Sąmyšis dėl receptinių vaistų – išpūstas?V. Jokimienės nuomone, kur kas didesnė problema – nuolat stringanti elektroninė sistema. K. Putelio nuotr.

Sąmyšis dėl receptinių vaistų – išpūstas?

Pastaruoju metu itin didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė receptinių vaistų pardavimo ribojimas šalies vaistinėse. Priminsime, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo nutarimas, kuriuo vaistininkai ir jų padėjėjai vaistinėse gali būti slaptai sekami ir tikrinami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) inspektorių. Bijodami gresiančių baudų ir netekti licencijų vaistininkai ėmė itin atidžiai dirbti. Nuo šiol prašoma receptų ir tiems vaistams, kurių iki šiol laisviau į reikalavimus žiūrėjusios vaistinės darbuotojos neprašydavo. Nuspręsta, kad iki kitų metų gegužės 1 dienos bus taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaistinėse apsilankę ir pažeidimų užfiksavę slapti pirkėjai iš VVKT nebaus vaistininkų piniginėmis baudomis. Tokiais atvejais bus taikomi tik įspėjimai.

Neįgaliesiems linkėjo vilties ir bendravimo
Jonava–Mumbajus: stebuklinga kelionė į kitą pasaulį
Kodėl nepilnamečiai bėga iš namų?

Vaistinė – ne turgus   

UAB „Jonavos vaistinė“ direktorė Vida Jokimienė didelių pasikeitimų nejaučia – aliarmo signalai vaistinėje tikrai neskamba. „Mano nuomone, buvo daug triukšmo dėl nieko. Juk vaistinė – ne turgus, kur siūloma, brukama, kad tik pirktų. Tai – įstaiga, vykdanti žmonių sveikatinimo programą. Receptas nuo neatmenamų laikų yra svarbus dokumentas, – akcentavo ji. – Žinoma, gal sugriežtinus tvarką dėl kai kurių vaistų, pavyzdžiui, nuo stipraus skausmo, žmonėms dabar tenka dažniau apsilankyti pas šeimos gydytoją, tačiau konkrečių skundų ar piktų žodžių iš žmonių iki šiol nesulaukėme – visada ateina konsultuotis, pasitarti. Juolab šalia mūsų įsikūrusi Šeimos klinika, tad  jonaviečiai čia gauna reikalingą receptą ir tuomet kreipiasi į mus. Taigi verda įprastas gyvenimas, jokio sąmyšio tikrai nejaučiame.“

Tam tikrais atvejais vaistininkai siūlo alternatyvas, t. y. tos pačios grupės medikamentus, kuriuos galima įsigyti be recepto. „Tačiau kai kurie žmonės jau pripratę prie anksčiau vartotų vaistų, įsitikinę, kad jiems geriau padeda konkretus receptinis medikamentas. Bet daugelis pasitiki ir vaistininkais“, – sakė vaistinės vadovė.

V. Jokimienė mato kitą – kur kas didesnę problemą. „Šiandien išrašoma daug elektroninių receptų, tačiau jie dėl tam tikrų trikdžių ne iš karto pasiekia vaistines. Ateina didelius skausmus kenčiantis žmogus ir kartais turi laukti net 20 minučių, kol sistema pradeda tinkamai veikti. Tokiomis situacijomis net nežinome, kaip elgtis: ir pasodiname žmogų, ir vandens stiklinę atnešame. Ne tik Jonavos, bet ir kitų rajonų vaistinės susiduria su šiais nesklandumais“, – skundėsi vaistininkė.

Pardavimai neišaugo

Didiesiems vaistinių tinklams atstovaujanti Lietuvos vaistinių asociacija taip pat skelbia, kad kilęs sąmyšis nėra toks didelis, kaip mėginama jį vaizduoti.

Palyginti su praėjusio mėnesio tuo pačiu laikotarpiu, lapkričio 1–19 dienomis receptinių vaistų šalyje parduota vos 1,1 proc. mažiau. Net ir šį sumažėjimą specialistai vertina kaip elektroninio recepto sistemos klaidų priežastį.

Pasak Asociacijos valdybos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, vaistinėse kasdien susiduriama su situacijomis, kai pacientams tenka paaiškinti, kodėl yra reikalingi receptai.

„Vaistai visada buvo ir yra jautrus klausimas, todėl net procentu sumažėjęs jų pardavimas visuomenėje galėjo sukelti diskusijų, tačiau statistika rodo, kad problema nėra didelio masto – žmonės kaip pirko, taip ir perka vaistus su receptais“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

Vaistinėse netrukus bus iškabinti skelbimai, pateikta informacija ekranuose prie kasų. „Jau dabar kiekvienas žmogus apie receptinius vaistus gali sužinoti VVKT internetinėje svetainėje  (http://www.vvkt.lt/) arba tiesiog pasiteirauti vaistininko. Beveik visais atvejais jis patars, ką reikėtų vartoti iki tol, kol pacientas nuvyks pas gydytoją”, –  informavo Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.

