Prie Medžiotojų ir žvejų draugijos vairo – naujas vadovasVytautas Kaminskas. K. Putelio nuotr.

Prie Medžiotojų ir žvejų draugijos vairo – naujas vadovas

Nuo rugsėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriui vadovauja Vytautas Kaminskas, Savivaldybės administracijos civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas. Jis pakeitė prieš tai šias visuomenines pareigas ėjusį Eugenijų Marciuką. Naujasis vadovas dalijasi mintimis apie draugijos veiklą ir jos perspektyvas.

Nuo ramybės prie ežero iki potyrių kitose šalyse
Baudžiamosios bylos: rajone dominavo vagystės ir plėšimai
Saksonijos žemė – gamtos grožio ir architektūros derinys

Didelių pokyčių nebus

„Medžiotojų ir žvejų draugija – tai visuomeninė organizacija, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikianti asociacijos pagrindais ir turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, – aiškino jos vadovas V. Kaminskas. – Draugija vienija medžiotojus ir žvejus bei tęsia Jonavos skyriaus, kuris buvo įkurtas 1953-iaisiais, tradicijas ir darbus. Suprantama, kad, keičiantis politinei situacijai šalyje, priimant naujus įstatymus ir poįstatyminius aktus, turime šiek tiek koreguoti ir savo veiklą.“

Pasak naujo pirmininko, jis nenorįs daryti „revoliucijų“, bet pokyčiai yra būtini.  Kol kas draugija veikia pagal ankstesnius principus, jam padeda du pavaduotojai.

„Jonas Marčiukaitis yra atsakingas už medžioklės tvarką – jis palaikys ryšį, bendraus su ūkininkais, kaimo gyventojais, žemdirbiais. Eidamas Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas, jis geriausiai žino situaciją rajone, tad, manau, Jonas puikiai susitvarkys su iškylančiomis problemomis. Už žuvivaisą bus atsakingas buvęs draugijos pirmininkas Eugenijus Marciukas“, – komentavo V. Kaminskas.

Ateityje, pasak pirmininko, gali būti peržiūrėta ir struktūra, ir veiklos kryptys, tad tikėtinas ir pavaduotojų skaičiaus pasikeitimas.

Šv. Huberto dieną draugijos nariai paminėjo šv. Mišiomis Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Nuotr. iš draugijos archyvo

Šv. Huberto diena

Lapkričio 3-iąją minima Šv. Huberto, medžiotojų ir žvėrių globėjo, diena. Tačiau šiemet, pasak V. Kaminsko, senoji valdyba neparengė šventės plano, o naujoji jau nesuspėjo to padaryti. Tad sumanyta naujoviškai paminėti šią dieną.

„Pasitarę su draugijos nariais, nusprendėme susirinkti Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Pasikalbėjome su dekanu kun. Virginijumi Birjotu, išsakėme savo pageidavimą, o jis mūsų idėjai – išklausyti šv. Mišias pritarė“, – prisiminė pašnekovas.

Kelerius metus Šv. Huberto diena buvo minima gamtoje kartu su šeimos nariais, draugais, bendruomenės atstovais. Anot V. Kaminsko, pobūvis lauke labai priklauso nuo oro sąlygų. „Jeigu rudenį oras dar būna puikus, tai ir šventė tada smagi. Tačiau niekas negali nuspėti, koks bus suplanuotą dieną dangus – lis, kris šlapdriba ar siaus vėjas. Todėl geriausia šią šventę organizuoti pavasarį – galbūt balandžio ar gegužės mėnesį, kai jau nebegrės šaltukas. Tuo metu jau būna pasibaigęs didysis medžioklės sezonas, tai visai tinkamas metas susumuoti metų rezultatus ir jais pasidžiaugti“, – sakė Jonavos skyriaus draugijos pirmininkas.

Žvilgsnis į ateitį 

Draugijos pirmininkas primena, kad šios organizacijos vienas tikslų – puoselėti medžioklės ir žvejybos kultūrą bei tradicijas, kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją, rengti apmokymus,  steigti muziejus, organizuoti įvairias varžybas ir t. t.

V. Kaminskas neslepia, kad dabar jaučia didelę atsakomybę. „Man, kaip šios organizacijos vadovui, reikia dar nemažai žinių. Turime vadovautis planais, kurie ateina iš Aplinkos apsaugos departamento. Sakykime, žuvivaisos klausimais. Kreipėmės į Savivaldybę, prašydami paremti tvenkinių įžuvinimo darbus, tačiau pasigirsta skeptikų, teigiančių, kad įleistas žuvis išgaudo net ne draugijos nariai, – komentavo V. Kaminskas. – Bet, mano nuomone, nėra taip svarbu, kas žvejoja. Juk ateina ir senjorų, ir jaunų žmonių. Žvelkime į kitą pusę – jie nesėdi baruose ir nesibasto ten, kur nederėtų. Manau, tai yra puikus ir prasmingas laisvalaikio praleidimas. O sėkmė gali būti labai įnoringa arba palanki.“

Šiuo metu Medžiotojų ir žvejų draugijai rajono Savivaldybė nuomoja Jonavos miesto, Kuigalių, Beržų, Užusalių ir Šveicarijos tvenkinius.

Finansiniai klausimai

Draugijos veikloje dalyvauja 11 medžiotojų būrelių, vienijančių apie 350 medžiotojų, yra apie 150 žvejų. Taigi susidaro visai nemenkas skaičius – per 500 narių. Draugija išduoda leidimus žvejoti tik tuose tvenkiniuose, kurie jai išnuomoti. Tačiau, anot V. Kaminsko, šioje sistemoje yra spragų. Sakykime, žmogus gali įsigyti leidimą žvejoti „Perlo“ terminale ar kitoje erdvėje per aplinkos apsaugos sistemą.

„Deja, tie pinigai mums neateina – kur jie „pasimeta“, nežinia. Gal „užkliūva“ ministerijose ar kitur. Kažkodėl kelerius metus niekas į tai dėmesio nekreipia, bet, mano įsitikinimu, šią problemą būtina išspręsti“, – teigė pašnekovas.

Draugijos nariai privalo sumokėti 16 eurų metinį mokestį. Suma, regis, labai nedidelė. V. Kaminsko nuomone, būtina šį klausimą ir rimčiau išanalizuoti, sukviečiant narius į diskusiją. „Suprantama, kad didesnis mokestis mažintų draugijos narių skaičių, turėtume dar menkesnes pajamas. Ši problema – iššūkis mums visiems. Reikės nariams išaiškinti, kur nukeliauja visi surinkti mokesčiai. Pavyzdžiui, dalis jų patenka į centrinę Medžiotojų ir žvejų draugiją. Tam tikras procentas atseikėjamas tarptautinėms organizacijoms, nes Lietuva yra jų narė. Kiekvienas surinktas euras turi savo paskirtį“, – aiškino V. Kaminskas.

Pašnekovo teigimu, teko išgirsti pasiūlymų Jonavos skyriui pasitraukti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir tapti savarankiška organizacija. „Tokiu atveju rajono draugija susidurtų su sudėtingomis problemomis. Reikia nepamiršti, kad mes dalyvaujame ir priimamų įstatymų svarstymo procese, nemažai jų patys siūlome, galime išsakyti savo nuomonę, todėl nesu linkęs atsiskirti“, – įsitikinęs naujasis pirmininkas.

KOMENTARAI