A. ir R. Propletinai rūpinasi šešiais globotiniais. K. Putelio nuotr.

Sutuoktiniai šeimos šilumą dovanoja svetimiems vaikams

Jonavos rajone, Bukonyse, įsikūrusių Aleksandro ir Renatos Propletinų namuose – kūdikio krykštavimas, vaikų klegesys. Sutuoktiniai priėmė nelengvą iššūkį – rūpinasi šešiais globotiniais. Vaikų gyvenimas: išdaigos, pyktis, džiaugsmas ar ligos – viskas vyksta čia pat, prieš pat globėjų akis. Mažamečiai čia rado užuovėją, tėvišką meilę ir supratingumą.

Stačiatikių dvasininkas dalijasi savo talentu
Naujojo Kultūros centro direktoriaus pirmos savaitės nenudžiugino
Šmaikštuoliui – pirmoji vieta

Visi laimingi

„Juos pakvietė, kad mus paglobotų. Tuo metu gyvenome vaikų namuose, nes mūsų tėvas gydėsi. Globėjai paklausė, ar norime su jais važiuoti? Visi trys palinksėjome galvomis, labai apsidžiaugėme“, – atvykę į Propletinų jaukius namus, išgirdome šešerių globotinio Beno, kuris pas globėjus apsigyveno su sesėmis – trylikamete Evita ir aštuonmete Evelina, pasakojimą.

Pasak Aleksandro, globoti svetimus vaikus juos paskatino begalinis noras ir meilė. „Neturime savų palikuonių, tačiau labai mylime vaikus, todėl prieš dvejus metus nutarėme žengti pirmą žingsnį – pasiimti globoti Vaikų namų auklėtinius. Globėjais tapome ne iš karto, reikėjo gana ilgai ruoštis, lankyti kursus. Iš pradžių šią trijulę pasiimdavome svečiuotis, vėliau mus pradėjo vadinti tėvais. Tai iš tiesų labai malonus jausmas. Gyvenimas prasidėjo“, –  kalbėjo A. Propletinas.

Supratę, kad namuose jau yra „pririšti“, sutuoktiniai nusprendė pasiimti globoti dar tris likimo nuskriaustus vaikučius: pametinukus broliukus Gabrielių ir Julių bei septynių mėnesių Žygimantą.  Ir šiems mažyliams globėjai tapo tėčiu ir mama.

„Per metus tapau šešių vaikų mama. Tai – nuostabus, be galo šiltas jausmas. Turbūt ne kiekvienai tokia laimė nusišypso. Šių metų Motinos diena buvo taip pat ypatinga“, – šypsenos veide neslėpė Renata.

Sutuoktiniai jaučia ir bendruomenės palaikymą. „Kai kurie žmonės netgi sako, kad mums reikia užkabinti medalius. Mokykloje ir darželyje vaikai taip pat geranoriškai priimami, patyčių nėra buvę“, – kalbėjo sutuoktiniai.

Nėra liūdesio

Pasak Propletinų, auginant vaikus, sunkiausia yra prisitaikyti prie kiekvieno. „Savo charakterio bruožais jie labai skirtingi. Kartais iškrečia įvairių išdaigų arba nustebina maloniu netikėtu poelgiu. Taip pat nelengva suspėti, kai visi vienu metu sulekia pas tave ir prašo skirtingų dalykų. Vaikai turi išmokti palaukti. Šiuo metu mokomės ir tyliau elgtis. Kadangi turime dar visai mažą šeimos narį Žygimantą, todėl jam miegant visi turi būti šiek tiek ramesni“, – pasakojo Renata.

Šiuose namuose vaikai išmoko važiuoti dviračiais, kai kurie – perskaityti pirmuosius žodžius. „Džiaugiamės, kad ne tik mes juos mokome, bet ir jie mus išmoko vis naujų dalykų. Prie jų mes labai prisirišome. Kiekviena diena linksma, nes vaikai aktyvūs, energingi, iš mudviejų reikalaujantys didelio dėmesio. Džiaugiamės pagerėjusiu globotinių elgesiu, socialiniais įgūdžiais“, – teigė bukoniškių pora.