Įsakymo pataisa

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skubos tvarka pasirašė įsakymo pataisą, leidžiančią vaistininkams nurodytais atvejais (pavyzdžiui, sergant lėtinėmis ligomis ir anksčiau jau vartojus nurodytus receptinius vaistus) parduoti medikamentus pacientui 30 dienų laikotarpiui, nors anksčiau tai buvo galima padaryti vos 7 dienoms. Ši naujovė inicijuota siekiant sudaryti sąlygas geresniam vaistų prieinamumui, išvengti žmonių sveikatos pablogėjimo, jei jie laiku nenueis pas gydytoją.

„Visi suprantame, kad vaistai yra perkami tik tada, kai jų tikrai reikia. Jei mums nėra reikalingi medikamentai nuo skausmo ar peršalimo, mes jų ir neperkame. Vaistininkas tam ir yra, kad suteiktų farmacinę paslaugą, išsiaiškintų, kokius vaistus pacientas vartoja, kiek laiko jaučia negalavimus, kokie preparatai jam tiks ar iš viso jų reikia, nes tikrai ne visada naudingi tie vaistai, kuriuos geria, sakykim, jūsų artimasis ar pažįstamas“, – teigė vaistinių tinklo „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Lina Skersytė.

Pasak L. Likienės, Sveikatos apsaugos ministerija galėjo atidžiau peržiūrėti receptinių vaistų sąrašą. Kęstučio Putelio nuotr.

Pacientų padaugėjo

Anot Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Loretos Likienės, nuo lapkričio pirmosios pacientų išties pagausėjo. Daugiausiai prašoma išrašyti receptinių vaistų nuo skausmo. Receptą gydytojas gali skirti šešių mėnesių kursui. „Atėjęs su viena sveikatos problema, žmogus prašo medikamentų ir dar nuo kitų kelių ligų. Tai užtrunka nemažai laiko, nes, įvedant šią informaciją į kompiuterį, dar reikia pagrįsti, dėl ko vienas ar kitas vaistas skiriamas. Iš tiesų pacientas pas šeimos gydytoją turėtų registruotis dėl vienos sveikatos problemos, o kitam kartui užsirašyti – dėl kitos“, – teigė gydytoja.

PSPC atstovės žodžiais, žmonės per daug vartoja vaistų, ypač vyresnioji karta. O to pasekmė: gali pasireikšti šalutinis poveikis – skrandžio opos, kepenų ligos.

„Dabar visuomenė atpratusi pirmiausia gydytis natūraliomis priemonėmis. Vos tik pakilo temperatūra, iš karto griebiasi cheminio vaisto, tačiau nesusimąsto, kad galėtų išgerti aviečių, liepų žiedų arbatos. Žmonės dideliais kiekiais vartoja reklamose paplitusius preparatus peršalimui gydyti „Cold3“, „Theraflu“, „Fervex“, atidžiai neperskaitę informacinių lapelių. Kai kuriuose iš jų yra daug ibuprofeno, paracetamolio. Jų perdozavimas gali turėti stiprų pašalinį poveikį organizmui“, – perspėjo L. Likienė.

Receptas – druskos tirpalui

Gydytojos nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija galėjo atidžiau peržiūrėti receptinių vaistų sąrašą, galbūt kai kuriuos priskirti prie nereceptinių. Štai natrio chlorido tirpalas, kuris perkamas inhaliacijoms kosuliui ir slogai gydyti, šiuo metu be recepto jau neparduodamas. „Ką blogo žmogui gali padaryti druskos tirpalas? Suprantama, dėl to kyla nepasitenkinimas“, – sakė medikė.

Ji sutinka, kad dėl elektroninių receptų išdavimo taip pat yra nesklandumų. Sistema nuolat stringa, tad vaistų pacientai eina pirkti vakare ar kitą dieną. Dažnai šeimos gydytojams po darbo valandų dar tenka pildyti ir elektroninius receptus.

Kam tikrai nereikia recepto:

daugeliui geriamų ir tepamų vaistų nuo skausmo (paracetamoliui, ibuprofenui iki 400 mg, naproksenui iki 275 mg ir kt.), virškinimo fermentams, nuo padidėjusio rūgštingumo (ranitidinui iki 150 mg, omeprazoliui iki 20 mg, pantoprazoliui iki 20 mg), nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, nuo vidurių pūtimo, gerosioms bakterijoms,  ginkmedžio preparatams, nuo peršalimo, slogos, kosulio ar temperatūros, žuvų taukams, jūros vandeniui ir t. t.

Kam tikrai reikia recepto:

hormoniniams preparatams, visiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, nuo cholesterolio, kraujotaką gerinantiems („plečiantiems“ ir „nuo svaigimo“), išskyrus daugumą ginkmedžio preparatų, absoliučiai visiems leidžiamiems vaistams, erekciją gerinantiems, visiems nuo astmos ar kitų obstrukcinių plaučių ligų („nuo dusulio“), narkotiniams, psichotropiniams, antipsichoziniams, antidepresantams, antibiotikams ir kt.

Informaciją parengė vaistininkė doc. dr. Vaiva Bražinskienė

KOMENTARAI