Stalo tenisininko karjera: kovotojas iki paskutinio taškoĮvairaus lygio rungtynėse Rimas visada susikaupęs ir siekiantis tikslo. Asmeninio albumo nuotr.

Stalo tenisininko karjera: kovotojas iki paskutinio taško

Kasmet šis sportininkas gauna ne vieną apdovanojimą. Jo pavardė nuolat šmėžuoja sportinėje žiniasklaidoje. Tai – jonavietis stalo tenisininkas Rimas Lesivas (Lesiv). Žingsnis po žingsnio jis tobulėjo, savo amžiaus grupėje skynė laurus, kol, sulaukęs pilnametystės, jau su Lietuvos rinktine dalyvavo ir planetos čempionate.

„Vikingai“ taurės mače sieks teigiamo rezultato prieš žemaičius
Prasidėjusiose futbolo mėgėjų pirmenybėse – triuškinantys rezultatai
„Jonavos“ saugas T. Salamanavičius: „Turime perlipti patys save“

Tėčio pakylėtas

Dar būdamas vaikas, aišku, galėjo tik pasvajoti apie tai, kad, sulaukęs 19-os, ne tik treniruosis, bet ir žais su pajėgiais sportininkais pasaulio čempionate.

Rimas gimė Jonavoje, tačiau abu jo tėvai Liuba ir Viktoras – ukrainiečiai.

Jau vienuolikmetis R. Lesivas (antras iš dešinės) rinko apdovanojimus. Pirmas iš kairės – treneris S. Bureika.

„Juos paviliojo Lietuva, įsikūrė Jonavoje, nes mano tėčio mama – lietuvė, – pasakoja Rimas, daugiau viską siedamas su sportu. – Dar būdamas penkerių, peržengiau stalo teniso salės slenkstį, nes tėtis atvedė pažiūrėti, kaip žaidžia vyresnis brolis Artūras. Jis buvo vienas geriausių stalo tenisininkų ne tik tarp savo bendraamžių, bet ir vyresnių moksleivių. Jau tada su tėčiu pradėjau mušinėti kamuoliuką. Buvau labai mažo ūgio, vos matydavausi iš po stalo. Galbūt jis jautė ar matė manyje sugebėjimus šioje sporto šakoje? Mama, kai turėdavo galimybių, irgi stebėdavo mano varžybas, jei jos vykdavo mūsų mieste. Bet dažniausiai visada išgyvendavo ir laukdavo varžybų pabaigos, kad galėtų paskambinti ir pasidomėti, kaip sekėsi. Jei varžybas transliuodavo internete, tai su mano broliu stebėdavo per televizoriaus ar kompiuterio ekranus. Tuo tarpu tėtis nuo tų mažų dienų visada palaikydavo, pats net treniruodavo ir stengėsi  ne tik  nepraleisti nė vienos mano treniruotės, bet ir visada, jei tik galėdavo, vykdavo su manimi į visas varžybas.“

Mokslai kartu su sportu

Vėliau, kaip ir daugelis sportuojančių jaunuolių, Rimas turėjo derinti, kad nenukentėtų ir mokslai.  Tačiau mokslai ir sportas visada ėjo kartu, nors, kaip jis pats sako,  būdavo visko.

Rimas baigė tuometę Justino Vareikio pagrindinę mokyklą, o vidurinio mokslo vaisių siekė Senamiesčio gimnazijoje. Kai jaunuolis įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, tada jau teko rinktis.

„Įpusėjus pirmajam kursui, nusprendžiau mesti mokslus, kad galėčiau skirti daugiau laiko treniruotėms. Jaučiau, jog esu pasiruošęs pasiekti aukščiausias vietas Lietuvos čempionate. Treniravausi dukart per dieną. Ryte – su legendine šalies stalo tenisininke Rūta Paškauskiene, o vakare – su finalo varžovu Medardu Stankevičiumi ar kitu stipriu sportininku“, – savo gyvenimo pokyčius dėstė jaunuolis.

Vis dėlto šiemet Rimas ketina stoti į Lietuvos sporto universitetą, treniravimo sistemų specialybę. Galbūt ateityje taps stalo teniso treneriu.

Varžybų metu aplankyta Riva del Garda (Italija)

Pirmieji pasiekimai

Po pirmųjų apsilankymų sporto salėje Rimą „šlifuoti“ ėmėsi Kūno kultūros ir sporto centro stalo teniso skyriaus treneris Saulius Bureika.

„Mano pirmasis ir vienintelis pats geriausias treneris – Saulius Bureika“, – gražių žodžių negailėjo sportininkas.

Per tuos metus jaunuolis su savo treneriu pasiekė tokias aukštumas, kokių galėtų pavydėti daugelis to siekiančiųjų. Pačiam Rimui netgi sunku prisiminti viską, ką laimėjo, nes įvairaus lygio varžybų ir prizinių vietų buvo daugybė. Aišku, pirmieji laimėjimai buvo draugiškose varžybose, tačiau vėliau pergalės atėjo šalies jaunučių, jaunių čempionatuose. Dar vėliau galėjo didžiuotis savo pasiekimais jau Baltijos ar net Šiaurės Europos šalių varžybose. Stalo tenisininkui brangūs visi apdovanojimai, bet paklaustas apie patį svarbiausią, jis pagalvojęs įvardijo šių metų kovo pradžioje vykusias Lietuvos suaugusiųjų stalo teniso varžybas, kai buvo iškovota antroji vieta.

