Siekiama padėti ar pakenkti?R. Dargis: „Kaip atrodysime užsieniečių akyse, kai verslas kuriamas pagal vienas taisykles, o paskui patenkama į kitokių kriterijų lauką?“ Romo Jurgaičio nuotr.

Siekiama padėti ar pakenkti?

Politikai ir ekspertai įspėja, kad jei iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projekto nebus išbrauktos privataus kapitalo įmonės, Lietuvos laukia teismai ir milijardiniai ieškiniai. Į šio įstatymo projektą yra įtrauktos lietuviško kapitalo bendrovė „Achema“, Lenkijos valdoma „Orlen Lietuva“ ir švedų kapitalo „Telia Lietuva“.

Importiniai maisto produktai Lietuvoje – prastesnės kokybės nei Vakaruose
Pramogų šėlsmas skatins vasarą nepalikti Jonavos
Ar jaučiate artėjančių Kalėdų alsavimą?

Nemaži suvaržymai   

Praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitete diskutuota dėl saugumui svarbių ir todėl į valstybės reguliavimą patenkančių trijų privačių įmonių. Valstybės saugumo departamentui (VSD), Ūkio ministerijai (ŪM) bei iniciatyvos autoriams Seime patobulinus teikiamą įstatymo projektą, dabar numatyta, kad valstybė galės vertinti (stabdyti ar kaip nors kitaip daryti įtaką) verslo sandorius, kurie viršija 10 proc. įmonės gaunamų pajamų; stabdyti susitarimą, jei pagal sandorį susitarimo dalyvis gauna prieigą prie esminės informacinių technologijų sistemos, infrastruktūros bei duomenų bazės; bei tuo atveju, kai turtas nuomos, panaudos ar kitomis teisėmis perleidžiamas ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui.

Tai, kad valstybė ketina kištis ir reguliuoti sandorius, įmonėms gresia sunkiai suskaičiuojamais nuostoliais. Net dviem savaitėms įšaldžius sandorį, galima patirti milijoninių nuostolių, o teismai trunka metų metus. „Jeigu dėl kokio nors komisijos sprendimo būtų sustabdyta, pavyzdžiui, naftos perdirbimo koncerno „PKN Orlen“, pasiekiančios 4 mlrd. eurų apyvartą, veikla, įsivaizduokite, kokio dydžio ieškinys grėstų Lietuvai. Kaip tai atsilieptų valstybės biudžetui, mokesčių mokėtojams. Ką jau kalbėti apie pačią įmonę, jos reputaciją“, – sakė koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas.

Ekspertų teigimu, valstybės kišimasis į privačią nuosavybę pakenks Lietuvos įvaizdžiui ir stabdys potencialius investuotojus.

Kodėl šios bendrovės?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašo trečia kategorija, į kurią įtrauktos trys bendrovės, nėra kažkokia garbės lenta, kurioje pagerbiamos svarbios įmonės. Papuolusieji į šią kategoriją neįgauna nei teisių, nei privilegijų, o tik veiklos suvaržymus.

„Valstybės institucijos įgyja teisę neleisti dalies privačios įmonės akcijų nusipirkti privačiam investuotojui, jei šis investuotojas pasirodo nepatikimas ar pavojingas. Neneigiu, kad tokių grėsmių dabartiniame pasaulyje gali būti. Bet kodėl pasirinktos būtent šios įmonės? Klausimų kyla ne tik mums, bet ir Europos Komisijai. Ji taip pat klausia, kuo vienos ar kitos įmonės įrašymas į įstatymą padės, jei kils reali grėsmė Lietuvos saugumui? Ar Lietuvos valdžia tikrai mano, kad tai užtikrins nepertraukiamą paslaugų teikimą?“ – klausė Ž. Šilėnas.

Tokie valdžios sprendimai nepadidins Lietuvos patrauklumo potencialių užsienio investuotojų akyse. „Kas norės rizikuoti savo pinigais, kai matys, kad veikimo laisvė čia gali būti bet kada apribota. Jau verčiau rinksis kitas, labiau prognozuojamas ir siūlančias geras verslo sąlygas šalis. Tiek Mažeikių „ORLEN Lietuva“, tiek „Telia Lietuva“, tiek Jonavos „Achema“ yra svarbios Lietuvos ekonomikai įmonės. Jei jų staiga neliktų – bankrutuotų ar joms imtų kitaip nesisekti – Lietuvos ekonomikai nuo to tikrai geriau nebūtų. Šiuo požiūriu Lietuva, kaip valstybė, yra suinteresuota, kad šios įmonės veiktų ilgai ir sėkmingai, kaip ir visos kitos įmonės. Tačiau įvedus suvaržymus, kas gali nusipirkti akcijų, o ypač taisyklę, kad valdžia gali atšaukti įmonių sprendimus, šioms įmonėms yra daroma reali žala“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Ieškoti kompromiso  

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, teisės akto kūrėjai pirmiausia turėtų aiškiai atsakyti į klausimus, koks tokio įstatymo tikslas ir siekiamas rezultatas, taip pat pagal kokius kriterijus vienos ar kitos įmonės įrašomos ar neįrašomos į sąrašus. „Dabartinis projektas nutaikytas į didžiausias Lietuvos įmones, darančias įtaką šalies bendrajam vidaus produktui, mokesčių sistemai. Todėl kelčiau dar vieną logišką klausimą – kaip visos tos siūlomos naujovės atsilieps mūsų investiciniam klimatui? Tarkime, koks nors stambus investuotojas pastatys Lietuvoje gamyklą, įdarbins kelis tūkstančius žmonių, o vėliau sužinos tapęs minėto įstatymo taikiniu. Kaip atrodysime užsieniečių akyse, kai verslas kuriamas pagal vienas taisykles, o paskui pakliūvama į kitokių kriterijų lauką?“ – svarstė R. Dargis. LPK prezidento manymu, dėl projekto reikėtų dar gerokai pasvarstyti, padiskutuoti ir tik tuomet priimti sprendimą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys informavo, kad kol nebus rastas kompromisas, įstatymo projektas nebus perduotas svarstyti parlamentui. „Tai valstybei labai svarbios įmonės. Jų komercinė veikla taip pat labai reikšminga šaliai. Turime rasti kompromisą. Bendrovės turi suprasti, kad valstybės saugumas yra prioritetas, bet valstybės saugumas taip pat turi suprasti tą ekonominę aplinką, kurioje tos įmonės dirba“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė D. Kreivys.

KOMENTARAI