Reikia keisti gyventojų požiūrį į psichikos sveikatąĮ konferenciją Užusaliuose gausiai susirinko sveikatos specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai, politikai. Kęstučio Putelio nuotr.

Reikia keisti gyventojų požiūrį į psichikos sveikatą

Praėjusį penktadienį Užusalių kultūros centre surengta sveikatą stiprinančio Kauno regiono (SSKR) 5-oji konferencija „Geresnės psichikos sveikatos link: savivaldybių vaidmuo“. Joje dalyvavo šios srities specialistai, politikai ir visuomeninių organizacijų atstovai. Išskirtinis mūsų krašte renginys pasižymėjo plačia programa ir temų bei gvildentų problemų įvairove.

Kurčiųjų dialogo perspektyvos – nauji iššūkiai
Sveikatos priežiūrą pagerins moderni medicinos įranga
Artėja vasaros laikas – pavogs vieną gyvenimo valandą

Arčiausiai žmonių

Įžanginį žodį taręs Jonavos rajono meras Eugenijus Sabutis pasidžiaugė, kad konferencija vyksta mūsų krašte, ir pasidalijo savo požiūriu į psichikos sveikatą.  Pasak jo, nuo sovietinių laikų vyravo požiūris, kad psichikos sveikata, jos vaidmuo – kažkas mums tolima. „Ačiū Dievui, tas stigmatizavimas po truputį praeina, – sakė meras. – Jau beveik 30 metų  bandoma įdiegti supratimą, kad kiekvienas iš mūsų gali turėti psichikos sveikatos problemų. O savivaldybė yra institucija, esanti arčiausiai žmonių, savo bendruomenių, ir greičiausiai gali pamatyti, kokios yra jų bėdos ir problemos.“

E. Sabučio manymu, svarbiausia, ką savivaldybės gali suteikti, kad žmonių psichikos sveikata būtų kuo geresnė, – tai palankesnes ekonomines, socialines ir kitas sąlygas. Psichikos sveikatai taip pat turi įtakos švietimas, sveikatos apsauga, susisiekimas, infrastruktūra, net miesto gatvių apšvietimas ir daug kitų dalykų.

Renginio dalyvius pasveikinusi Seimo narė Raminta Popovienė akcentavo: „Būtent jūs, dirbantys savivaldos institucijose, nevyriausybinėse organizacijose, iš tiesų geriausiai matote, kokios yra problemos, kur yra didžiausios spragos ir kuria kryptimi reikėtų dirbti.“ Ji siūlė siekti kompleksinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička susirinkusiuosius patikino, kad Kauno regionas yra lyderis Lietuvoje, diegiant svarbiausias visuomenės sveikatos vertybes savivaldybių lygiu, ir pateikė pavyzdžių. Svečias pasidžiaugė, jog regionas, kartu ir šių konferencijų dalyviai, „suformavo nuomonę, kad jeigu tu nori ką nors pakeisti, tai visų pirma turi daryti pokyčius ne viršuje, o apačioje.“

Kartu galime daugiau

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pažymėjo, kad Kauno regionas mūsų šalyje yra pirmas ir kol kas vienintelis PSO Sveikų regionų tinklo narys. „Labai tikimės, kad ši iniciatyva bus plečiama“, – vylėsi ji. Viešnios nuomone, savivaldybių sambūris gali padaryti daug daugiau nei atskira savivaldybė. Ji pritarė regiono merų pozicijai, kas yra svarbu sveikatai, ir šioje srityje nuveiktiems darbams.

Anot I. Zurlytės, tarpsektorinis bendradarbiavimas atrodo esąs akivaizdus dalykas, bet realiame gyvenime jis sunkokai realizuojamas, „tačiau, kuriant ir asmeninį tinklą, galima padaryti daugiau.“

Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus tvirtino, kad yra svarbus valstybės ir savivaldybių dėmesys psichinei sveikatai bei pastangos gerinti gyventojų psichologinę būklę. Jis pasidalijo informacija, kas padaryta sveikatos stiprinimo srityje kaimyniniame rajone, ypač savižudybių prevencijos srityje. Vis dėlto čia tebėra nemažai spręstinų klausimų. Meras papildė ankstesnių kalbėtojų mintis: „Norint įveikti problemas, susijusias su asmens psichikos sveikata, neužtenka vien tiktai specializuotų įstaigų pastangų, į sprendimą turi būti įtrauktos visos įstaigos, bendruomenės ir visuomenė.“  Baigdamas rajono vadovas linkėjo visoms savivaldybėms aktyviau dalytis gerąja patirtimi, nebijoti ieškoti netradicinių sprendimų įsisenėjusioms problemoms spręsti, įvairių įstaigų, bendruomenių ir visuomenės pastangoms suvienyti, siekiant proveržio ir konkrečių rezultatų.

E. Sabutis perskaitė Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkės Nijolės Dirginčienės sveikinimą. Jame taip pat akcentuojama, kad būtina kreipti didesnį dėmesį į tarpsektorinį bendradarbiavimą, nagrinėjant su sveikata susijusius reikalus, ir patikinama, kad „Kauno regionas eina teisingu keliu.“

Milda Labašauskaitė, Kauno rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytoja, SSKR darbo grupės pirmininkė, viena iš konferencijos organizatorių, priminė, kaip Kauno regione atsirado sveikatą stiprinantis judėjimas. Šio tinklo nariu regionas, kartu ir Jonavos rajonas, tapo 2012 metais.

