Rūšiuoti šiukšles: sudėtingas iššūkis ar įprotis?Dalis gyventojų vis dar nežino reikalavimų ir atliekas išmeta ne ten, kur priklausytų. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Rūšiuoti šiukšles: sudėtingas iššūkis ar įprotis?

Į sąvartynus Lietuvoje kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos. Jų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja, todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur jos susidaro – namuose. Nors tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius, tačiau nemažai gyventojų vis dar supainioja ir išmeta ne ten, kur priklausytų. Taigi kiekvienam pravartu žinoti šiukšlių rūšiavimo taisykles.

Laikino gyvenimo namai patyrusioms smurtą šeimoje moterims
Pirmoji akcija: beglobių gyvūnų sumažės keliais šimtais
Ir Jonavoje galima jaukiai pasivaišinti

Šiukšlių kelias

Į redakciją skambino keletas jonaviečių ir teiravosi, ar gyventojams tikrai verta rūšiuoti atliekas, mat buvo pastebėta, kad ir išrūšiuotos, ir    bendro naudojimo konteineriuose esančios šiukšlės verčiamos į tą pačią surinkimo mašiną.

UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius Edmundas Mulokas patikino, kad skirtingų rūšių atliekos į tą patį šiukšlių išvežimo sunkvežimį kartu nepilamos. „Galime užtikrinti, kad gyventojų išrūšiuotos atliekos, tinkamos perdirbti, visada atiduodamos antriniam panaudojimui. Kiekvienos rūšies antrinės žaliavos surenkamos atskirai. Šiukšlės metamos į tą pačią mašiną, tačiau ji važiuoja skirtingais reisais – vieną kartą surenka popieriaus pakuotes, kitą – stiklo tarą, trečią kartą atvažiuoja surinkti plastiko“, – informavo bendrovės direktorius.

Šiuo metu mieste įrengti 46 pusiau požeminiai konteineriai, kitų metų pabaigoje planuojama, kad Jonavoje atsiras dar šimtas tokių konteinerių. Dabartiniai atliekų rūšiavimo konteineriai ateityje taip pat bus pakeisti pusiau požeminiais.

Surinktos atliekos keliauja į rūšiavimo liniją – čia ant konvejerio jas darbuotojai antrą sykį peržiūri ir atrenka tas, kurios nėra perdirbamos.

Gyventojai neretai sumaišo atliekas ir išmeta jas ne į tą konteinerį, todėl ir reikalinga rūšiavimo linija. Ją administruoja UAB „Verslo vizijos“. Čia atskiriamos pagal rūšis pakuotės, biologiškai skaidrios, pavojingos ir antriniam perdirbimui tinkamos atliekos. Pastarosios perduodamos perdirbėjams, biologiškai skaidrios vežamos į kompostavimo aikštelę, o netinkamos tolesniam panaudojimui patenka į Zabieliškio sąvartyną.

Rūšiuokime atsakingai

Pasak E. Muloko, ant spalvotų varpo formos konteinerių nurodyti pavadinimai (stiklas, plastikas bei popierius ir kartonas) yra sąlyginiai, mat į juos reikia mesti skirtingų atliekų rūšių pakuotes.

Į stiklo konteinerį metami buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos ir atraižos. Tačiau čia negalima dėti veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų ir automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Gyventojai elektros lemputes bei kitą įrangą gali palikti surinkimo punktuose.

Į popieriaus konteinerį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės. Bet nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis – visa tai buitinių atliekų konteinerio „turinys“.

Dar vienas konteinerių tipas – plastiko kupolas. Į jį keliauja visos plastikinės, kombinuotos ir metalinės pakuotės. Čia metami plastikiniai buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai ir žaislai be elektroninių įtaisų. Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip „TetraPak“, „Elopak“, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai, konservų dėžutes, skardinės, metaliniai dangteliai ir dėžutės.

O štai dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų, aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, smulkios ir stambios elektroninės įrangos  plastikiniai konteineriai „nepriima“. Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus palikti vaistinėse.

Tekstilės konteineriai

Šiuo metu nebereikalingus drabužius, avalynę, patalynę, pliušinius žaislus ir kitus tekstilės gaminius galima mesti į septynias Jonavoje esančias specialias talpyklas, kurios yra prie Dariaus ir Girėno g. 1, Žemaitės g. 18, A. Kulviečio g. 19, P. Vaičiūno g. 16, tarp Chemikų g. 68 ir 72 namų, Lietavos g. 15, Vytauto g. 4 daugiabučių esančiose aikštelėse.

Konteinerius pastatė ir prižiūri bendrovė „Dėvėdra“. Jie tuštinami kas dvi savaites. Surinktus tekstilės gaminius įmonės darbininkai rūšiuoja.

Pasak įmonės „Dėvėdra“ atstovų, surinkta tekstilė skirstoma į tris grupes. Pirmoji – drabužiai, kurie dar gali būti nešiojami. Jie perduodami labdaros organizacijoms. Į antrąją grupę patenka tekstilė, kuri nebetinkama nešioti, bet tinkama perdirbti – iš natūralių pluoštų gaminamos šluostės, o perdirbta sintetika dažniausiai eksportuojama. Trečiosios grupės atliekos (nešvarūs, sunešioti drabužiai) deginami arba keliauja į sąvartyną.

Pasak E. Muloko, greitu laiku tekstilės gaminių konteinerių skaičius padidės. Kitų metų rudenį mieste turėtų būti jau apie 40 tokių konteinerių.

Įdomūs faktai:

vienas Lietuvos gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų;

popierius nesuyra 2 metus, konservų dėžutės – 90 m., plastiko pakuotės – 200 m., stiklainiai, buteliai – 900 m.; 

perdirbus 1 stiklo butelį, išsaugome energijos, kurios užtektų kompiuteriui veikti 25 minutes;

perdirbus 1 PET butelį, išsaugoma energijos, kurios užtektų 60 W lemputei šviesti 6 valandas;

stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nepakenkiant jo kokybei;

vidutiniškai vienas biuro darbuotojas sunaudoja 500 vienkartinių kavos puodelių per metus;

vienkartinės sauskelnės sąvartynuose yra per amžius; vidutiniškai vienas kūdikis sunaudoja 8 tūkst. sauskelnių;

popieriaus ir medžio kiekis, išmetamas kiekvienais metais, yra toks didelis, kad galėtume 20 metų šildyti 50 mln. namų.

KOMENTARAI