Projekto „Tarpe nyčių nytužėlių“ tikslai pasiektiBarupės mokyklos moksleivės demonstruoja natūraliu būdu nudažytas medžiagas. Autorės nuotr.

Projekto „Tarpe nyčių nytužėlių“ tikslai pasiekti

Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iš dalies finansuoto projekto „Tarpe nyčių nytužėlių“ veiklos prioritetas: vaikų ir jaunimo kultūrinis ugdymas, mokytojų švietimas. Projekto tikslas – skatinti Jonavos rajono mokyklų, centrų bendruomenių domėjimąsi tradicine ir šiuolaikine tekstile, populiarinant tautinį kostiumą, siekiant atskleisti ir paruošti moksleivius tradicinės liaudies dailės konkursams, kūrybiniams projektams vykdyti. Išsaugoti ir kūrybiškai interpretuoti tradiciją buvo pakviesti 12-os rajono mokyklų moksleiviai bei mokytojai. Šiais metais Krašto muziejuje bei mokomosiose išvykose buvo surengtos 56 kūrybinės dirbtuvės, 22 paskaitos, 26 edukaciniai užsiėmimai. Į projekto veiklas įtraukta per 900 rajono moksleivių ir mokytojų.

Šviesos žibintai rodo senolių šventes
Vyšnialaukyje dainomis ir eilėmis palydėta vasara
Festivalis „Vasara Jonavoje“ atsisveikino iki kitų metų

Prof. E. G. Bogdanienė.

„Namų kultūra“

Prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė teigė: „Etninė kultūra yra namų kultūra, ribų kultūra, savumo, prigimtumo, branginimo kultūra. <…>  Moderni šiuolaikiška laikysena nepataria prie ko nors prisirišti, ką nors išskirti, branginti, nes prisirišimas, meilė, namai riboja laisvę, o laisvė yra pati svarbiausia“. Vykdant projektą, buvo svarbu mokytis branginti, brėžti ribas sau ir kitiems, suvokti laisvės sąvoką.

Kalbant su projekto partneriais apie etninę kultūrą, pasirinktos tradicinės ir šiuolaikinės jo įgyvendinimo formos: paskaitos, mokomosios išvykos, kūrybinės dirbtuvės, parodos, edukaciniai užsiėmimai, performanso vykdymas, instaliacijų kūrimas.

Klausytis paskaitų ciklo „Etninio tapatumo ženklai“ buvo kviečiami visų rajono mokyklų dailės, technologijų, pradinių klasių ir kitų dalykų mokytojai bei moksleiviai. Projekto dalyviams itin įsiminė kostiumo dizainerės Jolantos Rimkutės parengtos paskaitos „Linas ir vilna šiuolaikinėje madoje“ bei kūrybinės dirbtuvės „Etninio tapatumo ženklai: lininio maišelio dekoravimas“.

Užsiėmimai tapo tęstiniais: susidomėjimas tradicinės tekstilės raštais ir štampavimo technologija muziejuje nenuslūgsta lig šiolei. Vilniaus dailės akademijos prorektorė studijoms, tekstilininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė paskaitose „Veltinio fenomenas: tradicija ir dabartis“ bei „Šiuolaikinės tekstilės instaliacijos“ mokytojus ir moksleivius supažindino su veltinio istorija, tradicinėmis bei šiuolaikinėmis veltinio gamybos technologijomis, skatino kiekvieną tapti kūrėju, menininku, nes, pasak lektorės, „tik kūryba padeda žmogui nurimti“.

Štai kokiais gražiais raštais papuošėme lininius maišelius.
Autorės nuotr.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros vedėjos doc. Lauros Pavilonytės-Ežerskienės paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose ji pristatė nykstančius tekstilės dažymo būdus.

Taip pat paskaitas skaitė lektoriai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro. Jie supažindino su lietuvių mitologijos tyrinėjimais, tradicinėmis bei šiuolaikinėmis vilnos, linų ir dilgėlių, kanapių ir kitų pluoštinių augalų apdirbimo technologijomis, pristatė senuosius tekstilės darbo įrankius,  šiuolaikinės mados tendencijas.

Projekto partneriams surengtos trys mokomosios išvykos: aplankytas Avių augintojų asociacijos nario Juozo Gusto ūkis, Vilnos perdirbimo manufaktūra, Upytės linų muziejus, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, UAB „A Grupė“  audimo fabrikas.

Organizuotos kūrybinės dirbtuvės „Meninių instaliacijų kūrimas“, „Neaustinės medžiagos: vėlimas smaigstant, kamšant“ „Linėli tatato: etnografinių regionų šokiai, žaidimai, rateliai“, „Vytinių, pintinių bei rinktinių juostų audimas ir pynimas“.

Naudojant etnografinių ekspedicijų metu surinktą medžiagą, parengtos edukacinės programos „Audinių raštai: tradicija ir dabartis“, „Linų ir vilnos apdirbimas“. Projektą vainikavo Jonavos krašto tautodailininkų bei sertifikuotų tautinio paveldo produkto amatininkų darbų paroda ir Gintauto Gavenavičiaus  nemintų linų skulptūrų paroda „Lino mūka“.

Dėmesys – tapatumui

„Tapatybė yra sąmoninga veikla ir identifikavimasis su tuo, kas mums egzistenciškai svarbiausia”, – teigė Leonidas Donskis. Atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“ – nelengva, bet labai svarbi užduotis kiekvienam iš mūsų. Padėti moksleiviams surasti savo savastį, stiprinti jų etninę tapatybę, suprasti ir perimti tradicines vertybes, kurios šimtus metų stiprino žmogų – tai pagrindiniai mūsų, etnologų, veiklos tikslai. Etninės tapatybės kūrimas šiandien – tai nuolatinis darbas su savimi ir  bendruomene: tradicijos „palaikymas“ reikalauja sąmoningų pastangų.

Nuoširdžiai dėkoju projekto partneriams, rėmėjams, lektoriams ir kūrybinių dirbtuvių vadovams. Už didžiulę pagalbą, vykdant projekto veiklas, tariu „ačiū“  Politechnikos mokyklos mokytojoms Inai Kruopienei, Ligitai Galvydienei ir Senamiesčio gimnazijos dailės mokytojai Editai Danielienei.

 

Rasa KULYTĖ-LIBIENĖ, Jonavos krašto muziejaus etnologė, projekto vadovė

KOMENTARAI