Slaugos skyrius: išsigelbėjimas pacientui ir jo artimiesiemsSveikatą stiprinanti močiutė Marytė džiaugėsi personalo dėmesingumu ir šiltu bendravimu. Kęstučio Putelio nuotr.

Slaugos skyrius: išsigelbėjimas pacientui ir jo artimiesiems

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) padalinį Bukonių slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių daugelis pacientų ir jų artimųjų vadina vilties įstaiga. Mat čia atvykusiam asmeniui suteikiamos visos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, tad giminaičiai žino, kad jų šeimos narys pateko į patikimas rankas. Lankydamiesi šiame centre, domėjomės pokyčiais, bendravome su darbuotojais ir pacientais.

Jaunimas imasi pabėgėlių ambasadorių vaidmens
Žydų diaspora: iš Šventosios Žemės į Jonavą ir atgal
Klimato grimasos: obuoliai pūva ir krinta neprinokę

Istorija trumpai

Medicinos mokslų daktarės, docentės Teresės Žižienės iniciatyva 1992 metais Bukonyse buvo įkurtas pirminės sveikatos priežiūros centras, kurio sudėtyje veikė slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Gydytoja, būdama Maltos ordino pagalbos tarnybos nare, padėjo gauti socialinę paramą gyventojams, organizavo labdaros renginius, susitikimus.

Pasak vyresniosios slaugytojos Irenos Urbonienės, čia dirbančios nuo pirmos įstaigos atsidarymo dienos, per 25-erius metus išsiplėtė teikiamų paslaugų spektras, pagerėjo darbo sąlygos.

„Kai pažvelgiu į praeitį, tai atrodo, kad viskas skiriasi kaip diena nuo nakties. Prisimenu, 2004-aisiais tuomečiame Bukonių PSPC atliktas kosmetinis remontas, bet dalis patalpų buvo visai nenaudojama. Teresei Žižienei išvykus, įstaigai vadovauti pradėjo energinga, kupina idėjų Asta Sivolovienė, tad, 2012 metais atsiradus galimybei, ji pateikė projektą dėl įstaigos renovavimo. O kada sužinojome, kad gausime finansavimą, atvirai kalbant, mums išaugo sparnai – visas kolektyvas džiaugėsi“, – prisiminimais pasidalijo I. Urbonienė.

Atlikus renovaciją, prasidėjo naujas veiklos etapas, suteikęs galimybes dirbti geriau ir kokybiškiau, teikti platesnes medicinos ir slaugos paslaugas.

L. Sprainaitienei smagu, kai pacientų būklė pagerėja.

Pokalbiai palatoje

Vaikštant po atnaujintas patalpas, akį patraukia ant sienų kabančios nuotraukos, liudijančios apie įstaigos darbuotojų aktyvų gyvenimą – išvykas, ekskursijas, susitikimus su žymiais žmonėmis. Nedideliame fojė televizorių žiūri keli susėdę vyrai. Čia pat įrengtos lentynos su literatūra – tai mini biblioteka, kurios paslaugomis naudojasi pacientai, turintys sveikatos ir mėgstantys skaityti.

Kineziterapijos kabinete – gausu įvairių įrenginių, pritaikytų pacientams. Visose palatose to paties projekto lėšomis nupirktos daugiafunkcės lovos, specialūs čiužiniai, padedantys išvengti pragulų. Vonios kambaryje yra įeinamoji vonia – joje maudosi vaikštantys pacientai, netoliese – gulimoji vonia, kurioje prausiami sunkesnės būklės asmenys.

Palatose vyrauja tyla ir ramybė – vieni skaito knygas, kiti susimąstę tyliai žvalgosi, treti, susėdę po kelis, kalbasi apie praeitį, dalijasi prisiminimais, aptaria nugyventus metus.

Štai labai malonaus veido žilaplaukė Marytė sakė slaugos namuose stiprinanti sveikatą jau beveik mėnesį. Anot senolės, jai čia patinka. „Labai gera priežiūra, maistas skanus, geros virėjos dirba. Kolektyvas draugiškas – teiraujasi, kaip jaučiuosi, ar ko nors nepageidauju. Ką padarysi – amžius savo daro. Gerai, kad rajone yra tokia ligoninė, namuose šitokių sąlygų nėra, taip niekas neprižiūrėtų“, – pasidžiaugė močiutė.

Genė ir kita Marytė taip pat dėkoja personalui už dėmesį ir priežiūrą. „Mes nė nežinome, kiek dabar čia tų metų turime, nemokame skaičiuoti, – nusijuokė abi pacientės. – Mums svarbiausia, kad esame sočios ir prie daktarų.“

Vyresnioji slaugytoja pridūrė, kad Marytė moka daug dainų, tai kartais ir visiems padainuoja. „Visos mūsų močiutės geraširdės“, – pagyrė ji.

Skyriuje slaugomos jonavietės Joanos vyras Eugenijus teigė nežinantis, kokius žodžius pasakyti darbuotojų kolektyvui. „Aš namuose nebesugebu žmonos šitaip slaugyti, kaip čia. Reikia ne tik jėgų, bet ir sugebėti, ir vaistus paduoti. Esu patenkintas Bukonių skyriumi – dažnai čia atvažiuoju aplankyti Joanos, pabendrauju su ja. Matau, kad jai sunku, bet žinau, kad yra prižiūrėta, ja rūpinamasi, dėkui personalui – gydytojoms, slaugytojoms, visiems čia dirbantiems žmonėms. Suprantu, koks nelengvas jų darbas“, – kalbėjo vyriškis.

