Projekto paroda – skaudžių nutylėjimų prevencijaŽurnalistė S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė ir fotografė I. Pociūtė. K. Putelio nuotr.

Projekto paroda – skaudžių nutylėjimų prevencija

Mūsų Savivaldybės antrojo aukšto koridoriuje, prie pat valdžios kabinetų, atidaryta Ingridos Pociūtės socialinės fotografijos paroda apie moteris, jų dramatiškas ir ne visada kasdienybėje pastebimas akimirkas. Tai baigiamoji projekto „Aš žinau, kad tai vyksta“, pasiekusio jau ir Ukmergę, Anykščius, Vilnių, dalis.

J. Ralio gimnazijos atnaujinimui skirta daugiau nei 440 tūkst. Eur
Šveicarijos bendruomenė atvertė istorijos lapą
Meno kalvės šventė – šiemet netradicinė

Projekto sumanytojos – ukmergiškės žurnalistė Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė, psichologė Jurgita Vasiliauskienė ir pati fotografė. Maždaug prieš metus jos nutarė pakalbinti socialinį smurtą, šeimos perversmus, karčią vienatvę patyrusias ir ligi šiol tylėjusias moteris. Imtasi vadinamųjų nepatogių temų – alkoholizmo, narkotikų, seksualinio priekabiavimo, vaikų globos, lygių teisių, smurto artimoje aplinkoje. Trijulės idėjai pritarė Ukmergės rajono savivaldybė, kuri tapo pirmąja šalyje, dirbančia su smurtautojais. Dabar čia įgyvendinama smurtinio elgesio keitimo programa, įpareigojanti nuteistuosius lankyti pokalbius su psichologe, savo noru keisti elgesio modelį ir net pasirašyti pusantrų metų galiojantį pasižadėjimą nevartoti alkoholio. Gaila, kai kurie destruktyvūs procesai kartais būna pažengę per toli. Tada, anot psichologės, tenka keistis abiem, pagaliau keistis niekada nėra vėlu.

Kiekvienoje fotografijoje – nelengvos moteriškos dalios užuominos

Kas atidžiai skaito mūsų „Naujienas“, tas tikriausiai prisimena išspausdintas  moterų nuotraukas su baltais arbatos puodeliais ir jų atvirus interviu su rubrika „Moteriški pašnekesiai“. Per gerą pusmetį pakalbinta kone dešimt jonaviečių, perėjusių ugnį ir vandenį, nusprendusių nebetylėti ir dar labiau išsilaisvinti iš nemalonių prisiminimų. Jos – jau nebe aukos, o tvirtos asmenybės, galinčios ir kitoms patarti, kaip išsipainioti iš keblių situacijų, baimių ir nerimo. „Tas fotografijų ciklas – vieno didelio virsmo istorija, kuri nuo skausmo transformuojasi į pozityvią pusę“, – sakė daugybės interviu autorė žurnalistė S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė.

Paroda sudomino ne vieną Savivaldybės darbuotoją

Savivaldybėje eksponuojamuose darbuose – šilti veidai, nebaikštūs žvilgsniai, kiek paradoksalios akimirkos. Antai mezganti moteris, kurią nuo slogios praeities gelbsti turbūt rankdarbiai, šalia – šviesaus žvilgsnio inteligentiška dama, kurios nejaukią praeitį byloja ant veido vos besiklostančios raukšlės, pirštų sąnarių kauburėliai. Čia pat „Uždelsta pažintis“ – moteris, kramsnojusi šokoladą, sekundei kažką prisiminusi ir leidusi šiam skanėstui nuvarvėti per pirštus. Tolėliau „Tiesiu keliu“, kurį pasirinko išsivadavusioji iš klystkelių, o viename kadre atpažįstame jonavietę, nusiavusią aukštakulnius ir bandančią pusiau basomis įveikti istorinį Ukmergės „bruką“. Kai kurias nuotraukas turbūt galima vadinti dokumentinėmis, kai kurias – reportažinėmis, kitas – laisvos interpretacijos, tačiau visos – nelengvos moteriškos dalios užuominos, savotiška „silpnosios lyties“ reabilitacija, kilnaus moteriško prado priminimas.

Socialinio projekto „Aš žinau, kad tai vyksta“ parodos atidaryme dalyvavo Savivaldybės darbuotojai, socialinių tarnybų atstovai. „Ačiū, kad patikėjote ir mumis“, – dėkojo projekto sumanytojoms ir idėjos tęsėjai Birutei Gailienei meras Eugenijus Sabutis. „Pasirodo, ši erdvė tinka ekspozicijoms, tad gal ir ateityje ją panaudosime geriems sumanymams“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė.

KOMENTARAI