Prekybos žmonėmis realybė: vietoj pasiturinčio jaunikio – prostitucija

Prekybos žmonėmis realybė: vietoj pasiturinčio jaunikio – prostitucija

Šiandien Jonavos rajono savivaldybėje vyko konferencija „Prekyba žmonėmis: aktualijos, situacijos analizės, prevencija“. Čia susirinkę socialiniai pedagogai, socialinių paslaugų centro darbuotojai bei kiti bendruomenės nariai klausėsi pranešimų, neleidžiančių abejoti – prekyba žmonėmis yra opi problema, galinti paliesti kiekvieną.

Smagus rugsėjis – atgimę darželiai ir mokyklos
Kaip ir kur šią vasarą atostogaujate?
Globėja Vestina Jakučiūnienė: „Visa tai kartočiau“

Siekia padrąsinti

„Jis man surišo kojas lipnia juosta ir užklijavo burną. Tuomet plakė rimbu. Mano kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Kartą jis man ant kūno išleido gyvatę, o kitąsyk po rūbais įleido pelę. Jis uždėdavo maišelį man ant galvos ir panardindavo į vandenį. Dar jis panardindavo mano galvą į klozetą“ – tokį aukos liudijimą perskaitė konferencijos vedėja-organizatorė, Jonavos rajono policijos komisariato (PK) bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina.

Pasak jos, praėjusiais metais Lietuvoje buvo pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, tačiau kasmet jų skaičius tik didėja. Tikimasi, kad viešas tokių problemų aptarimas padrąsins aukas bei jų artimuosius prabilti apie skaidžius išgyvenimus.

„2016 metais dėl prekybos žmonėmis Lietuvoje buvo pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai, 2015 m. – 27, 2014 m. – 24.  Pastaruoju laiku vis daugiau kalbama apie prekybą žmonėmis. Apie tai išgirdę aukos dažniau išdrįsta papasakoti savo istorijas. Daugėjant organizacijų, padedančių nukentėjusiesiems, pareigūnams žaibiškai reaguojant į situacijas, žmonės drąsiau kreipiasi į teisėsaugą dėl savęs ar savo artimųjų. Nepaisant to, prekeiviai žmonėmis sugeba aukas įtikinti, kad jie nori padėti, suteikti geras gyvenimo sąlygas, įtikina, kad žmogus surado puikų partnerį. Dėl to dalis šių nusikaltimų lieka neišaiškinti arba už oficialios statistikos ribų. Apie tai būtina kalbėti“, – teigė L. Paklina.

Ne tik moterys

Susirinkę specialistai atkreipė dėmesį, kad kalbant apie prekybą žmonėmis, nemažai daliai visuomenės prieš akis išnyra prostitucijos sąvoka. Vis tik tai yra per siauras problemos suvokimas – prekyba žmonėmis apima vaikų grobimą, nelaisvę, vergišką darbą, priverstinę santuoką, prekybą organais, priverstinę surogatinę motinystę, prekybą vaikais, nelegalios migracijos organizavimą ir pan.

Pasak pranešimą konferencijoje skaičiusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kapeliono kunigo Rolando Bičkausko, tarp lietuvių kone dažniausiai pasitaikanti prekybos žmonėmis forma – išnaudojama vergija darbo tikslais.

„Lietuvaičiai dažnai tikisi, kad išvykę į užsienį užsidirbs daug pinigų. Visgi jei žmogus nemoka vietos kalbos, patenka į žemės ūkius ar statybas, susiduria su didele rizika būti išnaudojamu – dažnas jų dirba už minimalią algą. Kadangi asmenys vyksta tikėdamiesi užsidirbti, jie vežasi labai mažai pinigų, kurie greitai ištirpsta. Būna atvejų, kai jų niekas neišleidžia išvykti namo net ir tada, kai jiems žadėto darbo nėra – tokie žmonės verčiami dirbti kitus darbus. Būna, kad jiems specialiai trukdo grįžti namo. Kai pats pirmą kartą girdėjau panašias istorijas, galvojau, kad tie žmonės yra patys kalti – juk pasielgė neatsakingai, lengvai pasidavė suvedžiojimui, norėjo greitai praturtėti bet kokiais būdais. Vėliau mano požiūris pasikeitė. Statistika rodo, kad į vergiją patenka įvairių žmonių grupės. Čia nesvarbus nei amžius, nei socialinė grupė ar išsilavinimas – visi gali patekti į tokias problemas. Visgi rizikos grupei priklauso  nepilnamečiai, vaikai iš globos namų ar probleminių šeimų, smurtą kenčiantys vaikai, asmenys, kurie desperatiškai ieško pajamų šaltinių ir turi paskolų, ignoruojami asmenys, esantys už bendruomenės ribų, potencialūs emigrantai, kurie turi tikslą kuo greičiau išvykti ir pan.“, – tikino R. Bičkauskas.

Išnaudojo imigrantus

Kaip susirinkusiems pasakojo KOPŽI centro atstovė Monika Murnikaitė,  pastebimos ir naujos su prekyba žmonėmis susijusios tendencijos Lietuvoje – pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai šalyje išnaudojami imigravę asmenys.