I. Šveikauskienės pranešimas buvo gerai įvertintas. Kęstučio Putelio nuotr.

Mažai finansuoja

Dviejų posėdžių metu išklausyta nemažai pranešimų. Mūsų rajono žmonėms bene aktualiausias yra Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro gydytojos psichiatrės Ievos Šveikauskienės pranešimas „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė: kas pasiekta ir ko siekti savivaldybių lygmenyje“. (Jis buvo teigiamai įvertintas konferencijos organizatorių.)

Gydytoja daug laiko ir energijos atiduoda naujam padaliniui – Psichikos dienos stacionarui, kuriam vadovauja. I. Šveikauskienė plačiau papasakojo apie jo struktūrą, teikiamų paslaugų paketą, nuveiktus darbus.

Gydytoja pasidžiaugė, kad rajono Savivaldybės lėšomis buvo įgytos  priemonės multisensoriniam kambariui įkurti. Tai nauja paslauga psichiatrijoje, kurios tikslas – gerinti nemedikamentinio gydymo prieinamumą.

Pranešėja taip pat pateikė statistinės apžvalgos, susijusios su psichikos sveikatos  paslaugomis. Jomis mūsų rajone gali naudotis daugiau kaip 41 tūkst. gyventojų, o yra tik viena jas galinti teikti įstaiga – PSPC Psichikos sveikatos centras.

Ko, pranešėjos nuomone, turėtume ir galėtume siekti savivaldybių lygmeniu? Gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Siekti geresnio gydymo tęstinumo postacionariniame etape, kad žmogus vėl nepatektų į ligoninę. Aktyviai įsijungti į savižudybių prevencinę veiklą.  Aktyvinti priklausomybės ligų gydymą ir prevenciją – Jonavai reikia sukurti priklausomybės ligų gydymo paslaugą (dabar visi pacientai nukreipiami į Kauno miesto priklausomybės ligų centrą). Įvairiomis priemonėmis reikia keisti gyventojų požiūrį į psichikos ligas ir gydymąsi. Rajone dar yra daug žmonių, negirdėjusių apie veikiantį dienos stacionarą, to nežino net kai kurie medikai. Tad labai reikalingas padalinio viešinimas. Taip pat Jonavoje reikėtų įsteigti antro lygio psichiatrijos paslaugas.

Šiuo metu atotrūkis tarp pagalbos ir paciento yra „žvėriškai didelis“. Paslaugų kiekį ir kokybę riboja žmogiškųjų išteklių stoka. Žmonių skaičius, priskirtas vienam etatui, yra per didelis. Gydytojo psichiatro pacientų srautas yra 12 tūkst. dviem etatams. Naujų žmonių nėra, nes paslauga per mažai finansuojama. Vienintelis jos šaltinis – Teritorinė ligonių kasa, kurios nustatytos kvotos yra labai mažos. Tad reikia ieškoti naujų finansavimo šaltinių. Dėl nepakankamo finansavimo labai ribotos yra ir kitos priemonės užsibrėžtiems tikslams pasiekti. „Kol kas paslaugos plėtra priklauso nuo dirbančių specialistų individualiai matomos prasmės ir iniciatyvos“, – baigdama apgailestavo pranešėja.

Ne tik pranešimai

Pirmajame konferencijos posėdyje tituluoti pranešėjai gvildeno klausimą „Prielaidos geresnei psichikos sveikatai: politiniai sprendimai ir realybė“.

Dr. Romualdas Gurevičius, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, perskaitė pranešimą „Sveikatos netolygumai Kauno regione: kokie pokyčiai?“, prof. habil. dr. Irena Misevičienė, PSO Sveikų regionų atstovė – „Sveikatą stiprinančiam Kauno regionui – penkeri metai: išmoktos ir neišmoktos pamokos“. Prof. emeritas habil. dr. Antanas Goštautas (Vytauto Didžiojo universitetas) pristatė temą „Psichikos sveikatos stiprinimas: kokio standarto siekiame?“ Jo kolegės doc. dr. Dalijos Snieškienės pranešimas pavadintas „Psichikos sveikata ir socialinės paslaugos: institucinis ir pilietinis aspektai“.

Antrajame posėdyje aptarta aktualija – „Geresnė psichikos sveikata: veiksmingo poveikio siekiamybė praktikoje“.

Be minėtos Jonavos rajono atstovės, perskaityti dar trys pranešimai. Nijolė Goštautaitė-Midttun, VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ vadovė, pasirinko temą „Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis diegiant veiksmingas sveikatos stiprinimo priemones“. Margaritai Venslovienei, Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai, rūpėjo pasiaiškinti – „Ar pasiekėme tarpsektorinio bendradarbiavimo lygį, spręsdami psichikos sveikatos problemas, ir ko turime siekti?“ O Vaidotas Nikžentaitis, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos draugijos vadovas, nagrinėjo klausimą „Psichikos sveikatos stiprinimas ir priežiūra: bendruomenės požiūris“.

Po turiningų pranešimų dar vyko juos skaičiusių specialistų diskusija. Galiausiai konferencijos dalyviai, siekdami, kad SSKR gyventojų psichinė sveikata ir apskritai visuomenės sveikata gerėtų, paskelbė rezoliuciją, kurioje pateikė įvairių pasiūlymų.

KOMENTARAI