Savivaldybės pasigenda svaresnio vaidmensLSA suvažiavime dalyvavo ir mūsų rajono meras E. Sabutis. K. Putelio nuotr.

Savivaldybės pasigenda svaresnio vaidmens

Gegužės 31-ąją Jonavos kultūros centre vyko XXIV Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas. Susirinkę delegatai priėmė rezoliucijas dėl savivaldybių veiklos savarankiškumo ir vaidmens regionų politikoje. Aptarta ir koks vaidmuo savivaldai tenka krašto apsaugos bei pabėgėlių integracijos politikoje.

133 kilometrai Jonų respublikos keliais
Valstybės atkūrimo dieną paminėjus
Būsimi ir esami rajono eksportuotojai sėmėsi žinių

Daugybė dalyvių

Daugiau nei 4 valandas vykęs LSA suvažiavimas šiais metais vyko Jonavos kultūros centro Didžiojoje salėje. Į jį buvo pakviesti 206 delegatai iš visų Lietuvos savivaldybių. Taip pat dalyvavo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vyriausybės atstovai apskrityse, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros ir kitų organizacijų atstovai.

Suvažiavimo pradžioje visus pasveikino LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir mūsų rajono meras Eugenijus Sabutis. Vėliau buvo pristatyti ataskaitiniai pranešimai, finansinė ataskaita, aptarti nuveikti darbai. Tačiau pagrindinis dėmesys buvo skirtas dviem rezoliucijoms: „Dėl savivaldybių veiklos savarankiškumo“ ir „Dėl savivaldybių vaidmens regionų politikoje“.

Reikalavo daugiau teisių

Pasak R. Malinausko, pastaraisiais metais nacionalinė valdžia priėmė nemažai sprendimų, kuriais parodomas nepasitikėjimas vietos savivalda, ribojamas savivaldybių savarankiškumas ir sprendimų priėmimo laisvė.

LSA atkreipė dėmesį, kad greitai bus metai, kai veikia naujas ūkinės veiklos reglamentavimas. Pagal jį, įsteigti naują juridinį asmenį ūkinei veiklai vykdyti ar patikėti naujos veiklos vykdymą jau veikiančiai įmonei savivaldybės gali tik atlikusios konkurencingą procedūrą ir gavusios Konkurencijos tarybos sutikimą. Šias nuostatas savivaldybės laiko perteklinėmis, ribojančiomis savarankiškumą, tad joms ir  nepritaria.

Suvažiavimo metu kritikos sulaukė ir įsigaliojusi nauja Viešųjų pirkimų redakcija. Esą dėl jos praktiškai prarandama galimybė sudaryti vidaus sandorius savivaldybėse. LSA įsitikinusi, kad tokie suvaržymai gali pažeisti gyventojų teisę į prieinamas kokybiškas viešąsias paslaugas, už kurių teikimą atsako pačios savivaldybės.

LSA nepritaria ir savivaldybių vaidmeniui regionų politikoje. Pasak R. Malinausko, asociacija jau daug metų akcentavo, kad savivaldybių vaidmuo, kuriant stipresnį regioninį lygmenį, yra minimalus.

„Džiugu, kad regionų plėtra šiandien yra viena labiausiai diskutuotinų temų viešojoje erdvėje. Šiais metais buvo parengta Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga“. Pagrindinė regioninės politikos ašis – savivaldybės. Sieksime, kad šios teorinės nuostatos būtų greičiau įgyvendintos ir savivaldybėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos gerinti jų ekonomikos augimą“, – kalbėjo R. Malinauskas.

Savo pageidavimus šiais klausimais LSA išsakė Seimui ir Vyriausybei skirtose rezoliucijose. Jose pageidaujama daugiau laisvių ir teisių priimant savivaldybėms aktualius sprendimus. Taip pat prašoma suteikti daugiau teisinių galių regionų plėtros taryboms, sudaryti palankesnes skolinimosi galimybes, sukurti finansinį mechanizmą, padėsiantį savivaldybėms investuoti į darnią ir tvarią regiono plėtrą.

Valstybės gyvastis

Suvažiavimo metu žodis buvo suteiktas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktoriui Virginijui Vitalijui Vilkeliui. Pasak jo, savivalda – valstybės gyvastis, resursai, saugumo pagrindas ir garantas. Dėl to būtent jai tenka didžiulis vaidmuo saugumo politikoje.

