Politikai muša į savus vartus, mokės piliečiaiValdžia muša į savus vartus./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Politikai muša į savus vartus, mokės piliečiai

Lietuvos nacionalinio saugumo sergėtojai pasišovė nustebinti pasaulį. Aiškėja, kad Valstybės saugumo departamento ir Ūkio ministerijos Seime stumiamos įstatymo, reglamentuojančio strateginių valstybės įmonių ir trijų privačių bendrovių veiklą, pataisos balansuoja ant teisėtumo ribos bei panašėja į metodus, taikomus tik Šiaurės Korėjoje.

Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas žlugdys privatų verslą
Rimvydas Valatka: Seimo šūkis – „Atgal į Gyvulių ūkį!“
Seimo sprendimai verslo atžvilgiu parodys, ar Lietuva taps policine valstybe

Dienraštį konsultavę teisininkai teigia, jog iš politinio pasitikėjimo viceministrų sudarytai specialiai komisijai suteikiamos neribotos teisės kištis į privačių bendrovių ūkinę veiklą prieštarauja Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo praktikai.

Tad, pradėjus taikyti naująjį įstatymą privačioms įmonėms, valstybė bus priversta bylinėtis ne tik Lietuvos, bet ir Europos teismuose. Valstybė pasilieka teisę kištis į privačios įmonės „Achema“ sudaromus sandorius, jeigu jie viršytų 10 proc. metinių įmonės pajamų.

Po praėjusios savaitės Seime surengtų slaptų „klausymų“, į kuriuos nebuvo kviečiami nei Ekonomikos komiteto nariai, nei įmonių, kurias tiesiogiai paveiks rengiamas įstatymas, atstovai, kyla pagrįstų abejonių dėl pataisų svarstymo skaidrumo bei viešai deklaruojų įstatymo tikslų.

ES valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose neturi įtvirtinto reguliavimo, kuris valstybei ar jos įgaliotai institucijai suteiktų teisę atlikti privačių įmonių ketinamų sudaryti bet kokio pobūdžio sandorių, nesusijusių su investuotojų patikra ar su esminiais įmonių valdymo pasikeitimais, patikrą ir kontrolę.

Jeigu Seimas palaimintų šiuo metu Ekonomikos komitete svarstomą įstatymą, Lietuva taptų vienintele ES valstybe nare, kurioje valstybės institucijos galėtų tikrinti visus privačios bendrovės sudaromus sandorius. Net ir tuos, kurie nėra susiję su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu. Mat įstatymo rengėjai numato specialiai komisijai suteikti teisę kištis į privačios įmonės sudaromus sandorius, jeigu jie viršytų 10 proc. praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų.

Priėmus siūlomą įstatymą, privačių bendrovių sandoriai galėtų būti blokuojami bent kelis mėnesius. Teisė drausti tokius sandorius būtų suteikta specialiai komisijai, sudarytai iš politinio pasitikėjimo viceministrų ir kai kurių valstybės įstaigų atstovų.

Tuo metu mechanizmo, kaip būtų atlyginama ar kompensuojama žala, jei komisijos sprendimas būtų neteisingas ir teismo pripažintas neteisėtu, įstatymo projektas nenumato.

Derina ne su visu verslu

Didžiausias lietuviško kapitalo koncernas „Achemos grupė“ praėjusį antradienį Seimo Ekonomikos komitetui perdavė poziciją dėl rengiamo įstatymo, tačiau į ją neatsižvelgta. Kaip praėjusią savaitę išsiaiškino „Lietuvos žinios“, šiame komitete sprendimai derinami tik su viena įmone – Lenkijos kapitalo bendrove „Orlen Lietuva“, kuriai atstovaujantis lobistas dalyvauja Seime slapta rengiamuose pasitarimuose.

Apie šiuos pasitarimus neinformuojami visi komiteto nariai ir kitų įmonių, kurių veiklą reglamentuos minėtas įstatymas, atstovai. Šiuose slapta rengtuose pasitarimuose „suderintas“ strateginių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisų projektas praėjusį trečiadienį aptartas Ekonomikos komitete. Šią savaitę komiteto posėdyje jį numatyta palaiminti ir atiduoti svarstyti Seimui.

„Achemos grupė“ nepritaria projekto rengėjų siekiui specialiai komisijai suteikti teisę tikrinti visus sudaromus sandorius, kurių vertė viršija 10 proc. praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų.

Koncerno nuomone, šie sandoriai savaime nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Be to, tokio dydžio sandorių blokavimas gali neigiamai paveikti įmonės veiklą ar net ją sustabdyti, jeigu būtų nustatyta, kad minėtos komisijos sprendimai drausti tokį sandorį būtų pripažinti neteisėtais.