I. Urbonienė rodo vonios kambario įrangą. Kęstučio Putelio nuotr.

Pageidauja sugrįžti

Bukonių slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra 25 vietos, kurias gali užpildyti Jonavos rajono gyventojai. „Pas mus patenka pacientai, kuriems nustatytos atitinkamos diagnozės, įvardytos  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme, pavyzdžiui, turintys lėtinę smegenų išemiją, sergantys širdies nepakankamumu, po operacijų, lūžių, onkologiniai ligoniai ir taip toliau, – supažindino skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Laima Sprainaitienė. – Pagal indikacijas teikiame paliatyvaus gydymo paslaugas: tai ir slauga, ir mitybos užtikrinimas, ir skausmo malšinimas, jei reikia – aprūpinimas deguonimi, socialinė ir dvasinė pagalba.“

Skyriuje žmogus gali praleisti 120 dienų (4 mėnesius) per metus. Atsiranda pacientų, kurie išvykdami prašo juos priimti į slaugos skyrių ir kitais metais. Pasak darbuotojų, užrašomos pageidaujančiųjų pavardės ir norimas laikas. Tai, kad norinčiųjų kelis mėnesius pabūti medikų priežiūroje nestokojama, matyt, galima įvardyti kaip viso kolektyvo darbo kokybės įvertinimą.

Visos vietos būna užimtos rudens ir žiemos laikotarpiais. Vasarą, kai prasideda atostogų metas, pacientų skyriuje sumažėja. „Liga niekada neklausia žmogaus, kada jai ateiti. Tad slaugome ir palyginti jaunus pacientus, kuriems, atrodytų, tokių paslaugų dar nereikėtų. Turime kelis žmones, kuriems tik kiek daugiau nei 60 metų, o vyriausiai mūsų pacientei – 94-eri. Pats žmogus likimo pasirinkti negali – kartais ir labai netikėtai sutrinka sveikata. Juk niekas nenori sirgti. Bet yra taip, kaip yra“, – patirtimi dalijosi vyresnioji slaugytoja.

Neišdildomi prisiminimai

Darbuotojų teigimu, labai svarbu, kad pacientai jaustųsi patogiai, o artimieji kelis mėnesius galėtų pailsėti nuo sunkaus jų slaugymo namuose. Po rezidentūros studijų pirmąją darbovietę Bukonyse suradusi L. Sprainaitienė akcentavo, kad artimiesiems būtina padėti psichologiškai.

„Slaugydami savo šeimos narį 24 valandas per parą, jie labai pavargsta. O kai slaugymo paslaugas patiki mums, mes ne tik pacientu rūpinamės, bet ir palaikome ryšį su giminaičiais, juos stipriname psichologiškai“, – dalijosi nuomone skyriaus vedėja.

Abi pašnekovės prisipažino, kad jas džiugina faktai, kai jų slaugomojo sveikata pagerėja. I. Urbonienės atmintyje išliko neišdildomas prisiminimas apie pacientą, kuris į skyrių pateko turėdamas didžiules pragulas.

„Tas vaizdas man ir dabar stovi akyse, iki tol nieko panašaus nebuvau mačiusi. Bet mums pavyko ne tik jas užgydyti, bet ir ant kojų pastatyti pacientą, kuris be pagalbos išėjo pro skyriaus duris. Tokie atvejai niekada nepasimirš. Galime tik pasidžiaugti, kad nė vienam asmeniui slaugymo laikotarpiu, taikant priemones mūsų skyriuje, nė karto neatsirado pragulų. Tai, be abejo, daug priklauso  nuo darbuotojų dėmesingumo“, – kalbėjo vyresnioji slaugytoja.

Skyriaus atmosfera

Būna ir sunkių akimirkų, ypač tada, kai paciento būklė blogėja ir apie tai reikia pasakyti artimiesiems. Dar sudėtingiau pranešti apie žmogaus mirtį. „Labai gaila žmonių. Bet visi turime suvokti, kad ateina akimirka, kai reikia atsisveikinti visam laikui. Tokie mūsų egzistencijos dėsniai“, – teigė I. Urbonienė.

Vyresnioji slaugytoja atkreipė dėmesį, kad gera atmosfera skyriuje priklauso nuo personalo empatijos – sugebėjimo įsijausti į kito žmogaus būseną. Dėmesingumas, išklausymas, atjauta slaugomam pacientui – viso personalo nuopelnas. Kaskart šypseną, gerą žodį, teigiamas emocijas atsiveža čia dirbanti gydytoja Daina Auksė Jelisejevienė. Anot L. Sprainaitienės, savo gera nuotaika ji užkrečia visą skyriaus bendruomenę – darbuotojus ir pacientus.

Senatvė – ne džiaugsmas, ypač tada, kai žmogui reikia kito pagalbos. Tačiau Jonavos rajono gyventojai žino, kad visas reikiamas paslaugas gaus čia, netoli savo namų, Bukonių slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.

KOMENTARAI