„Lietuva tampa ne tik aukų kilmės valstybe, bet ir tikslo šalimi – Lietuvoje yra išnaudojami asmenys, kurie čia imigravo, nes jiems buvo žadamas gerai apmokamas darbas. Buvo atvejis, kai Nepalo gyventojams buvo žadamas kelių tūkstančių eurų uždarbis. Jie čia atvyko tikėdamiesi turėti apgyvendinimą namuose, kuriuose galės džiaugtis atskiromis patalpomis. Galiausiai buvo apgyvendinti bendroje patalpoje, miegojo ant čiužinių, sudėtų tiesiog ant grindų, indus turėjo plauti dušo kabinoje, naudojosi atvirais tualetais ir t.t. Šie asmenys gaudavo po 15 eurų savaitės maisto išlaidoms, o atlyginimo jiems niekas nemokėjo. Vyrams buvo paaiškinta, kad nors jie atvyko darbo statybose, dabar jo nėra ir reiks palaukti. Vėliau jie sulaukė siūlymo dirbti prie anglių kasybos. Kai jie vėl negavo atlyginimo ir pastebėjo, kad situacija – siaubinga, vyrai atvyko į policiją. Čia kilo sunkumų, nes tik vienas jų minimaliai mokėjo anglų kalbą. Iš paskos jų atvyko ir jų darbdavys. Jis pareigūnams pasakoja galėsiantis išversti nepoliečių kalbą. Žinoma, jis visko neišvertė, o vyrai tik vėliau grįžo į komisariatą. Tiesa, džiaugiamės, kad nepoliečiai iškart gavo nukentėjusiųjų statusą. Dėl to buvo lengviau tvarkytis teisinius dalykus“, – tikino M. Murnikaitė.

 

 Prevencija – svarbi

Analizuodami konkrečias situacijas, pranešėjai tikino, kad aplinkiniai žmonės turi suklusti, jei visą laiką nepasiturinčiu buvęs asmuo staiga praturtėja – tai gali perspėti, kad žmogus tapo prekybos žmonėmis auka arba gali tokiu tapti. Taip pat atkreipti dėmesį, jei asmuo sugalvoja staiga išvykti.

Gavus pelningo darbo užsienyje pasiūlymą, būtina surinkti kuo daugiau informacijos apie galimą darbovietę: pagal turimą pavadinimą patikrinti informaciją internete, prireikus pagalbos galima kreiptis ir į Darbo biržos darbuotojus. Visada vadovautis sveiku protu ir nebūti patikliais.

Pasak aktyviai į prevencinę veiklą prieš prekybą žmonėmis įsitraukiančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Dariaus Joneikio, kalbėti apie tokio tipo nusikaltimų prevenciją neįmanoma be jaunuolių švietimo ir kryptingai vykdomos atsakingų institucijų politikos.

,,Spėkite, koks daiktas dažniausiai išgelbėja žmones nuo prekybos žmonėmis? Mobilusis telefonas. Žinau situaciją, kai mergina ėjo nusiminusi Kaune ir prie jos priėjo labai išvaizdus vaikinukas. Jis paklausė, kodėl ji liūdna, tikino, kad vos sutikęs ją įsimylėjo. Jie draugavo 2 mėnesius ir 14 dienų. Jis lankė jos mamą, nešė merginai gėles, pirko dovanas ir su ja miegojo. Įsivaizduokit, po 2 mėnesių ir 14 dienų jis pasiūlė jai vykti į Daniją dirbti. Mergina sutiko. Kartu vyko neva tai pavežti prašę lietuviai. Jie Lenkijoje atėmė aukos telefoną, dokumentus. Danijoje ji tapo prostitute, kurią vėliau lietuviai pardavė turkams. Dar po dviejų mėnesių ji užtaikė momentą, kai galėjo pagriebti telefoną ir išbėgusi su juo išsikvietė pagalbą. Taigi telefonas gali labai padėti, tačiau svarbiausia – šviesti visuomenę. Mokinius turi pasiekti natūralūs, tikroviški pasakojimai. Jaunimas turi žinoti pavyzdžius ir mokėti atskirti prekybą žmonėmis. Švietimo skyrius yra išleidęs rekomendaciją, kaip apie šią problemą reikia kalbėti su vaikais. Tai yra puiki literatūra, kuri turi pasiekti mokinius kuo ankščiau. Visuomenei būtina pateikti tikroviškas ir nepagražintas instaliacijas, kurios atskleistų tikrąjį problemos vaizdą.  Prekyba žmonėmis nėra kažkur toli, ji – tarp mūsų“, – kalbėjo D. Joneikis.

 

Įtarus apie prekybos žmonėmis atvejį, kreiptis:

 

 Tel. 112 – Bendrasis pagalbos centras, prireikus skubios pagalbos, kai iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui.

 

 Kreiptis bet kokios pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galintiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis: Nemokama pagalbos linija Lietuvoje 8 800 261 61 (I–V 9.00–16.00 val.), el. p. centras@missing.lt

 

 Nemokama tarptautinė linija 116000 dėl dingusių vaikų (visą parą).

 

 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (Vilniuje) Tel. (8 46) 35 00 99 (I–V 9.00–17.00 val.), el. p.kmn@moteriai.lt

 

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras Tel. 8 662 26 770, 8 603 75 603, el. p.info@vyrukrizes.lt

 

Asociacija „Vyrų krizių centras“ (vyrams, Kaune) Tel. 8 679 61617 (visą parą). Pagalba prekybos žmonėmis aukoms (visoje Lietuvoje).

 

KOMENTARAI