Koncernas Ekonomikos komitetui primena, kad tokie komisijos sprendimai neabejotinai bus skundžiami administraciniams teismams, o šie nutartį dažniausiai priima tik po kelerių metų. Taigi toks ilgas laiko tarpas gali neigiamai atsiliepti įmonės veiklai ar net jos tolesniam egzistavimui.

Abejoja kompetencija, pasigenda atsakomybės

Specialioje komisijoje, kuri vertintų privačių įmonių sudaromus sandorius, pagal naujausią įstatymo projektą, darbuotųsi Vyriausybės kancleris (jis būtų komisijos pirmininkas), aštuoni politinio pasitikėjimo viceministrai – energetikos, finansų, krašto apsaugos, kultūros, susisiekimo, ūkio, užsienio reikalų, vidaus reikalų, taip pat – Lietuvos banko, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento atstovai.

Koncernas „Achemos grupė“ atkreipia dėmesį, kad įstatymo pataisos suteikia tokiai komisijai neribotas teises tikrinti įmonių sandorius, kištis į įmonių ūkinę veiklą, tačiau nenumato jokių papildomų nuostatų dėl komisijos atsakomybės už priimamus neteisėtus sprendimus.

Abejotina atrodo ir šios komisijos galima kompetencija vertinti, pavyzdžiui, tokios įmonės kaip „Achema“, dirbančios specifinėje rinkoje, sandorius.

Komisijai suteikiamos neribotos teisės kištis į privačių bendrovių ūkinę veiklą prieštarauja ES Teisingumo Teismo praktikai. Šis teismas yra ne kartą nurodęs, jog valstybės teisė daryti įtaką įmonių valdymui turi būti pagrįsta objektyviais ir iš anksto žinomais kriterijais, kurie užtikrintų, kad bus pakankamai apribota valdžios institucijų teisė ir kad nebus piktnaudžiaujama.

Koncerno nuomone, pakoreguotas įstatymo projektas turėtų aiškia įtvirtinti ne tik komisijos narių sudėtį, bet ir jos narių kvalifikacijai keliamus griežtus reikalavimus bei atsakomybę už neteisėtų sprendimų priėmimą.

Seimo Ekonomikos komitetui siūloma numatyti aiškius, objektyviai pagrįstus ir nediskriminacinius kriterijus dėl įmonių pripažinimo nacionalinam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis. O privačią bendrovę „Achema“ – išbraukti iš strateginių įmonių sąrašo, nes ji nevykdo veiklos nacionaliniam saugumui užtikrinti svariuose ūkio sektoriuose.

Paslaptingas susirinkimas

„Lietuvos žinios“ rašė, kad praėjusį trečiadienį surengtame posėdyje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys ir Ūkio ministerijos atstovė pristatė naujausius projekto pakeitimus, kurie neva buvo suderinti prieš tai vykusiuose suinteresuotų atstovų „klausymuose“.

Žiniasklaidai nepavyko išsiaiškinti, kas tuos „klausymus“ surengė ir kas atrinko jų dalyvius. Pavyzdžiui, liberalas Eugenijus Gentvilas, nors yra šio įstatymo pataisų teikimo pranešėjas, į neskelbtus susitikimus nebuvo pakviestas.

Į susirinkimą nebuvo kviesti ir AB „Achema“ atstovai, nors pagal pataisų projektą valstybė numato galimybę tiesiogiai kištis į šios bendrovės verslo santykius.

Andrius Romanovskis, lobistas, per šiuos svarstymus atstovaujantis bendrovės „ORLEN Lietuva“ interesams, trumpąja žinute informavo „Lietuvos žinias“, kad „pasitarimą organizavo komitetas“, bet taip pat neatsakė į klausimą, kas jį surengė ir kas priėmė sprendimus.

Vėliau vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje Ūkio ministerijos atstovė rėmėsi projekto patobulinimu, dėl kurio neva su verslo struktūromis buvo sutarta per neskelbtus „klausymus“, nesvarbu, kad koncerno „Achemos grupė“ atstovų niekas nesiteikė išklausyti.

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje Ūkio ministerijos atstovė rėmėsi projekto patobulinimu, dėl kurio neva su verslo struktūromis buvo sutarta per neskelbtus „klausymus“, nesvarbu, kad koncerno „Achemos grupė“ atstovų niekas nesiteikė išklausyti.

