Siekti pergalių išmokė mediniai karaliaiMeras Eugenijus Sabutis Vytautui įteikė „Krištolinę gulbę“. K. Putelio nuotr.

Siekti pergalių išmokė mediniai karaliai

Metų pabaigoje Jonavos kultūros centre nuaidėjusioje Mero padėkos šventėje vienas iš garbingiausių prizų – statulėlė „Krištolinė gulbė“ įteikta jau kelis dešimtmečius mūsų miesto vardą garsinančiam šachmatininkui, 2018-ųjų Konstitucijos egzamino nugalėtojui ekonomistui Vytautui Andriulaičiui. Kuklus žmogus nemėgsta apie save daug pasakoti, girtis jau brandžiame amžiuje atėjusiais pasiekimais, vis dėlto, rankose tvirtai laikydamas atplasnojusią „Gulbę“, nominantas negalėjo nutylėti sėkmingiausių savo gyvenimo „ėjimų“.

Laimingi užauginę ir savo, ir svetimus vaikus
Naujojo Kultūros centro direktoriaus pirmos savaitės nenudžiugino
Piligriminė kelionė įkvėpė kilniam sumanymui

Prizas – abrikosai

Augdamas jonaviečių tiksliųjų mokslų pedagogų šeimoje, atrodo, negalėjo nesusidomėti šachmatais. Šeštokai, septintokai anuomet pertraukų metu bibliotekoje kaukšėjo mediniais žirgais, o lentynoje akis traukė nūnai jau bibliografine retenybe tapęs Vlado Mikėno vadovėlis „Šachmatų žaidimo pagrindai“. Panagrinėjęs šia knygą, mažasis galvočius jau visa galva pranoko savo klasės draugus, ėmė dairytis stipresnių varžovų. Tuo metu Jonavoje šachmatų trenerių nebuvo, tad teko įsigyti dar keletą knygų, pašte užsiprenumeruoti rusišką žurnalą ir savarankiškai klajoti šio senovės žaidimo labirintuose.

Vėliau mokykloje įkurtam šachmatų būreliui vadovavo mokytojas Mečys Sinkevičius, tad jonaviečiai įsiveržė į respublikinių varžybų areną. Kartą rajonų grupėje užimta net trečioji vieta, o Vytautas tada laimėjo visas partijas. Įsiminė mokytojo apdovanojimas – kiekvienam įteikė po džiovintų abrikosų maišelį. 1973–1974 m. 17-metis moksleivis – jau Lietuvos moksleivių rinktinės narys, kaupiantis patirtį įvairiose Sovietų Sąjungos varžybose.

2006 m. susitiko su savo neakivaizdiniu varžovu V. Palčiausku. Asmeninio albumo nuotr.

Palaiko entuziastai

Jonavoje šachmatai, anot V. Andriulaičio, gyvuoja išskirtinai entuziastų dėka. Didžiausi mūsų pasiekimai susiję su Richardo Banaičio vardu, kuris 1975–1995 m. mokė vaikus šio karališko žaidimo paslapčių, ugdė ir suaugusiuosius, organizavo turnyrus, net tarptautinius festivalius. Treneriui išėjus Anapilin, šachmatų rūpesčius perėmė Bronius Labuckas, kuris ne tik pats gerai žaidė, bet ir kasmet sukviesdavo R. Banaičio atminimo turnyrus, ne vieną jau nutolstantį nuo šachmatų žmogų grąžino į galvočių gretas.

Šiuo metu, anot V. Andriulaičio, šachmatams Jonavoje neleidžia užgesti entuziastė Bronislava Narakaitė. Netikėta, anot Vytauto, kai žmogus, sulaukęs solidaus amžiaus, pradeda mokyti vaikus šachmatų meno, įkuria net draugiją. Būtų dar geriau, jei ši draugija turėtų erdvesnes patalpas, galėtų į savo renginius pasikviesti meistrų, o jonaviečiai, prižiūrimi kvalifikuotų teisėjų, turėtų progos kelti savo reitingus.

Vytautas šiuo metu nelabai aktyviai žaidžia mėgėjiškuose jonaviečių turnyruose, bet kasmet jaučia pareigą įsijungti į Aido Labucko atminimo turnyrą, taip pat atstovauja Jonavai seniūnijų varžybose.

Nematant varžovo

Didžiausi V. Andriulaičio laimėjimai – korespondencinių šachmatų srityje. Ši sritis – žaidimas, nematant varžovo – atima begalę laiko, reikalauja ypatingos dėmesio koncentracijos, didelio kruopštumo. Čia viena partija trunka keletą metų, o nedidelis atsipalaidavimas jos eigoje gali nubraukti kelerių metų pastangas. Anksčiau tai buvo brangus malonumas, nes ėjimus reikėjo siųsti laiškais, neretai naudotis registruotu paštu, dabar viskas kompiuterizuota, žaidžiama per atskirą serverį, siunčiant ėjimus elektroniniu būdu. Vytautui, dalyvaujančiam šiame sąjūdyje jau 25 metus, teko pradėti nuo Lietuvos ketvirtfinalio, pusfinalio. Pasiekęs finalą, jonavietis 2,5 taško aplenkė savo konkurentą ir 1998-aisiais tapo šalies čempionu, kitąmet dar kartą pakartojo savo laimėjimą ir už tai pelnė Lietuvos meistro vardą. 1997 m. debiutavo tarptautinėje arenoje – Baltijos šalių komandiniame turnyre, kur savo lentoje užėmė pirmą vietą ir dviem taškais viršijo tarptautinio meistro normą. Sėkmingai žaisdamas įvairiuose 1997–1999 m. turnyruose, jonavietis pasiekė itin aukštą reitingą ir pateko į stipriausių pasaulio šachmatininkų trisdešimtuką. 1999 m. jį pakvietė dalyvauti anglų šachmatininko Rego Gillmano memorialiniame turnyre, kuriame jonavietis laimėjo pirmąją vietą ir pusantro taško viršijo tarptautinio didmeistrio normą. Šauniai su Lietuvos rinktine, kur jonavietis kovojo pirmoje lentoje, pasirodyta ir Europos čempionato finale, ir Pasaulio olimpiadoje, ir dar viename Europos čempio­nate 2004–2009 metais.

