Šernų medžioklė nuo kiaulių maro neišgelbės?R. Barausko nuotr.

Šernų medžioklė nuo kiaulių maro neišgelbės?

Liepos mėnesį užregistravus afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį Jonavos rajone, sukruto įvairios institucijos – siūloma imtis radikalių priemonių, paskelbiant ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje. Ietys nukrypo į medžiotojus – siekiant sumažinti šią ligą platinančių šernų populiaciją, juos ketinama įpareigoti sumedžioti kuo daugiau šernų patelių. Kitaip bus imamasi atitinkamų sankcijų. Ar nusipelnė medžiotojai jiems metamų kaltinimų, ką jie mano apie maro platinimą, kalbėjomės su patyrusiais mūsų rajono medžiotojais.

Šalia Jonavos sporto arenos – 32 kalėdinių eglučių alėja
Tėviškę galima atrasti ir pažinti iš naujo
Žeimiuose neeilinis įvykis – atidarytas Konstantino Bogdano muziejus

Įpareigojimai institucijoms

Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybėje buvo sušauktas įvairių ministerijų, asociacijų pasitarimas, kuriame analizuota afrikinio kiaulių maro plitimo Lietuvoje tema. Jame dalyvavo Ministro Pirmininko ir šalies Prezidentės patarėjai, Kiaulių augintojų asociacijos, Žemės ūkio rūmų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai, Aplinkos ministerijos atsakingi asmenys. Diskusijos metu išsakyta nemažai nuomonių, kurios, manoma, padėtų spręsti AKM valdymo strategiją.

Pasitarimo dalyviai įpareigojo Aplinkos ministeriją pateikti konkrečius pasiūlymus dėl efektyvesnio šernų populiacijos mažinimo, teisės aktuose nustatyti reikalavimus medžioklės plotų naudotojams, kad jų sumedžiotų patelių dalis sudarytų 50 proc. bendro sumedžiojamo šernų skaičiaus, ir atlikti nepriklausomą šernų populiacijos skaičiavimą. VMVT direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko teigimu, dabar sumedžiojama 70 proc. patinų ir tik iki 30 proc. patelių.

Pasitarimo dalyviai nusprendė įpareigoti VMVT pakeisti įsakymą, kuriame numatytos išmokos už sumedžiotas šerno pateles. Susirinkusiųjų nuomone, už sumedžiotas nuo 24 mėnesių amžiaus pateles išmokos galėtų didėti nuo dabar mokamų 100 Eur iki 125 Eur. Be to, prašoma nustatyti išmoką medžioklės plotų naudotojams už rastą ir sunaikintą šerno gaišeną.

L.e. Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas Sigito Dimaičio manymu, iki šiol niekas netyrė šernų elgsenos stebėsenos, neskaičiavo šernų. Anot jo, tai esą labai paprasta: „Užčipavai paršiuką ir po metų, kai jis – jau suaugęs patinas, stebi, kiek ir kur jis nukeliauja.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, palaikydamas VMVT siūlymus dėl patelių naikinimo, taip pat piktinosi, kad medžiotojai per mažai prisideda prie maro sutramdymo. Jis įžvelgia būtinybę įpareigoti medžiotojus sumedžioti kuo daugiau šernų. „Jeigu būrelis nesusitvarko su populiacija savo teritorijoje, taikyti sankcijas“, – siūlė parlamentaras. Viena iš jų jis įvardijo teritorijų ribojimą.

Keistas reikalavimas

Jonavos rajono savivaldybės Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas Vytautas Kaminskas stebisi, kad į pasitarimą nebuvo pakviesti medžiotojų ir žvejų organizacijų atstovai, biologai, gamtininkai. „Mėtomi akmenys į medžiotojų daržą, bet jų nuomonės išklausyti nenorima. Tarkime, medžiotojams galėjo atstovauti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, kuris yra ir biologas, turintis mokslinį laipsnį. Kyla klausimas – kodėl jie nekviečiami dalyvauti dialoge?“ – retoriškai klausė patyręs medžiotojas.

Pasak pašnekovo, šiuo metu Jonavos rajone šernų beveik nebematyti. Tai nulėmė ir suintensyvėjęs jų medžiojimas – trejus metus šie gyvūnai medžiojami visus mėnesius, be jokios pertraukos. Tai, be abejo, sumažino jų populiaciją. O antra, nemažas skaičius nugaišo. Pasitaiko migruojančių šernų – visi juk neprapuolė iš laukinės gamtos.

