R. Osauskas: „Nėra lengva sakyti, kad kartais ir karalius yra nuogas“R. Osauskas. Kęstučio Putelio nuotr.

R. Osauskas: „Nėra lengva sakyti, kad kartais ir karalius yra nuogas“

Tarybos narys Remigijus Osaus­kas – kelių įmonių savininkas. Pradėjęs verslą prieš dvejus metus, plečia savo veiklą – optikos salonai įrengti Jonavoje ir Elektrėnuose. Kitos įmonės, įsteigtos prieš metus kartu su bendrasavininkiu, sritis – elektros darbai visoje Lietuvoje. Sukūręs 17 darbo vietų, sustoti nežada – planuose nauji projektai, nauji verslo iššūkiai. Nors didžiąją laiko dalį vyras skiria verslui, dėmesio netrūksta ir šeimai, laisvalaikio pomėgiams, laiko užtenka ir vietos politikai.

Kūrėjo lobis – talentai
Jonavos arenoje vyks UEFA futsal Čempionų lygos atrankos turnyras
Jonavietė – grožio ir talentų konkurso nugalėtoja

– Esame įpratę per Tarybos posėdžius nuolat girdėti Jūsų kritiškas kalbas. Ar toks nuolatinio prieštarautojo statusas nesukelia nepatogumų?

– Tikrai nesu viską kritikuojantis žmogus, matau ir gerus darbus, juos giriu. Gal tik aštresnės pastabos sulaukia dėmesio, tuomet kyla daugiau diskusijų, taigi susidaro įvaizdis, kad esu „piktasis kritikas“. Džiaugiuosi pokyčiais rajone, atsiradusiais ankstesnių bei šiandieninės valdžios pastangomis – dviračių takų plėtra, švietimo įstaigų renovacija, miesto priežiūra ar nuostabia šiemetine miesto gimtadienio švente.

Stebint rajono valdančiuosius, keistai atrodo nuolatinis jų pagyrūniškas žodis savo darbams. Juk mokytojas kasdien viešai nesigiria, ką išmoko per pamoką moksleiviai – jis tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, už kurį gauna atlygį. Taip turėtų būti ir valdžiai – ji privalo dirbti savo darbą, kad mums visiems tiktų. Ir kaskart mes ją turėtume pagirti, o ne ji pati girtis.

O kai, atidarant naują vaikų žaidimo aikštelę ar užbaigus pastato renovaciją, išgirsti valdžios žodžius, kad tai darome tik dėl jūsų, tai skamba nekorektiškai – tarsi mes, rajono gyventojai, gauname šią dovaną kaip valdžios malonę. Juk tai mūsų, visų dirbančiųjų, sunešti pinigai. Mes mokame mokesčius ir norime, kad išrinktoji valdžia, įsiklausydama į daugelio poreikius ir siūlymus, juos išleistų protingai.

Tad kartais tenka pasakyti, kad karalius yra nuogas, t. y. sugrįžti nuo pompastikos į realybę. Tikrai tai nėra lengva, nes paprastai garbintojų minioje toks „akiplėša“ bus priimamas kaip blogis.

– Buvote vienintelis Tarybos narys, nepritaręs mero Eugenijaus Sabučio veiklos ataskaitai – susilaikėte. Kokios, Jūsų nuomone, mūsų rajono vadovo darbo spragos?

–  Mūsų meras – išsilavinęs žmogus ir dirba gana gerai. Tačiau buvo atvejų, kai jis turėjo pasakyti savo, kaip rajono vadovo, tvirtą žodį. Prisiminkime Jonavos kultūros centro „reorganizaciją“, kada buvo naikinamas teatras, atleidžiamas Lietuvoje vertinamas teatro režisierius, kada atsisakoma kompetentingų ir išsilavinusių Krašto muziejaus darbuotojų paslaugų, o paliekama dirbti be tinkamo išsilavinimo vieno iš valdžios vyrų mama. Tačiau diskusija dėl šios reformos nevyksta, nes meras viešai pasakė – galime turėti skirtingas nuomones, bet tai yra politinis sprendimas. Suprask, partija nutarė – kitaip nebus. Jei pripažįstama, kad nelieka vietos konstruktyviai mūsų gyventojų ir politikų diskusijai, nes viskas jau nuspręsta mažame partiniame ratelyje, tai yra labai silpna vadovo pozicija.

Jei norime atvykti į Jonavos rajoną ne tik pernakvoti, bet ir turėti gerai apmokamą darbą, valdžia privalo dėti dideles pastangas pritraukdama investicijas. Tačiau mero veiklos ataskaitoje mačiau ne investicijas, o tik remonto darbus už Savivaldybės lėšas ar Europos Sąjungos paramą. Nepaminėtas nė vienas verslo subjektas, pradėjęs praėjusiais metais veiklą  rajone, sukūręs darbo vietas. O prisiminus vicemero, atsakingo už verslo plėtrą, žodžius, kad kai šalia yra Kauno LEZ, galimybių Jonavoje plėsti verslą nėra, tai darosi net graudu dėl tokio valdžios požiūrio į galimybę čia dirbti ir gerai uždirbti.