Pataisymų esmė – į trečiąjį sąrašą įrašytoms įmonėms „Telia Lietuva“, „ORLEN Lietuva“ ir „Achema“ neliko prievolių pranešti komisijai apie sandorio dalyvio prieigas prie informacinių technologijų sistemos (tai išskirtinai aktualu buvusio Lietuvos telekomo bazę valdančiai skandinavų bendrovei „Telia“) bei turto perleidimą (tai svarbu Mažeikių gamyklą ir Būtingės terminalą valdančiai lenkų bendrovei „ORLEN Lietuva“, kuri nuolat užsimena apie akcijų paketo ar dalies akcijų pardavimą). Tačiau valstybė pasilieka teisę kištis į privačios įmonės „Achema“ sudaromus sandorius, jeigu jie viršytų 10 proc. metinių įmonės pajamų.

Naujausiame pataisų projekte liko išskirti tokie terminai: 10 dienų, per kurias komisija gali pradėti patikrinimą; 35 dienos, per kurias komisija gali priimti sprendimą, kad sandoris galbūt neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Dar 14 dienų galutiniam sprendimui priimti turės Vyriausybė. Jei bendrovė nesutiktų su sprendimu, pirminės instancijos teismas būtų įpareigojamas pateikti atsakymą per 45 dienas, apeliacinis teismas – dar per 30 dienų.

Kaip strateginių įmonių veikla reglamentuojama ES

ES valstybėse narėse, taip pat ir Baltijos šalyse, valstybė reglamentuoja išimtinai strateginių įmonių akcijų įsigijimą, kad šių įmonių perėmimas nepakenktų valstybės ir visuomenės saugumui. Tačiau privačių bendrovių verslo sandoriai nėra iš šalies reguliuojami, juolab vyriausybėms ar jų įgaliotoms institucijoms nesuteikiama teisė juos nutraukti vadovaujantis neapibrėžtais nacionalinio saugumo kriterijais.

Lenkijoje su nacionaliniu saugumu susijusių ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių reguliavimą reglamentuojantis Investicijų kontrolės įstatymas užtikrina, kad tam tikros investicijos nepakenktų nacionaliniam saugumui ir apsaugotų nuo priešiškai nusiteikusių išorės subjektų ir įmonių kontrolės perėmimo sandorių.

Pagal šį įstatymą, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiomis įmonėmis yra laikomos tos įmonės, kurių veikla apima elektros energijos gamybą ir platinimą, kuro, įvairių cheminių medžiagų gamybą ir saugojimą, telekomunikacijų veiklą, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gamybą ir prekybą, technologijų, skirtų kariuomenės ar policijos interesams, kūrimą. Tokios įmonės turi būti įtrauktos į kontroliuojamų strateginių įmonių registrą.

Pagrindinė šio įstatymo nuostata numato, kad ūkio subjektas, perkantis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcijas ir įgyjantis kontrolę šioje įmonėje arba kitaip reikšmingai dalyvaujantis šios įmonės valdyme, įsipareigoja informuoti ministrą pirmininką apie tokį sandorį. Tokiu atveju valstybės institucijos per 90 dienų turi teisę paprieštarauti šiam sandoriui, jeigu yra nusprendžiama, kad toks sandoris gali pažeisti nacionalinio saugumo interesus.

Vokietijos federalinė ekonomikos ir energetikos ministerija turi teisę peržiūrėti, o tam tikrais atvejais ir uždrausti sudaryti sandorius, susijusius su įmonės akcijų įsigijimu. Tokia Vokietijos federalinės ekonomikos ir energetikos ministerijos teisė atsiranda tik tuo atveju, jei užsienio fizinis ar juridinis asmuo (ne Europos Sąjungos šalies, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos bei Šveicarijos) siekia įsigyti 25 proc. ar daugiau strateginės reikšmės turinčios įmonės akcijų, ir taikoma tik tuo atveju, jei yra nusprendžiama, kad sudaromas sandoris gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui.

Prancūzijos įstatymai numato apribojimus dėl Prancūzijos įmonės akcijų įsigijimo, atsižvelgiant į tai, ar tos įmonės veikimo sritis yra svarbi Prancūzijos Respublikos nacionaliniams interesams, viešajam saugumui ir gynybai. Tokie apribojimai numatyti energetikos infrastruktūros, transporto tinklų, viešojo vandens tiekimo, elektroninės komunikacijos tinklų, viešosios sveikatos apsaugos sektoriuose.