V. Kaminskas neslepia, kad reikalavimas sumedžioti 50 proc. patinų ir tokį pat kiekį patelių jam visiškai nesuprantamas. „Bet juk gamtoje patinų yra daug mažiau nei patelių. Dėl to ir sumedžiojame daugiau patelių nei patinų. Antra vertus, miškas – juk ne ferma, kurioje galima suskaičiuoti laikomus gyvūnus. Reikia žinoti, kad patinas yra vienišius, šie keturkojai į krūvą subėga tik rujos metu. O jei šernė vedžiojasi šerniukus, tai kaip atskirti, kuris jų patinas, kuri patelė? Visi vienodi. Tik sumedžiojęs gali išsiaiškinti“, – sakė V. Kaminskas.

Jo manymu, neįmanoma išnaikinti visų šernų, tai nerealus siekis. Galbūt populiaciją galima sumažinti, bet visų jų medžiotojai tikrai neišguldys.

„Faktą, kad rajone sumažėjo šernų, patvirtina jų pėdsakai javų, bulvių, ankštinių kultūrų laukuose. Mes, „Lokio“ būreliai medžiotojai, turintys medžioklės plotus Panoterių miškuose, paskutinį šerną nušovėme šių metų liepos pradžioje, – pasakojo jis. – Nuo to laiko nematėme nė vieno. Visais metais šernai niokodavo kviečių laukus, išknisdavo žirnių, pupų plotus, šiemet nė vienos pėdos tose teritorijose neaptikome.“

Žmogiškasis faktorius

V. Kaminskas palaiko siūlymą skaičiuoti šernų populiaciją, tačiau kokiais metodais ir būdais tai padaryti? Kas imtųsi tokio darbo? Medžiotojais, ko gero, nepasitikėtų, nes ir taip jie kaltinami neveiklumu. Ūkininkai tokios veiklos tikrai nesiimtų. „Galbūt studentai? Bet kaip? Pagal pėdsakus apytikriai galima nustatyti jų skaičių, bet tik žiemą. Keičiantis klimatui, šalčių retai besulaukiame, tad ir sniego mažai būna. Galbūt reikėtų „studijuoti“ pasėlių plotus, kuriuos mėgsta šie gyvūnai“, – svarstė pašnekovas.

S. Dimaitis siūlo užčipuoti paršiuką, o paskui stebėti jo elgseną, judėjimą ir t. t. Bet vėlgi – o kaip jį sugauti? Galima užmigdyti, bet tam reikia specialių prietaisų. „Jeigu šernai būtų aptvaruose, tai paprasčiau tokius veiksmus atlikti. O miške – sunku įsivaizduoti“, – abejojo V. Kaminskas.

Antra vertus, kam čipuoti, jeigu reikalaujama kiekvieną šerną naikinti?

Medžiotojas įsitikinęs, kad ne šernai platina marą – jie juk neateina į kiemą ir neįsibrauna į kiaulides. Užkratą gali užnešti ir lapės, ir šeškai, ir kiti gyvūnai. „Bet svarbiausia – žmogiškasis faktorius. Nustačius AKM fermoje, reikėtų pasidomėti, kur yra artimiausias jo židinys? Iš kurio miško į ūkį pateko bacila? Šiemet mes nušovėme AKM užsikrėtusį šerną. Paaiškėjo, kad maro židinys buvo vos už 4,5 kilometro, Ukmergės rajone. Šernui toks atstumas – vieni niekai“, – komentavo pašnekovas.

Visos žinybos konkrečius pasiūlymus Vyriausybei turi pateikti iki rugsėjo 15 d. „Matysime, ko sulauksime. Teoriškai daugelį dalykų galima įgyvendinti, o susidūrus praktiškai, paaiškėja, kad tai – neįmanoma misija. Neteisinga mus kaltinti dėl per mažo sumedžiotų šernų skaičiaus, nereikėtų gąsdinti ir medžioklės plotų ribojimu. Mes turime patirties ir laikomės visų reikalavimų. O gamtoje galioja savos taisyklės – visų šernų neįmanoma sunaikinti“, – pridūrė V. Kaminskas.

Iškreipta situacija

Išsakyti savo poziciją šiuo klausimu paprašėme buvusį Jonavos rajono medžiotojų draugijos pirmininką, Bukonių būrelio narį, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. Kriaučeliūno Smulkiųjų gyvūnų katedros dr. docentą Juozą Jokimą.

Pašnekovas pripažino, kad medžioti jam tenka ne itin dažnai, tačiau su maru susijusiais reikalais jis domisi ir padėtį gerai žino. „Šiandienė situacija yra iškreipta ir nepalanki medžiotojams, ant kurių norima sukarti visas bėdas ir visus marus. Mane, kaip medžiotoją, tai labai skaudina ir žeidžia“, – sakė J. Jokimas.