Šalies čempionate – antras

Rimas, ko gero, ilgai nepamirš šalies suaugusiųjų čempionato.

„Varžybos prasidėjo labai sunkiai, kadangi ir šalies reitinge esu tik dešimtoje vietoje, nes pastaruoju metu buvo mažai įskaitinių varžybų. Buvau antroje skirstymo grupėje ir iš karto turėjau žaisti su pajėgesniais varžovais. Pralaimėjimas būtų buvęs lemtingas, bet viskas baigėsi gerai, – išsamiai pasakojo R. Lesivas. – Po sunkios pradžios atkrintamąsias pradėjau pakiliai ir jau patekęs į aštuntuką po kovos 4:3 palaužiau pirmą reitingą turintį Paulių Gūrą. Pusfinalio kelyje buvo vienas pajėgiausių šalies tenisininkų Tomas Mikutis, kuris turi tarp lietuvių aukščiausią pasaulinį reitingą. Krito ir šis varžovas. Finale susitikau su pagrindiniu savo varžovu Medardu Stankevičiumi. Būtent su juo buvo vienas kelias į įvairaus amžiaus šalies rinktines. Vienas kitą gerai pažįstame ir žinome visas žaidimo taktikas. Daugybę kartų tai vienas, tai kitas laimime, tačiau šįkart man pritrūko ramybės, susikoncentravimo – pralaimėjau, tiesiog psichologiškai su savimi nesusitvarkiau. Vis dėlto tapau vicečempionu – ir tai buvo puikus rezultatas.“

Patirtis užsienyje

Įsiliejęs į suaugusiųjų gretas Rimas toliau intensyviai treniruojasi. Jam padeda ir į varžybas vyksta pirmasis treneris S. Bureika. „Turbūt jaučiu per didelę meilę šiai sporto šakai, net neįsivaizduoju, kad galėčiau  nežaisti. Kai studijavau Kaune, tai ir treniruotis tekdavo šiame mieste. Grįždamas į Jonavą nepraleisdavau progos užsukti į teniso salę. Treniruodavausi su įvairiais žaidėjais, bet man labiausiai  padeda geriausia šalies moterų stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė. Susiklostė tokia situacija, kad mane pastebėjo ir pakvietė rungtyniauti į Vokietiją. Atstovauju „TSV Hagenburg“ klubui. Ten nuskrendu, sužaidžiu keletą susitikimų ir grįžtu atgal.“

Šiame klube jonavietis yra vienas lyderių, turi daugiausia pergalių asmeninėje įskaitoje. Jo komanda užima ketvirtąją vietą iš dešimties. Taip jis rungtyniauja jau trejus metus. Beje, vaikinui tokį tobulėjimo kelią pasiūlė daugkartinis šalies čempionas Gintautas Juchna, kuris vis dar taip pat atstovauja šiam Vokietijos klubui. Per sezoną susidaro 18 mačų, dažniausiai jie vyksta savaitgaliais.

Trenerio liaupsės

Rimas yra vertas pagyrimo žodžių ir, aišku, iš savo pirmojo trenerio S. Bureikos. „Prisimenu jį kokių šešerių, kai vos galva matėsi iš po stalo, – šmaikštavo treneris. – Jau tada mačiau, kad vaikas tiesiog „užsikabino“. Stebėdavo savo brolį, o vėliau žingsnis po žingsnio ir pats pradėjo mokytis, siekti įgūdžių. Po metų treniruočių iš savo bendraamžių išsiskyrė talentu, turėjo beprotišką motyvaciją, nuo pradžių pasireiškė užsispyrimas. Kovotojas iki paskutinio taško, save atiduoda visą. Jo motyvuoti nereikia, Rimas tiesiog myli stalo tenisą. Jis pats labai nori, tėvai palaiko, aš žiūriu optimistiškai į jo užsidegimą, viskas susideda – turime puikų rezultatą.“

„Post scriptum“

Kol buvo rengiamas šis straipsnis spaudai, Rimo sportiniame gyvenime užfiksuotas itin svarbus įvykis. Pirmą kartą jis buvo pakviestas į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę, kuriai jonavietis atstovavo kartu su T. Mikučiu ir M. Stankevičiumi. Halmstado mieste (Švedija) vykusiame pasaulio čempionate (pirmą kartą Lietuvos stalo teniso istorijoje) buvo laimėta pirmoji vieta trečiajame divizione ir ne tik pasidabinta aukso medaliais, bet ir pakilta į antrąjį divizioną.

Vasaros pradžioje teko pasirašyti sutartį su kitu Vokietijos klubu. Šiuo metu sportininkas ėmė atstovauti Liuteno miesto „TuS-Lutten“ klubui, kuris rungtyniauja toje pačioje „Oberligoje“.

 

KOMENTARAI