Prancūzijos įmonės ar fiziniai asmenys, siekdami parduoti ar įsigyti minėtuose sektoriuose veikiančių įmonių akcijų, turi informuoti Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministeriją ir gauti jos sutikimą dėl tokio sandorio sudarymo bei vykdymo. Tuo atveju, jei Prancūzijos strategiškai reikšminguose sektoriuose veikiančios įmonės 33,33 proc. ir daugiau akcijų siekia įsigyti užsienio investuotojas (asmuo ar įmonė), kuris nėra iš ES valstybių narių, turi būti išduotas išankstinis leidimas dėl tokių akcijų įsigijimo.

Austrijos įstatymai taip pat išskiria tam tikrus apribojimus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcijų pardavimui užsienio investuotojams, kai toks akcijų įsigijimas gali padaryti įtaką nacionaliniam saugumui. Taip siekiama apsaugoti viešąją tvarką ir užtikrinti valstybės saugumą. Teisės aktai numato reikalavimą gauti išankstinį Austrijos federalinės mokslo, mokslinių tyrimų ir ekonomikos ministerijos sutikimą, kai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių daugiau nei 25 proc. akcijų siekia įsigyti užsienio investuotojai.

Italijos 2012 ir 2014 priimti įstatymai reglamentuoja valstybės „auksinių galių“ (vetuoti sandorį arba nustatyti sąlygas sandoriui) teisę dėl sandorių, kurie susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Ši taisyklė gali būti taikoma įmonėms, kurios yra pripažintos turinčios reikšmę nacionaliniam saugumui bei veikia energetikos, transporto ir komunikacijų sektoriuose. Valstybei suteikta teisė vetuoti tam tikrus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sandorius, išimtinai susijusius su įmonės valdymo pasikeitimais.

Valstybė taip pat gali pasinaudoti „auksinių galių“ teise tik tuo atveju, jei yra kalbama apie strategiškai svarbių įmonių akcijų įsigijimą, ir kai pirkėjas yra ne Italijos Respublika ar Italijos Respublikos kontroliuojamos įmonės.

Valstybei suteikta teisė prieštarauti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcininkų priimamiems sprendimams, susijusiems su tam tikrais sandoriais, kurie lemia įmonių susijungimą, atsiskyrimą, verslo sričių perkėlimą, pertvarkymą ir likvidavimą, įmonės įstatų pasikeitimą, kuriuo yra keičiamas įmonės valdymas.

Ispanijoje dėl tam tikrų užsienio investicijų, susijusių su strategiškai reikšmingomis įmonėmis, įteisinta pareiga prieš sudarant sandorį informuoti Ispanijos Karalystės nacionalinę rinkos ir konkurencijos komisiją bei gauti išankstinį patvirtinimą sandorio sudarymui. Tuo atveju, jei keičiasi įmonės valdymo organai, yra parduodamos energetikos ir dujų sektoriuose veikiančių įmonių akcijos, apie šiuos sandorius reikia informuoti Ispanijos Karalystės nacionalinę rinkos ir konkurencijos komisiją, kuri turi teisę pati siūlyti tokio sandorio sąlygas. Ši komisija turi teisę tokį sandorį uždrausti, jei akcijų įgijėjas yra ne iš ES ar Europos ekonominės erdvės šalies ir yra nustatoma reali ir gana rimta grėsmė įmonių operatyviai veiklai, susijusiai su elektros, dujų ar angliavandenilio tiekimu.

Estija neturi atskiro įstatymo, reglamentuojančio nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apsaugą. Tam tikrus su nacionaliniu saugumu susijusius klausimus reglamentuoja Pinigų plovimo ir terorizmo įstatymas. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja įmones atskleisti tikruosius įmonių naudos gavėjus bei valdymo organus, taip pat suteikti papildomą informaciją apie įmonės savininkus bei jų bankų sąskaitas.

Latvijoje galioja Nacionalinio saugumo įstatymas, skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apsaugai. Jis taikomas ir įmonėms, kurios veikia strategiškai svarbiuose elektroninių komunikacijų, žiniasklaidos, energetikos ir kituose sektoriuose. Nacionalinio saugumo įstatymo nuostatos leidžia valstybei kontroliuoti šiuose sektoriuose veikiančių įmonių ir įmonių, kurios pripažintos nacionaliniam saugumui svarbiomis įmonėmis, sandorius. Tačiau tik tuo atveju, jeigu įgyjama 10 proc. ir daugiau tokios įmonės akcijų, įgyjama lemiama įtaka bendrovėje, perduodamas visas verslas ar pasikeičia akcininko statusas ar keičiamas galutinis įmonės naudos gavėjas.

© Lietuvos žinios, Arvydas JOCKUS

KOMENTARAI