Tapytojos kraitėje – jubiliejinė parodaB. Gadišauskienė džiaugiasi, kad jai pavyko nutapyti šimtą paveikslų. K. Putelio nuotr.

Tapytojos kraitėje – jubiliejinė paroda

Vasario 1-ąją Jonavos rajono savivaldybėje atidaryta jonavietės Birutės Gadišauskienės tapybos darbų paroda „Kritinio amžiaus spalvos“.

Kviečia padėti išpildyti Ervino svajonę pasveikti
Europos paveldo dienomis – ekskursija po rajono bažnyčias
Skaruliuose – tradiciniai Šv. Onos atlaidai ir muzikinė premjera

Viskas pasikeitė

Pasak kūrėjos, žmogus gyvas ne tik savo praktiniais interesais, kasdieniais rūpesčiais ir darbais. Kiekvieno likimą galiausiai lemia dvasiniai siekiai, o be jų mūsų žvilgsnis į pasaulį darosi blankus ir abejingas.

B. Gadišauskienė yra inžinierė chemikė. „Didesnę gyvenimo dalį buvau apsupta chemijos ir „tiksliukų“. Menas man buvo tik laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau gyvenimas tuo ir įdomus, kad yra nenuspėjamas. Reikia tik laiku ir vietoje pasukti į reikiamą pusę ir klausyti širdies. Gyvenimas nestovi vietoje, pagaliau ateina laikas, kai staiga viskas pasikeičia: darbo sutartis, statusas, užauga vaikai, susibalansuoja mintys ir vertybės stoja į savo vietas. Kai kam tai – kritinis laikotarpis, o man – aukso amžius. Džiaugiuosi, kad sugebėjau sėkmingai pasinaudoti atsivėrusia perspektyva turėti daugiau laisvo laiko“, – šypsenos veide neslėpė ji. 

Savivaldybės pastate eksponuojama paroda – jau dešimtoji

Jaučiasi kaip vaikas

Jonavietei atsirado galimybė pagilinti tapybos, grafikos, mandalų kūrimo žinias. Ji visada domėjosi Vakarų Europos dailininkų kūryba. Keliaudama lankė muziejus, dailės parodas, grožėjosi asmeninių kolekcijų kūriniais. Tačiau tik pasinėrusi į tikrą tapybos pasaulį, paėmusi į rankas teptuką ir pajutusi nenusakomą drobės ir dažų kvapą, moteris pasijuto esanti savo aplinkoje, namuose ir su savais. Menininkės žodžiais, tapydama jaučiasi kaip vaikas, ryte lakstantis po saulės užlietą pievą. Tai labai džiugus jausmas.

„Vis dėlto iki to momento, kada žmonės, žiūrėdami į mano paveikslus, jaustųsi panašiai, reikia daug ir intensyviai dirbti, gilintis, ieškoti. Tai nėra lengvas pomėgis, linksminantis sielą. Nuo pat pirmųjų potėpių į savo darbą žiūriu rimtai ir atsakingai. Mokausi, tobulinuosi kiekvieną dieną, laisvą valandėlę. Ir taip iš minčių chaoso pradeda plaukti spalvos, paveikslai – mano gyvenimo, kelionių įspūdžiai, svajonės ir viltys. Vis dar ieškau savojo stiliaus. Labai džiaugiuosi, kad turiu stiprią palaikymo komandą – sūnus Saulių ir Andrių, kolegas, draugus, pažįstamus, klientus. Labai esu jiems dėkinga. Man itin svarbus jų įvertinimas. Susitikimų metu mėgstu žiūrėti į žmonių veidus, jų spindinčios akys viską pasako. Tai man yra didžiausias įkvėpimas“, – sakė moteris.

Tikslas įgyvendintas

Praėjusių metų pradžioje ji pasižadėjo nupiešti šimtą paveikslų. Gruodį pažadas dar nebuvo įvykdytas, bet tuomet atsirado galimybė parengti paro­dą Jonavos rajono savivaldybėje. Moters teigimu, ten  kitokia erdvė ir jos sunkūs paveikslai su rėmais visai netiktų. Teko ruošti kolekciją iš naujo – lengva drobė, mažesnis paveikslų formatas, tapyba akriliniais ir aliejiniais dažais.  „Daugelis paveikslų nauji, niekur nedemonstruoti, kai kurie – dar kvepiantys dažais. Taigi šimtas paveikslų jau nupiešta. Ši paroda jubiliejinė – dešimtoji. Apkeliautas Aukštaitijos regio­nas – Kupiškis, Panevėžys, Kėdainiai, Jonavoje eksponuota ne viena kolekcija. Visada stengiuosi parinkti dar nematytus paveikslus. Kiekviena paroda – ypatingas įvykis, pakeliantis kartelę kaskart aukščiau. Tai kaip laiptelis, užkopei – ir jau esi kitoje erdvėje, horizontas atsitraukia, atsiveria kitos galimybės. Bet ir atsakomybė  kita – nebegali dangstytis pradedančiojo naivumu ir atsitiktine sėkme. Amerikiečių tapytojo Rokvelo Kento žodžiai labai taikliai apibūdina mano gyvenimą ir kūrybą: „Svarbiausias tikslas, kuriam gali tarnauti menas, yra pradėti žmonėms geriau suprasti ir labiau mylėti gyvenimą“. To siekiu ir linkiu visiems kuo nuoširdžiausiai“, – sakė pašnekovė.

KOMENTARAI