Atkreipiau dėmesį, kad mero labai trūko susitikimuose su gyventojais, ypač kaimo vietovėse. Šiandieniniai vadovai apsiriboja tik miesto apžiūra. Ir tai ne visu miestu, nes, sakykim, „Draugystės“ sodai, esantys miesto teritorijoje, – tarsi rezervatas, kur meras kojos nekelia.

Valdžia yra vertinama ne pagal tai, kas nutiko, o pagal tai, kaip ji sureaguoja į tai, kas nutiko. Kiaulių maro metu Šiluose, diskutuojant su vietos gyventojais apie pasekmes, mero nebuvo. Diskusijoje Upninkuose dėl Zujų paukštyno plėtros jis taip pat nepasirodė. Gyventojai žiemos ir pavasario metu kvietė merą atvykti apžiūrėti nepravažiuojamų kaimo kelių – ir vėl nesureaguota. Žmonių ignoravimas – viena didžiausių rajono vadovo darbo spragų.

– Šiandien esate opozicijoje, t. y. realių sprendimų daryti negalite. Vis dėlto ką šios kadencijos metu buvo galima įgyvendinti ar padaryti daugiau?

– Labiausiai šioje kadencijoje man trūko valdžios bendravimo su gyventojais ir su kolegomis Taryboje: jų nuomonės išklausymo, pasiūlymų priėmimo. Ar per pastaruosius trejus metus buvo daug atvejų, kada valdžia klausė žmonių nuomonės, norėdama priimti sprendimą? Aš prisimenu tik vieną – dėl lauko kepsninių vietos. Toliau viską nusprendė už mus.

Turėjome ir dar turime puikią galimybę padaryti proveržį didindami gyventojų skaičių rajone – juk turime mieste, o pridėjus Ragožius, Šveicariją, Užusalius, daugiau kaip 300 parengtų statyboms sklypų namų statybai. Mažiausiai tūkstantis gyventojų galėtų atvykti gyventi į Jonavą, čia dirbti, kurti verslą, mokėti mokesčius, leisti vaikus į darželius, mokyklas. Deja, trūksta valdžios įsikišimo viešinant infrastruktūros šalia šių sklypų planavimo terminus. Juk jei žmogus žinotų, kada planuojami vandentiekio, nuotekų ar kelio asfaltavimo darbai, tai sklypų pardavimai įgautų didesnį pagreitį. Vis džiaugiamės gražėjančia aplinka, tačiau žmonių pritraukti į rajoną kažkaip nesugebame.

Šeimos kortelės iniciatyva „užlūžo“. Jau kelerius metus gausios rajono šeimos nepasinaudojo nuolaidomis. Juk norėjo prisidėti ir verslininkai, Savivaldybė į savo įstaigų organizuojamus renginius galėjo įleisti nemokamai. Negi taip yra svarbu, kieno tai idėja, man atrodo, kad  svarbiau, kam ta idėja naudinga – būtent dėl jų ir turime dirbti.

Iki šiol rajone dar neatkreiptas dėmesys, kad mes – mažėjanti bendruomenė. Kodėl neturime specialisto, atsakingo už ryšius su emigrantais, išvykusiais iš mūsų rajono? Kažkada klausiau Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, ar turime duomenų, į kokias šalis, konkrečius užsienio miestus išvykę mūsų moksleiviai. Atsakė, kad tokių žinių nerenka. Būtų labai gražu ir prasminga pasveikinti juos per šventes, suteikti jiems informaciją – apie darbo vietas, verslo galimybes, švietimo, socialines priemones ir t. t. Būtina, jei norime, kad mūsų rajonas ateityje ne merdėtų, o plėstųsi, palaikyti ryšius su jonaviečiais, esančiais užsienyje. Gal per miesto gimtadienį surenkime visų jonaviečių, gyvenančių vietoje ir kitose šalyse, šventę?

– O gal turite kokią patrauklią idėją, vienijančią visus jonaviečius?

– Turiu labai didelį norą, tikiuosi, kad ateityje jį kartu su visais jonaviečiais įgyvendinsime. Žinome, kad Jonavos miesto istorija, tiksliau plėtra, prasidėjo nuo degtukų fabriko. Tai buvo pirmasis Lietuvoje degtukų fabrikas. Sukurkime paminklą degtukui, prie kurio statybos turėtų galimybę prisidėti kiekvienas jonavietis. Tegul kiekvienam jis skleidžia šilumą ir neša mums visiems sėkmę.

Gabija Dukštaitė, užs. nr. 495

KOMENTARAI