Stūksančių debesų kalnynų įkvėptasKęstučio Putelio nuotr.

Stūksančių debesų kalnynų įkvėptas

Algimantas Aleksandravičius rimčiau menine fotografija susidomėjo apsigyvenęs Panevėžyje. Čia jis įkūrė garsiąją Algimanto galeriją, čia galutinai suprato, kad laikrodininko amatą iškeis į meninę kūrybą, čia ėmė dėlioti savo žymių žmonių portretų ciklą, pelniusi jam geriausio Baltijos šalių portretisto vardą ir Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. O štai paroda „Lietuva praskleidus debesų apklotą“ prieš keletą dienų atkeliavo ir į Jonavos viešąją biblioteką.

Jonų pakyla: Lietuva renka, Jonava apdovanoja
Dainų šventės laukimas
Vaiduoklių šventė Žeimiuose

Parodos atidarymo viešnia – kaunietė poetė Dovilė Zelčiūtė, parašiusi apie autorių knygą „Drama be taisyklių“. Anot jos, šis menininkas laikosi vienos taisyklės „Iki 50 metų tu darai savo vardą, po 50 -ies vardas tave daro.“ Gal dėl to Algimantas, balansuodamas tarp gamtos ir natūros ir net griuvėsiuose atrasdamas estetikos pradą, palyginti greitai atrado savo išraiškos būdus, savo braižą.

A. Aleksandravičius nėra kadrų „medžiotojas“, jis eina fotografuoti pasiruošęs temai, o paskui ilgai dirba su savo sustabdyta akimirka, švarina ją ir skaidrina. Nieko keisto, kad prieš dešimtmetį autorių taip pat garsinęs ciklas apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilis tapo ir grožėtis, ir susimąstyti verčiančia gyvąja istorija.

Dabartinėje parodoje dominuoja debesų masyvai. Įžvalgi akis fantastiškas jų formas pastebi ir virš gotikinės Zapyškio bažnyčios, ir virš Vytauto Didžiojo paminklo, ir virš žemaičių koplytstulpio, ir virš balto rūko skraistėje pasislėpusių Kamajų bažnyčios vartų, už kurių Amžinybėje ilsisi poetas Strazdelis. Perbėgęs akimis ekspoziciją, atrodo, perbėgi į juodai baltas akimirkas tilpusią Lietuvos istoriją.

KOMENTARAI