Pribloškiančių įspūdžių šalis, į kurią norisi grįžtiPasak D. Abramavičienės, kelionės po Turkiją stebina net ir patyrusius keliautojus, nes čia kaskart galima rasti kažką naujo ir nepatirto. Asmeninio albumo nuotr.

Pribloškiančių įspūdžių šalis, į kurią norisi grįžti

Kiekvieną pavasarį mano kelionių kompasas krypsta Turkijos link – tada tinkamiausias metas aktyviam poilsiui. Oras jau šiltas, bet nėra alinančio karščio, vanduo tinka maudynėms, dar nėra žmonių spūsčių, didelių kainų. Nosį kutena gėlių aromatai, akį veria žiedų spalvos. Turkijoje žaviesi kerinčio grožio gamta, didingais miestais, stebiesi seno ir naujo pasaulio kontrastais, ieškai daugelio išnykusių civilizacijų ženklų, susipažįsti su įvairiapusiškomis tradicijomis, patiri turkiškos pirties garų glamones, pamatai neįtikėtinus gamtos stebuklus, mėgaujiesi gurmaniška virtuve.

Nijolė: „Esu suvalkietė – ir kitokia jau nebūsiu…“
Sausros grėsmė beldžiasi ir į atokią sodybą
Dizainerės vizijos praplečia visatos erdves

Šilko keliu

Pakliuvus į magišką gamtos glėbį, leki džipais Mesopotamijos lygumos neaprėpiamomis negyvenamomis stepėmis, grožiesi kraštovaizdžiu: ūke skendi Tauro kalnai, gūdūs miškai ir pušynai, palmių plantacijos, alyvuogių, apelsinmedžių, citrinmedžių giraitės, bananų ir braškių eilės, granatų ir figmedžių laukeliai. Pravažiavus medvilnės ir tabako plantacijas, peizažas keičiasi – kelias siaurėja, vingiuoja, jį rėmina uolos ir skardžiai.

Lekiame kalnų keliais: kvepia sakais, alma kriokliai, į stačius skardžius įsirėžę sandėliai, postai, uolose išskaptuoti laiptai, džipas darda akmeniniu keliu – tai garsusis Šilko kelias, kuriuo tūkstantmečius iš Rytų į Vakarus lingavo kupranugariai su brangiais nešuliais. Šilko kelias – 1,5 m pločio, aplink tylu, čiulba paukščiai, nuo kalnų kliokia tyras, švarus, tiurkio spalvos Alaros upės vanduo – čia sustodavę karavanai atsigaivinti. Gaivinamės ir mes krištoliniu upės vandeniu ir klausome jaudinančių, paslaptingų istorijų, ore tvyro nepakartojama senovės dvasia.

Niekur kitur pasaulyje

Rodos, patenki į kitą pasaulį. Čia – unikalu, paslaptinga, stebiesi ir aikčioji, nes kraštovaizdis nematytas, neregėtas. Tai – Kapadokija, keistų formų uolos, urvai, tuneliai, požemyje susijungiantys į miestus. Neįtikėtina – 20 aukštų po žeme, matosi gyvenvietės, žmonės paliko šią dykynę 1923 m.

Kapadokijos ištakos siekia XIX a. pr. Kr., prieglobstį čia rado pirmieji krikščionys, čia kūrė pirmuosius vienuolynus. Išlikę 600 uolose iškirstų bažnyčių, jų sienos išdekoruotos išraiškingomis freskomis. Gioremės ir Zelvės muziejai po atviru dangumi ir 4 kv. km požeminis miestas Kaimaklis su painiais požeminiais labirintais. Įstabus pasaulio gamtos stebuklas – Pamukalė – 100 m aukščio, spindinčio baltumo kalnas su daugybe terasų ir kaskadų, kiekvienoje kaskadoje baseinas su karštu mineraliniu vandeniu, prisotintu druskų, turinčių gydomųjų savybių. Susiformavęs prieš 14 tūkst. metų, populiarus balneologinis kurortas, 1988 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šalia Kleopatros baseinas, tikima, jog po maudynių jame žmonės sustiprėja kūnu ir siela. Tai itin svarbūs Turkijos objektai. Sakoma: „Kas nematė Kapadokijos ir Pamukalės, tas nebuvo Turkijoje“.

