Šveicarijos bendruomenė atvertė istorijos lapą

Šveicarijos bendruomenė atvertė istorijos lapą

Šveicarijos kaimo bendruomenės šventė „Rudens mozaika“, surengta pirmąjį rugsėjo šeštadienį, buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Visą dieną skambėjo muzika, be atokvėpio įvairiuose užsiėmimuose dalyvavo ir maži, ir dideli. Šio tvirtas tradicijas turinčio ir jau 11-ą kartą organizuojamo renginio ašimi tapo gyvenvietės centre atidengtas paminklas Šveicarijos krašto 1919–1920 m. savanoriams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Slidinėtojai: „Trasa gera, trūksta antro keltuvo“
Tremties pragarą išgyventi padėjo viltis ir tikėjimas
Senjorų klubas: pomėgiai ir bendravimo džiaugsmas

Darbo grupė

Anot Šveicarijos seniūno Algirdo Paplonskio, toks paminklas, menantis ne tik šių apylinkių, bet ir visos Lietuvos kovas už nepriklausomybę,  būsiąs pirmasis visos seniūnijos istorijoje.

„Šventės tikslas – prisiminti neramų Lietuvos laikotarpį, pagerbti tuos laisvės šauklius, kurie, kovodami už krašto nepriklausomybę, atidavė didžiausią auką – savo gyvybę. Džiaugiuosi, kad lietuviškoji Šveicarija prisidėjo prie Lietuvos laisvės įtvirtinimo. Mes atvertėme istorijos puslapius – įamžinome žuvusių kovotojų atminimą“, – dalijosi mintimis A. Paplonskis.

Jis akcentavo, kad subrandinti šią idėją padėjo rajono Savivaldybės tarybos nario Vytauto Venckūno parengta knyga „Lietuvos krašto karžygiai. 1919–1920 m.“, kurioje minimi ir septyni gyvybes paaukoję savanoriai iš Šveicarijos apylinkių.

Seniūnas pabrėžė, kad vieno šios stelos autoriaus nėra – tai grupės iniciatyvių ir pilietiškai nusiteikusių žmonių kūrinys. Kaip turėtų atrodyti paminklas, kurioje vietoje jis turėtų stovėti, svarstė bendruomenės pirmininkas Juozas Jokimas, profesorius, technikos mokslų daktaras, Šveicarijos garbės pilietis Jonas Butkevičius ir pats seniūnas. Į darbo grupę buvo pakviestas paminklų specialistas Arvydas Ivanauskas.

Atidengimo ceremonija

J. Butkevičius, kurio pasiūlymu gyvenvietės centre visi seniūnijos kaimai, gyvuojantys ar apie savo egzistavimą liudijantys tik savo pavadinimais, įprasminti akmenų parke, istorinio paminklo atidengimo dieną neslėpė jaudulio: „Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti ir prie šio paminklo iškilimo. Kaip matote, jis sukomponuotas iš akmenų. O akmuo simbolizuoja tvirtybę, tokią tvirtybę, kurią turėjo kovotojai už laisvą Lietuvą. Tad ir mes visi turime būti tvirti ir vieningi, kad nenumatyti vėjai neišblaškytų mūsų tautiečių po kitas valstybes. Džiaugiamės, kad Šveicarijos centre iškilo istoriją liudijantis paminklas, priminsiantis ir mums, ir ateinančioms kartoms savanorius, kurie atidavė gyvybes, siekdami nepriklausomybės ir laisvės savo Tėvynei.“

J. Jokimas Šveicarijos gy­­venvietėje iškilusią stelą pavadino „mažu stebuklu“. Anot jo, tai esąs nedidelis, bet labai reikšmingas paminklas, kuris atsirado visų bendruomenės narių pastangų dėka.

„Jeigu ne jūsų parama, galbūt šio svarbaus  istorijos simbolio šiandien ir neturėtume. Tad drąsiai sakau: jo autoriai esate visi jūs. Džiaugiuosi bendruomenės narių vieningumu, supratimu ir noru prisiminti mūsų tautos istoriją. Labai svarbu, kad mes, minėdami atkurtos Lietuvos 100-metį, atidengiame istorinius įvykius liudijantį paminklą. Dėkui, šveicarai, kad esate“, – dėkojo bendruomenės pirmininkas.

Akmeninio paminklo lentoje įrašytos pavardės septynių savanorių, vardan šalies laisvės nepabūgusių tykančių pavojų: Antanas Baltrimavičius, Kazys Chaneckas, Dominykas Greska, Antanas Janėnas, Vladas Kasperavičius, Vladas Kulvicas ir Balys Vaškevičius.

Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo B. Vaškevičiaus dukra Aušra Šopienė ir sūnėnas Lionginas Vaškevičius.  „Ačiū, kad taip gražiai įamžinote mano tėvelio ir kitų savanorių, tikrų kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę, atminimą“, – tramdydama jaudulį kalbėjo A. Šopienė.

„Didžiuojamės, kad mūsų šeimoje buvo toks didvyris“, – pridūrė kovotojo sūnėnas.