„Per daugelį metų sužaidžiau kelis šimtus partijų su įvairių žemynų partneriais, tačiau tik su vienu iš jų teko pabendrauti. Tai buvo dešimtasis pasaulio čempionas Viktoras Vytautas Palčiauskas, 1945-aisiais ketverių metų amžiaus emigravęs į JAV. 2009 m. vyko draugiškas tarptautinis mačas Lietuva–JAV prie 22 lentų. Su Viktoru žaidėme dvi partijas, kurių viena baigėsi lygiosiomis, o kitą pralaimėjau. Dėl pralaimėjimo nesikrimtau, nes vėliau ši partija buvo pripažinta kaip viena iš gražiausių, sužaistų per visą korespondencinių šachmatų istoriją. 2006 m. mano varžovas viešėjo Lietuvoje, mes asmeniškai susitikome“, – pasakoja Vytautas. Beje, po 10 metų abudu vėl varžėsi, šįkart tarptautiniame turnyre „Lietuvai 1000 metų“. Čia V. Andriulaičiui pavyko už seną pralaimėjimą atsirevanšuoti.

Su bendražyge žmona Zita pernai lankėsi Romoje

Egzaminai plečia akiratį

Dar mokykloje Vytautas pradėjo domėtis politika. Tėvas sovietiniais laikais skaitydavo tarptautiniais klausimais paskaitas, tad gaudavo iš užsienio spaudos įvairių straipsnių. Sūnus taip pat juos vartė, matė platesnį pasaulio vaizdą. Susidomėjimas politika dar labiau sustiprėjo atkūrus nepriklausomybę. Sutaupytą žinių bagažą jonavietis nutarė panaudoti Europos ir Konstitucijos egzaminuose.

„Europos egzamine tris kartus patekau į finalą, bet vis pritrūkdavo vieno ar dviejų balų iki prizininkų trejeto. Atėjęs pirmąkart į Konstitucijos egzaminą, jokių tikslų sau nekėliau, tik norėjau sužinoti savo galimybes. Patekęs į antrą etapą, supratau, kad nenurimsiu. Po metų rezultatai – dar geresni, bet „pavedė“ nepakankamos žinios apie tarpukario Lietuvos konstitucijas. 2018-aisiais išsikėliau tikslą – patekti į trejetuką, juolab kad ir žmona skatino, pagaliau tai būtų paskutinė galimybė susitikti su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite“, – pasakoja Vytautas.

Ruošdamasis išbandymui, skaitė ne tik Konstituciją, straipsnius konstitucinės teisės klausimais, bet ir bandė atspėti klausimus. Numanė, kad bus klausimų apie visas šešias tarpukario konstitucijas, nes valstybė švenčia savo atkūrimo 100-metį. „Aiškiaregystė“ pasitvirtino. Finale jonavietis atsakė į visus 19 testo klausimų ir atspėjo galimą atvirą klausimą apie dvigubos pilietybės suteikimo Lietuvos piliečiams problematiką.  Po egzamino artimiesiems pasakė, kad turėtų laimėti pirmąją vietą. Po savaitės, paskelbus rezultatus, įsitikino, kad nuojauta neapgavo.

Ne tik medinukų pasaulyje

Įsivaizduokime vyrą, laisvalaikį leidžiantį savo siaurame (jam – be galo plačiame) medinių figūrėlių pasaulyje ir neišlendantį iš šešių konstitucijų tekstų. Toks turbūt būtų neįdomus nei žmonai, nei vaikams. Ne, Vytautas nėra namisėda. Užauginę dvi šaunias, dabar studijuojančias atžalas, sūnų ir dukrą, Andriulaičiai stengiasi neįsileisti į šeimą rutinos, sustabarėjimo. „Esu šeimos žmogus, stengiuosi suderinti visų interesus“, – tikina Vytautas. Net žvejyboje, kurią vadina savo antruoju pomėgiu, nepraleidžia visų laisvadienių, mėgaujasi ja tiek, kad pailsėtų, pasikrautų energija darbo savaitei.

Kartais su žmona susiplanuoja kelionę lėktuvu ar traukiniu į kokią nors užsienio šalį. Nesinaudoja agentūrų paslaugomis, patys užsisako bilietus, nakvynę viešbučiuose, patys po trupinėlį susirenka juos dominančią informaciją. Šitaip kur kas įdomiau, daugiau laisvės, kuri savotiškai pravėdina nuo šachmatų įkaitusią galvą.

KOMENTARAI