Portugalija – spalvingoji Žemės juosta Europos pakraštyje

Portugalija – spalvingoji Žemės juosta Europos pakraštyje

Portugalija vadinama karūna ant Europos galvos, rojumi Žemėje, briliantu karūnoje, svaiginančiu Europos pakraščiu. Šalis prisotinta margos istorijos, tradicijų, gamtos šedevrų. Jos šlovingoji praeitis – didieji geografiniai atradimai ir per pusę pasaulio nusidriekusi imperija. Portugalija garsėja unikalia kultūra, architektūra, 16 valstybės objektų yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

Beržų dvaras neužmiršo garsaus karvedžio
Dr. R. Čičelis: Jonava man – mažasis pasaulio centras
Laimingi užauginę ir savo, ir svetimus vaikus

Akistata su Atlantu

Ten, kur baigiasi žemė, labiausiai nutolusiuose taškuose – Sagrišo, Šv. Vincento, Rokos iškyšuliuose nuo milžiniškų stačių uolų atsiveria audringai banguojančio Atlanto bekraštės platybės – vaizdas pritrenkiantis. Ore tvyro druskos ir dumblių kvapas, virš galvos skrajoja klykdami kirai, nuo vandens platybių sklinda miglos šydas, pučia stiprus vėjas.

Vandenynas trykšta gyvybe, didžiulės bandos – tai žalios, tai turkio spalvos, grėsmingai ritasi į tave nelėtindamos greičio. Atima žadą, pavojinga, gali būti pritrėkštas prie uolų arba nusviestas į riaumojantį sūkurį. Visa pakrantė nusėta uolomis, jose vanduo išgraužė vartus, arkas, grotas – ten plaukiame laivais, grožimės ir stebimės gamtos stebuklais.

Vanduo neįšyla daugiau kaip 20 laipsnių, o štai praėjusį spalį buvo net 25 laipsniai. Kai bangos atslūgsta, vandenynas užleidžia gražiausių pusantro šimto paplūdimių, nusidriekusių 830 km.

Algarvės pakrantė

Gamtos šedevrai

Algarvė – itin ypatingas regionas, pietinė Portugalijos pakrantė. Turizmas čia sudaro 85 proc. visos šalies BVP.  Čia nėra šiaurės vėjų, visada šilta, saulėta, kraštovaizdis nuo balto puraus smėlio ir kopų iki raudonojo molio uolų. Į šiuos nežemiškus paplūdimius patenki laiptais, budi gelbėtojai, saugu. Stulbinama gamtos magija – kiek akys aprėpia, natūralios, laukinės, nepaliestos gamtos pliūpsniai, žaismingos ryškios spalvos priverčia aikčioti ir stebėtis. Toliau nuo civilizacijos – akmenuotas reljefas, nusėtas raudonomis uolomis, primena Marsą, rodomą per televiziją.

Dar toliau – Edeno sodai: vaismedžiais nugulę šlaitai leidžiasi į vandenyną. Gyvenvietėse šviečia balti namai, aplink spalvotos kalvos, prasideda migdolų, figų, alyvmedžių giraitės, didžiuliai plotai unikalių kamštinių ąžuolų. Tai – šalies turtas, iš jo gaminama avalynė, galanterija, skėčiai, vyno butelių kamščiai.

Pažinties mozaika

Valstybė komfortiška, pagal saugumą ji yra trečioje vietoje pasaulyje. Visur laikomasi švaros, dar naktį pastebi šiukšlių mašinas, o rytą nerasi nė vienos šiukšlės.

Portugalai daug dirba, gyventojai neima socialinių pašalpų. Minimalus atlygis – 600 Eur, vidutinis – 1000 Eur, specialistai apmokami keletu tūkstančių eurų.

10,5 mln. gyventojų šalis neturi jokių iškasenų, nėra šildymo sistemos, nes visus metus šilta. Klimatas permainingas, besikeičiantis pagal Atlanto malonę ir šiltas Afrikos sroves.

Šalyje gyvena 95 proc. portugalų, 94 proc. katalikų. Privalomas išsilavinimas – 12 klasių, nuo 1 klasės mokoma užsienio kalbų. Daugelis gyventojų laisvai kalba prancūzų, anglų, vokiečių, susikalba ispanų, italų kalbomis. Įteisinta antroji valstybinė kalba mirandeš. Aukštasis mokslas – nemokamas. Iš šalies emigravę vos 300 tūkst. gyventojų.

Tikri portugalai gyvena lėtai, neskubėdami, jie – kultūringi, tolerantiški, geranoriški, pagarbūs, šeimų santykiai be galo artimi ir šilti. Ilgaamžiai portugalai „meldžiasi“ futbolui, svaigdami labai skania kava. Neteko patirti pasipūtimo, arogancijos. Pavyzdžiui, kai pasiūliau patikrinti savo maisto krepšį, kurį susipakavau pati viešbučio restorano virtuvėje visos dienos išvykai, gavau atsakymą – „no kontrol“. Tai daug ką pasako apie šios šalies žmonių kultūrą.