Pasak Renatos, šiems vaikams labai trūko meilės ir šilumos, todėl dabar jie labai mėgsta būti tvirtai apkabinami. „Jų meilės protrūkiai didžiausi. „Tėti, mama, ateik, duok ranką“, – dažnai skamba iš jų lūpų“, – teigė pašnekovė.

Kai kurie auklėtiniai bendrauja ir su savo biologiniais tėvais, kitais artimaisiais. „Labai apmaudu, kad ne visiems tikriesiems jų tėvams reikia šių susitikimų su savo atžalomis. Kartą su vieno vaikučio mama susitikome, tačiau antro karto jai nebereikėjo, prapuolė kaip į vandenį. Gaila, kad dalis tėvų nejaučia atsakomybės, neturi noro spręsti problemų. Atrodo, kad savi vaikai jiems yra svetimi“, – kalbėjo globėja.

Planuose – kurti šeimyną

Sutuoktinių planuose – šeimynos kūrimas. „Dabar jau auginame šešetą, nebūtų problemų auginti dar tiek pat. Šiuo metu svarstome apie šią galimybę, tačiau tam dar reikia įsirengti antrąjį namo aukštą, susitvarkyti ir užpildyti nemažai dokumentų“, – teigė Aleksandras.

Bukoniškių nuomone, rajone globėjų trūksta dėl to, kad daugelis bijo atsakomybės. „Jie jaučia baimę pasiimti svetimą vaiką, manydami, kad nesutaps charakteriai, bus sunku auklėti. Tai – tikrai nelengvas darbas, bet baisaus čia nieko nėra. Atvažiuokite ir patys pamatysite“, – kvietė globėjai. – Kokie savi, tokie ir kiti vaikai. Su savomis atžalomis susikalbėti kartais gali būti netgi sunkiau. Visi vaikai vienodi. Juk jie mėgsta žaisti, nori ir paišdykauti. Svarbiausia – su jais bendrauti, daug kalbėtis, rodyti teigiamą pavyzdį.“

Sutuoktiniai bendrauja su kitomis globėjų poromis, palaiko glaudžius ryšius, dalijasi patirtimi. Kartą per mėnesį susitinka Jonavos rajono socialinių paslaugų centro organizuojamoje Savitarpio paramos grupėje.

Jų nuomone, nors globėjams suteikiamos neblogos sąlygos auginti vaikus, vis dėlto jos galėtų būti dar geresnės. „Išvyka tolėliau nuo namų mums – gana didelė problema. Į šiuo metu turimą transporto priemonę visi nesutelpame, reikia kur kas didesnio automobilio ar netgi mikroautobusiuko. Pagal taisykles, dabar negalime net iš kiemo pajudėti. Prie jūros nuvykti net nėra minčių“, – šiek tiek nusivylęs kalbėjo A. Propletinas.

Puoselėja nedidelį ūkį 

Šeima turi nedidelį ūkį. Erdviame šiltnamyje kasmet augina pomidorų ir agurkų daigus, juos parduoda turguje. Aleksandras netgi sukūrė naują pomidorų rūšį, kurią pavadino „Beno galva“. Šeima turi vištų ir avių, anksčiau augino ir triušius.

A. Propletinas – auksarankis: vaikams iš medžio pagamino lovas, stalus, virtuvėje – barą, verandoje sukūrė žiemos sodą. Sutuoktinių namus puošia daug dirbinių iš medienos. Šiuo metu vyras darbuojasi prie automobilio formos vaikiškos lovos.

„Mūsų tėtis labai nagingas, mama – be galo rūpestinga. Džiaugiamės turėdami tokius tėvus“, – šypsenos veide neslėpė Propletinų globotinė Evita.

KOMENTARAI