Nesulaukę grįžtančio į namus žmogaus, sunerimę artimieji gali kreiptis pagalbos į policiją tuoj po asmens dingimo – anksčiau paieška būdavo skelbiama tik praėjus trims paroms. Ieškoti žmogaus kyla ir pareigūnai, ir kariškiai, kartais pasitelkiamas net sraigtasparnis. O paaiškėja, kad namiškis, išėjęs grybauti, pasiklydo ir ilgai klaidžiojo po mišką, kol galiausiai surado kelią ir sugrįžo į namus, bet apie jo atsiradimą artimieji „pamiršo“ pranešti.

„Kitąsyk pagalvoji, kad per tą laiką buvo galima nuveikti daug kitų dalykų, tiriant nusikaltimą ar pažeidimą. Todėl, atsiradus dingusiajam, privalu nedelsiant pranešti pareigūnams, kad nutrauktume paieškas. Mums visada maloniau, kai randame ar namo pareina pats pražuvėlis gyvas ir sveikas, o ne aptikti sužalotą arba jau nebegyvą žmogų“, – pasidalijo nuomone pašnekovas.

PK viršininkas pasidžiaugė, kad į pagalbą policijai atskuba visuomenė – ne tik artimieji, bet ir dingusiojo pažįstami, kolegos ar net visiškai svetimi gyventojai „šukuoja“ miškus, apleistus pastatus. „Į policijos išplatintą informaciją žmonės reaguoja labai aktyviai, kartais net sudėtinga būna atsirinkti ir eilės tvarka sudėlioti visus gautus pranešimus ar filmuotą medžiagą. Darbą palengvina ir bendradarbiavimas su rajono Savivaldybe – kiekvienais metais plečiamas vaizdo stebėjimo kamerų tinklas nesaugiausiose ir žmonių susibūrimo vietose. Aiškinantis nusikaltimą ar ieškant dingusio asmens, mums svarbi net ir smulkiausia detalė. Dėkojame bendruomenei už teikiamą informaciją“, – akcentavo Jonavos r. PK vadovas.

 

KOMENTARAI