„Jei įvyktų bėda – kariniai veiksmai, savivalda būtų tas segmentas, kuris turėtų akumuliuoti visus resursus. Savivalda yra arčiausiai žmonių. Jokiu būdu nesakau, kad realaus karo grėsmė yra čia pat, bet jei kalbėsime apie hibridinius karus, žmonės turi būti pasiruošę, o tam būtinas savivaldybės įsitraukimas.  Reikia suprasti, kad už vieno kario visada turės stovėti keletas žmonių, kurie tieks maistą, vandenį ir kitus resursus. Aš esu pasiruošęs važiuoti į savivaldybes ir asmeniškai apie tai kalbėti su žmonėmis“, – tikino V. V. Vilkelis.

Tarp mūsų?

Suvažiavimą užbaigė Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovės Renatos Kuleš pranešimas. Daugybę patirties darbo su pabėgėliais turinti specialistė klausė: „Pabėgėliai yra toli ar arti savivaldybių?“.

„Reikia paminėti, kad pabėgėlių krizės nėra kažkas naujo, nors buvo lyg atradimas Lietuvai 2015 metais. Tuomet žiniasklaida „sprogo“ su žiniomis, kad labai daug žmonių atkeliauja pas mus per Viduržemio jūrą. Peržvelgus istoriją, nesunku suprasti, kad tai nėra naujas dalykas. Visi karai, persekiojimas – priežastys, dėl kurių žmonės traukiasi iš savo tėvynių. Žmonės dėl šių priežasčių bėgo ir iš Lietuvos. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, iš čia išvyko tūkstančiai žmonių. Jie ieškojo prieglobsčio Vokietijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse. Jie metų metus gyveno pabėgėlių stovyklose. Lietuvoje yra daug žinomų žmonių, kurie taip pat turi pabėgėlių istoriją. Pavyzdžiui, tokie gerbiami asmenys kaip Valdas Adamkus. Pasižiūrėkite aplinkui… Galbūt jūsų šeimose taip pat yra buvusių pabėgėlių?“ – retorinį klausimą pateikė R. Kuleš.

Svarbus vaidmuo

Pabėgėlių agentūros atstovė pabrėžė, kad savivaldybėms tenka ypatingas vaidmuo perkeltų asmenų integracijos politikoje. Ji išskyrė keletą galimų žingsnių, padėsiančių savivaldai prisidėti prie tokių žmonių integravimo į visuomenę.

„Pabėgėlių integracija turi labai daug aspektų ir veikėjų: Darbo biržą, verslą, vietos bendruomenę, savivaldybę ir pan. Jos nieko nepasieks, jei veiks atskirai. Dabar didžiausią darbą nuveikia nevyriausybinės organizacijos (NVO), o visi kiti kažko laukia. Jie tikisi, kad NVO savarankiškai integruos pabėgėlius. Taip tikrai nebus, nes jie integruojasi tarp žmonių. Mūsų organizacija sako, kad Europa turi investuoti į savivaldybes,  jų bendruomenes, nes čia vyksta tikroji integracija. Reikia turėti planą, kuriame svarbus vaidmuo atitektų savivaldoms. Būtina paskatinti jų institucijas prisijungti prie programų, kurios susijusios su parama. Turėtų būti paruoštas ir labai lankstus finansinis rinkinys, leidžiantis padėti ne tik pabėgėliams, bet ir čia esančioms pažeidžiamoms asmenų grupėms. Turime rekomendacijų ir dėl būsto. Tiesa, joms mus įkvėpė būtent Jonavos rajono savivaldybės pavyzdys. Ji kreipėsi į Europos Tarybos fondą ir gavo finansavimą, skirtą užsieniečiams apgyvendinti.  Aš kalbu ne apie paskolą, o apie gautą garantą. Mes siūlome ieškoti galimybių tam, kad savivalda galėtų kreiptis į tarptautinius fondus, įvairias finansines institucijas ir problemas spręstų atsižvelgama ir į pabėgėlius, ir į pažeidžiamus vietos žmones“, – kalbėjo R. Kuleš.

KOMENTARAI