Istorinį paminklą pašventino Jonavos parapijos klebonas kun. Virginijus Birjotas, mintimis pasidalijo V. Venckūnas, akcentuodamas, kad dar yra daug neatvertų Lietuvos istorijos paslapčių, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimantas Sinkevičius. Nuskambėjo patriotinės dainos, kurias dainavo vietos kultūros centro folkloro ansamblis „Jandrelė“ (vadovė Dalia Toločkienė), o paminklo papėdėje pražydo puokštė gėlių.

Kaip ir kiekvienais metais, susirinkusieji į šventę įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Svečių įspūdžiai

Pirmą kartą Šveicarijos bendruomenės organizuojamoje šventėje dalyvavę pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) Europos regiono atstovybės vadovas Kazimieras Lukauskas ir Vokietijos ekonomikos ekspertas, Lietuvos mecenatas Manfredas Noimanas, dalydamiesi netikėtais įspūdžiais, neslėpė emocijų. „Visi lietuviai norėtų gyventi šioje Šveicarijoje, nes čia – nuostabi gamta, tvarkinga aplinka, jaučiasi bendrystės aura. Bet svarbiausia – turite aukso vertės bendruomenės pirmininką. Jį pažįstu daugelį metų, nuo to laiko, kai jis dirbo Lietuvos valstybinės maisto tarnybos vaistų registracijos inspekcijos viršininku. Matau, kad ir dabar jis spinduliuoja ta pačia energija, moka suburti bendruomenę ir jai vadovauti. Sėkmės jam ir visiems jums, lietuviškosios Šveicarijos krašto žmonės“, – linkėjo K. Lukauskas, už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos veterinarijos 100-mečio proga įteikdamas J. Jokimui padėką – aukščiausią PGSO apdovanojimą.

M. Noimanas teigė paskutinį kartą Lietuvoje lankęsis prieš dešimt metų ir prisipažino, kad šių metų viešnagė jam paliks nepamirštamų prisiminimų. „Lietuva mini valstybės atkūrimo 100-metį, jūsų Šveicarijoje atidengtas istorinis paminklas, Aukščiausiasis padovanojo saulėtą ir šiltą dieną. Čia gražu ir erdvu. Gerai, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Gyvuokite, kurkite, klestėkite“, – neslėpė susižavėjimo svečias iš Vokietijos, primindamas, kad su J. Jokimu kadaise dirbo 15 metų.

Gerą humoro jausmą turintis M. Noimanas sakė tikėjęsis, kad šioje vietovėje visi kalbės vokiškai, tad būsią nesunku bendrauti. „Atvažiavęs išgirdau tik lietuvišką šneką, tad vertėju tapo Kazimieras Lukauskas, – šypsojosi svečias.  – Ir navigacija nepadėjo – visos nuorodos krypo į tikrąją Šveicarijos valstybę.“.

Niekas nenuobodžiavo

Tądien gyvenvietė šurmuliavo nuo pat ryto – galvočiai sėdo prie braziliškų šaškių lentų, kiti skubėjo į šeimų futbolo varžybas. O popietėje prie muitinės posto stojo Marytė Terebeizienė ir Vitalija Benošienė, apsirengusios muitininkių uniforma, ir tautiniais drabužiais pasipuošęs akordeonininkas Mindaugas Mecelis. Pareigūnės ne tik sveikino visus atvykstančiuosius, bet ir akylai tikrino, kad į renginio teritoriją nepatektų draudžiami produktai ar prekės – juk Rugsėjo 1-oji.

Šveicarijos centre mažieji piliečiai dalyvavo įvairiuose  žaidimuose: kas pūtė muilo burbulus, kas vikrumą demonstravo paspirtukų ir dviratukų slalomo varžybose, rašė, kūrė, lipdė, lankstė įvairias grožybes. Aktyviausieji pamaloninti Jonavos rajono policijos komisariato dovanomis.

Vietos gyventojai ir svečiai buvo vaišinami tradicine bendruomenės pirmininko žuviene, be kurios nebeįmanoma įsivaizduoti „Rudens mozaikos“. Susirinkusiuosius pasveikino galingais motociklais atvykę baikeriai, o organizatoriai, dėkodami už pagalbą ruošiantis šventei, dešimtims geradarių įteikė gražias padėkas ir dovanas su seniūnijos simbolika.

Scenoje koncertavo Šveicarijos pagrindinės mokyklos ugdytiniai, vietos kultūros centro popchoras „Spindulėliai“, Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro popchorai „Kir vir bam“ ir „Kir vir bam junior“, studijos „Viva“ dainininkai, skambėjo Justino Vareikio progimnazijos šeiminio kvarteto „Broliai“ dainos. Gražią programą pristatė  Šveicarijos folkloro ansamblis „Jandrelė“, vietos senjorai, liaudiškos muzikos kapela „Varpena“. O vakare, pasibaigus Virginijos Verikienės ir Žygio bei Gabijos koncertui, Šveicarijos padangę nušvietė fejerverkai. Bendruomenės, seniūnijos ir kultūros darbuotojų surengtą istorinę šventę režisavo ir vedė Šveicarijos kultūros centro vadovė Danutė Jurgickienė.

 

KOMENTARAI