Tai autentiška

Efese keliauji sunykusiomis civilizacijomis. Tai – buvęs krikščionybės centras, čia Švč. Marijos Mergelės namai, kur ji gyveno paskutiniuosius savo metus. Šią vietą gerbia musulmonai ir krikščionys. Rugpjūčio 15-ąją čia susirenka abiejų tikėjimų maldininkai. 1892 m. Vatikanas „Marijos namelį“ paskelbė šventa vieta, abiejų religijų piligrimystės teritorija.

Efese vaikštai tarp Artemidės šventyklos kolonų, po Kelso bibliotekos liekanas. Demre – Kalėdų Senelio gimtoji vieta. Čia, cerkvėje, tarnavo vyskupas Mikalojus, jūreivių ir vargšų globėjas, vaikams dalydavęs dovanas. Šventas Mikalojus – tikrasis Kalėdų Senelio protėvis.

Bodrume randi vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejų ir pasaulinį povandeninės archeologijos muziejų. Pasukus link legendinės Trojos, aplankai magiškąjį miestą Pergamą, šalia – stebuklingų gydomųjų vandenų gydykla Asklepiumas, kur prieš 2 000 m. dirbo garsusis gydytojas Klaudijus Galenas.

Hamam – turkiška pirtis – ištisas Rytų filosofijos ritualas pagal senąsias arabiškas tradicijas. Pirtis gydo, veikia kraujotaką, kvėpavimo, nervų sistemas. Atliekamos atpalaiduojamosios kūno šveitimo, prausimo procedūros bei alyvuogių muilo putų masažas. Alyvuogės laikomos pergalės, garbės, apsivalymo simboliu. Mistiški vyrų šokiai – dervišų apeiga, ritualas, sielos veržimasis į dievišką meilę pasiekiant ekstazę. Ugningi, gundantys moterų pilvo šokiai laikomi moteriškumo ir vaisingumo simboliu.

Autentiška pažintis su šia šalimi nebūna be turkiško folkloro naktų, be masažo, be gardaus vietinio alaus ir rakijos. Turkiška virtuvė savo tradicijomis, įvairove ir gausumu stebina net gurmanus, patiekalai – šedevrai, sukurti tikrų menininkų. Smagu gerti arbatą iš tulpės formos stiklinaičių, o kava labai stipri ir nuostabiai kvepianti, verdama karštame smėlyje.

Visur tave supa islamiški ornamentai, kelis kartus per dieną girdi imamo kvietimą maldai. Jei eini į religinius objektus, tavo drabužiai turi dengti kūną, moterims privalomi ilgi sijonai.

Įspūdingasis turgus

Du žemynus apžiojusiame Stambule, stiklo dangoraižių megapolyje, puikuojasi įstabioji Mėlynoji mečetė, meno šedevras – Šv. Sofijos soboras, buvusi sultonų rezidencija Topkapio rūmai ir Didysis turgus (Grand bazaar), gyvuojantis nuo 1461 m. Į jį gali įeiti pro 22 vartus, jame 70 gatvių, 5 000 parduotuvių. Stambulo turguje – daugybė mečečių, rytietiškų pirčių, šokančių ir dainuojančių fontanų, restoranų. Čia audrina vaizduotę kvapai, garsai, milžiniškas kiekis turkiškų prekių – nuo brangiausių rankų gamybos kilimų, juvelyrikos ir keramikos iki prieskonių ir bižuterijos. Įeinant į tą kakofoniją, reikia nusiteikti derybų karštinei, nes kainos pakeltos keturgubai. Kas dieną turguje apsilanko pusė milijono žmonių iš viso pasaulio, tad protinga nusisegti brangius auskarus ir grandinėles – kiekvienoje kelionėje sava magija.