Turizmo infrastruktūra puikiai išplėtota, pritaikyta turtingiems Vakarų pasaulio turistams, kurių čia suplūsta kasmet po 30 mln. Jie patenkinti išskirtiniu aptarnavimu, dėmesiu ir puikiu maistu, pašildyto tikrai nepatieks.

Portugaliją raižo 3000 km puikių autobanų, jie mokami, 1 km – 7 ct, tiltų pervažiavimas – 2 eurai. Nė karto neteko girdėti buvusios Sovietų Sąjungos tautų kalbų, nė vieno televizijos kanalo – slavų kalbomis.

Lisabonos centre labai daug skulptūrų

Lisabonos didybė

Legenda pasakoja, kad sostinę Lisaboną įkūrė Odisėjas. Tai – uostas, vartai, keliai į nepažintą pasaulį. Didingos imperijos centras nepraranda savo svarbos, portugalai nenusileidžia savo protėviams, atradimais ir galia garsėjusiems pasaulyje.

Tramvajų, troleibusų, funikulierių tinklas padeda įveikti terasomis išdėstyto miesto įkalnes, nuo apžvalgos aikštelių atsiveria kerintis sostinės grožis. Portugalijos akcentas – puošnus Beleno bokštas, iš čia išplaukė Vasko da Gama, Dievo Motinos skulptūra, laiminusi jūreivius. Nepaprastu dekoru išsiskiria Šv. Jeronimo vienuolynas, jame ilsisi Vasko da Gamos palaikai. Prie įėjimo į jį, grindinyje, išgraviruoti 2007 m. Lisabonos sutartį pasirašiusiųjų parašai, randame ir Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus parašą. Išskirtinio grožio Šv. Jurgio pilis, milžiniškas Gvazdikų revoliucijos tiltas, pilna lobių Lisabonos Katedra, 100 m Kristaus Karaliaus statula, retųjų augalų Ajudos botanikos sodas.

Lisabona, neabejotinai viena gražiausių sostinių pasaulyje, niekada nemiega, saugo savo didybę.

Gvazdikų revoliucijos vardo milžiniškas tiltas

Svaiginantis duetas

Į žavingąjį Portą traukiniu reikėtų nuvykti vien todėl, kad pasigėrėtum Šv. Benedikto geležinkelio stoties interjeru. Jis dekoruotas labai gražiomis glazūruotomis keramikos plytelėmis su nuostabiais piešiniais. Tai – esminis Portugalijos architektūros simbolis. Mėlynos ir baltos spalvų mozaika perimta iš arabų, paplitusi nuo XVI a., jų žavus glazūruotas paviršius puošia visų pastatų vidų ir išorę, nuo prabangių bažnyčių iki nakvynės namų.

Reikšminga pažintis su Portu. Nuodėmingai svaiginantis ir vienas geriausių vynų pasaulyje – garsusis Portveinas, „Porto Vynas“ laikomas „skystuoju auksu“. Vynas kilęs iš didžiosios Duero upės slėnio vynuogynų, pavadinimas nuo Porto regiono. 10 metų išlaikyto 0,5 litro kaina – 80 eurų. Vynas ir maistas yra itin svarbi Portugalijos kultūros dalis.

Prabangus Belemo bokštas švyturys

Jautri patirtis

Fatima – viena švenčiausių vietų pasaulyje, piligrimų centras vadinamas pasaulio altoriumi. Šioje vietoje 1917 m. gegužės 13 d. trims piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Čia tvyro savita dvasia, gera energija, nenupasakojama žodžiais atmosfera.

Milžiniška, didinga „Rožinio“ bazilika ir jos šventorius talpina 300 tūkst. maldininkų. Dalyvauti šv. Mišiose – nepaprasta patirtis: lydima vargonų muzikos, tamsoje gieda minia žmonių, iškėlusių rankas su degančiomis žvakėmis. Šis įtaigus ir įkvepiantis srautas sugriebia tave, įsuka į šventą sūkurį ir neša, parklupdo.

Jautri, neužmirštama patirtis kelionės įspūdžiuose.

Šalis primena rojų

Skurdžiųjų kvartaluose, gatvėse, tavernose XIX a. gimė fado – tradicinis muzikos žanras, neatsiejamas nuo portugališkos dvasios. Tai melancholiška, lyriška, ilgesinga, skausminga daina apie meilę, išdavystę, ilgesį. Fado – netekties, nostalgijos, ilgesio nuotaikos persmelkta melodinga, vingri, švelni, dramatiška muzika, primenanti romų dainas. Ji išpopuliarinta visame pasaulyje, jaudina ir virpina klausytojų širdis.

Ekskursijose su fado dainomis ilgiesi šalies, kurioje visa širdimi semi gamtos, saulės ir vandenyno malonumus. Ilgai  negali išsivaduoti iš portugališko glėbio, nes išvykai šventai įsitikinusi, jog pabuvai rojuje. ●

 

Danutė ABRAMAVIČIENĖ

 

KOMENTARAI