Idėją, kad Lietuvoje sumedžiojamų patelių dalis sudarytų 50 proc. bendro šernų skaičiaus, pašnekovas įvertino gana skeptiškai. Jo nuomone, tai esanti dar viena priemonė, kuri neduos laukiamų rezultatų ir lūkesčių nepateisins.

„Ar galima išnaikinti laukinę fauną? Tai visiškai nerealus siekis. Medžiotojas visą gyvenimą mokomas ir auklėjamas, kad gamtą privalu saugoti ir puoselėti, kad gyvūną pirmiausia reikia užauginti, o tik paskui sumedžioti. Tad šiuo metu šitoks reikalavimas atrodo kaip antihumaniškas žingsnis. Man jis nepriimtinas“, – sakė J. Jokimas.

Reikia iniciatyvos

Šis AKM virusas pas mus atkeliavo iš Rytų pusės. Viena iš mokslininkų teikiamų hipotezių – jis buvo išgautas mėgintuvėliuose. „Nustačius klasikinio maro židinį, tiek daug sergančių šernų nebuvo. O prieš AKM virusą nėra nei vakcinos, nei kitokių priemonių jam sunaikinti. Atkreipkite dėmesį – kiaulių maro protrūkis užfiksuojamas tuomet, kai gamtoje įsivyrauja drėgmė ir karštis. O jeigu kiaulės laikomos didelėmis grupėmis, kur galbūt nepakankamai vėdinamos patalpos, tai susidaro sąlygos ligai atsirasti. Pasaulyje nėra absoliutybės, tiesiog vyksta biologiniai procesai“, – komentavo dr. J. Jokimas.

AKM virusas nekelia pavojaus žmonėms, o termiškai apdorotą skerdieną galima vartoti. Kalbėdamas apie po žeme palaidotas daugiau kaip 24 tūkst. kiaulių Šiluose, J. Jokimas piktinosi: „Kodėl čia nebuvo galima atsivežti mobilios konservų gamybos aparatūros ir mėsą termiškai apdoroti? Argi tai labai sudėtinga? Taip, yra Europos Sąjungos rekomendacijos, kuriose sakoma, kad, esant bent vienai afrikiniu maru susirgusiai kiaulei, reikia utilizuoti visas. Bet galbūt galima pasielgti ekonomiškiau? Dabar sunaikinta trūkstančiai tonų sveikos mėsos, juk sirgo tik maža dalelė gyvūnų. Neabejoju, kad kitos šalys susitvarkys su AKM ir nespausdamos medžiotojus šaudyti šernų patelių“, – sakė J. Jokimas.

Anot docento, Lietuva, vykdydama ES direktyvas, pernelyg nesigilina į ekonomiką. J. Jokimo manymu, mūsų valstybei apie susidariusią padėtį derėtų daugiau kalbėtis, diskutuoti, ieškoti kompromisų su Europos komisija, kad nebūtų naikinamos visos kiaulės, atsidūrusios maro židinyje.

„Senosiose Europos Sąjungos valstybėse yra didelė kiaulininkystės kompleksų koncentracija. Jei jas pasiektų AKM, Europos Sąjunga tikriausiai būtų priversta perrašyti šiandienius kiaulių nugaišinimo reikalavimus. Kol šios bėdos siaučia toliau, sunku įvertinti tikrąją padėtį, bet su AKM susidūrus tiesiogiai, visai tikėtina, kad rekomendacijos ir teisės aktai būtų pakeisti“, – samprotavo pašnekovas.

Nereikia gąsdinti

J. Jokimas neatmeta to, kad mūsų miškuose randama AKM užsikrėtusių šernų gaišenų, bet šių gyvūnų naikinimas nesąs tas kelias, kuris išspręstų šią problemą. „Aš kalbu ne tik kaip medžiotojas, bet ir kaip mokslininkas, žinodamas situaciją visame pasaulyje. Nebūkime naivūs – medžioklė visų šernų nesunaikins“, – įsitikinęs jis.

Be kita ko, J. Jokimas pabrėžia, kad medžioklės būrelius sudaro daugiausiai paprasti žmonės. „Kažkodėl nuo senų laikų akcentuojama, kad jei jau esi medžiotojas, tai priklausai ponijai ir panašiai. Galbūt ir pasitaiko vienas kitas valdininkas, bet didžiąją dalį sudaro eiliniai gyventojai. Manau, kad gąsdinti juos baudomis už per mažą sumedžiojamų šernų skaičių – neteisinga. Juk būrelio narys medžioja ne tik šiuos keturkojus, bet ir kitą fauną. Apmaudu girdėti metamus kaltinimus medžiotojams“, – samprotavo dr. J. Jokimas.

 

KOMENTARAI