Tulpių kerai

Tulpės Turkijoje buvo pradėtos auginti Osmanų imperijos teritorijoje ir tik XVI amžiuje atvežtos į Europą, į Olandiją. Pavasariais tulpių žiedais apipilta visa šalis, o ypač kerintis grožis – išpuoselėtame Emirgano parke, kur 50 ha plote jos auga pačių įvairiausių rūšių.

Balandį Emirgane švenčiama Tulpių žydėjimo šventė. Nuostabiausios kompozicijos pavergia atvykėlių širdis. Iš parko atsiveria pasakiško grožio panorama į Bosforo sąsiaurį.

Kaimas – tarsi viduramžiai

Kaimų gyventojai renkasi prie bendrų vandens siurblių, asilais ir karučiais veža žabus prakurams, močiutės dėvi tautinius drabužius. Kaimuose slankioja šunys, lesioja vištos, gyvenama namukuose iš akmens, sutvirtinto moliu. Būtinai – mečetė. Ji be prabangos, tik pliki šviesūs skliautai, islamiški raštai, grindys išklotos kilimais, ant kurių parkritę meldžiasi musulmonai, nusisukę į Mekos pusę.

Šalyje nekvalifikuotų darbininkų uždarbis mažiausias – 300 eurų, tarnautojų – 600 eurų, specialistų – 3 000 eurų, aukščiausios kategorijos specialistų – 16 000 eurų. „Išrinktiesiems“ įkurti puošnūs rezervatai su aukščiausio lygio aptarnavimu, prabangiausiomis parduotuvėmis.

Populiariausia visų turkų frazė: „Laimingiausias žmogus – turkas“. Turkai didžiuojasi savo šalimi, džiaugiasi tuo, ką turi, vaikus laiko nacionaline vertybe, besąlygiškai myli. Berniukai pagal islamą apipjaustomi 7–10 m. – tai visos giminės iškilus ritualas. Vestuvės švenčiamos keletą dienų, jaunoji pristato kraitį. Šalyje klesti meistrystė, amatai, gaminama rankomis iš lino, vilnos, odos, medvilnės, medžio, žalvario, brangiųjų metalų. Vyrams brandos, vyriškumo, garbės reikalas – atlikti karinę tarnybą, nes netarnavusieji yra nepageidaujami. Daug turkų pagal valstybinę programą dirba Vokietijoje, milijonai šią šalį laiko antrąja tėvyne.

Šalis „nokautuoja“

Turkija – viena populiariausių poilsio krypčių lietuviams. Antalijos regione driekiasi šimtai kilometrų švariausių pasaulyje paplūdimių, pažymėtų „Mėlynąja vėliava“. O kur dar apsipirkimas Aukso ir sidabro rūmuose, natūralių odos ir kailių, medvilnės ir vilnos specializuotuose centruose, kur tave pasitiks be galo svetingai, su įspūdingomis vaišėmis.

Po daugybės klajonių po egzotišką, mistišką, paslaptingą Turkiją, didžiulę lyg žemynas šalį, palieki dar jos nepažinęs, o vėl atvykęs randi ką nors nauja, nepatirta, neregėta. Kelionės po didžiųjų civilizacijų šalį palieka pribloškiantį įspūdį, įkvepia net ir daug mačiusį keliautoją, čia visada norisi grįžti. Šalis tarp Europos ir Azijos audrina vaizduotę, vilioja rytietišku paveldu, vakarietišku modernizmu, neaprėpiama gamtos didybe. Čia randi atgaivą protui, kūnui ir sielai, potyrių įvairovė suteikia gyvenimui spalvų, „įkrauna“ žmogų energijos, dovanoja neįkainojamos patirties.

Danutė ABRAMAVIČIENĖ

 

KOMENTARAI