Po vasaros atostogų Taryboje – aršios diskusijosJau svarstant pirmąjį darbotvarkės punktą, kurį pristatė D. Petronienė, kilo klausimų. K. Putelio nuotr.

Po vasaros atostogų Taryboje – aršios diskusijos

Praėjusį ketvirtadienį, po vasaros atostogų, įvykęs rajono Savivaldybės tarybos posėdis nepasižymėjo nei svarstytų klausimų, nei priimtų svarbių sprendimų gausa. Tačiau diskusijoms, iš tiesų ar tariamai aktualioms, politikai pagrindo surado. Nauja tai, kad, išsakant skirtingas nuomones, mažiau paisyta partinės ar koalicinės priklausomybės.

Diskusijoje – mūsų valstybė ir Europa po dešimtmečio
Prasidės šimtmečio kelionė „Lietuva Jonavoje“
Jonavos naujagimiams – 100 porų trispalvių kojinaičių

Pareigybėms pritarė

Jau svarstant pirmąjį sprendimo projektą – dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus biudžetinėse įstaigose, kilo klausimų.

Tarybos narys Vidmantas Šidlauskas pranešėjos Danutės Petronienės klausė, ar numatytas mažinti 0,5 psichologo etato Bukonių mokykloje-daugiafunkciame centre yra „pats nereikalingiausias dalykas“.

Atsakyta, kad pasiūlymas gautas iš mokyklos. „Pareigybę jie turėjo, bet darbuotojo niekada nebuvo, nes jo nerado, kadangi miestelis yra nutolęs nuo rajono centro. O lėšų švietimo pagalbai trūksta, todėl vadovo norą siūlome tenkintit“, – sakė Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja.

Šia tema pasisakė opozicijos atstovas Remigijus Osauskas. Pasak jo, kai dėl lėšų trūkumo yra naikinami tokie ugdytiniams reikalingi etatai, mūsų visų parei­ga yra atrasti lėšas, kad šis etatas ar jo dalis būtų toje įstaigoje. O pranešėjai atkreipus dėmesį, kad nutolusioms įstaigoms sunku prisišaukti specia­listų, Taryba turėtų grįžti prie turbūt prieš trejus metus iškelto pasiūlymo dėl kelionės išlaidų kompensavimo. (Šiam R. Osausko pasiūlymui kadaise nebuvo pritarta. – V. S.) Tarybos narys prie jo grįžo dėl to, kad Panevėžio rajono savivaldybės taryba neseniai priėmė sprendimą kompensuoti biudžetinių įstaigų darbuotojams kelionės į kaimo vietoves išlaidas. Anot kalbėtojo, „nereikėtų užmerkti akių ir nieko nebedaryti ir mums“. Jis pakvietė kolegas susipažinti su panevėžiečių sprendimu, pasikonsultuoti ir įgyvendinti šią idėją pas save.

Daugiau pastabų neatsiradus, balsuota. 20 balsų „už“ ir 2 susilaikius, sprendimas priimtas.

Prireikė alternatyvos

Bene pirmą kartą neįprasta situacija susidarė dėl kito darbotvarkės klausimo – atstovo delegavimo į Regioninę kultūros tarybą. Pranešėjas Vytautas Žebrauskas informavo, kad  sprendimo projektas nagrinėtas Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete, ir šis jam nepritarė. Į Regioninę kultūros tarybą buvo siūloma deleguoti Jonavos kultūros centro (JKC) direktorių Sergejų Jefimenką. Minėtam komitetui nepritarus kandidatui, rajono Savivaldybės kultūros ir meno taryba pasiūlė deleguoti kitą atstovą – JKC direktoriaus pavaduotoją Jurgitą Serapinę. Šis pasiūlymas posėdyje pateiktas kaip alternatyvus.

Arvydas Gasys klausė, kodėl nebuvo pritarta S. Jefimenkos kandidatūrai.

Minėto komiteto pirmininkė Birutė Gailienė pakomentavo: „Komiteto nuomone, tai nėra tinkama kandidatūra šiai pozicijai užimti, o argumentai įvairūs ir platūs. Vyko didelės diskusijos. Vienas svarbiausių argumentų – ir taip neigiama visuomenės nuomonė apie Kultūros centro direktorių. Ir mes priėjome išvadą, kad šioje pozicijoje turi būti kitas žmogus.“

V. Šidlauskas teiravosi, ar komitetas svarstė antrąją kandidatūrą. Atsakyta, kad komiteto nariai buvo su ja supažindinti ir jai pritarė.

Pagal Tarybos reglamentą, pirmiausia balsuota už pagrindinį variantą. Tik 3 balsavus „už“, o 2 „prieš“ ir 17 susilaikius, sprendimas nepriimtas. Už alternatyvą balsavo 12 Tarybos narių, 10 susilaikė. Tad nedidele balsų persvara sprendimo projektui pritarta.

Kaimo mokykloms – pavojus

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjui pristačius kitą sprendimo projektą, patikslinantį klasių skaičių, mokinių skaičių klasėse, priešmokyklinių grupių skaičių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse bendrojo ugdymo mokyklose, R. Osauskas pateikė pastebėjimų. Pasak jo, iš pateiktos medžiagos matyti, kad šiais metais moksleivių skaičius mažėja, daugėja jungtinių klasių  Barupės mokykloje-daugiafunkciame centre, Panoterių Petro Vaičiūno ir Upninkų pagrindinėse mokyklose. „Ar esate numatę, ką reikėtų daryti, kad šios švietimo įstaigos kaimo vietovėse išliktų?“ – klausė Tarybos narys.

V. Žebrauskas atsakė, kad rajono kaimo mokyklų likimas yra aktuali problema. Anot skyriaus vedėjo, šiuo metu ramios gali būti tik dvi iš jų – Ruklos ir Žeimių. Liepos mėnesį Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintos naujos Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, kuriose nurodyta, kad bet kurioje mokyklos klasėje negali būti mažiau nei 8 vaikai. Mūsų beveik visoms kaimo mokykloms dėl to yra didelis pavojus. Dėl jų ateities jau dabar skyrius intensyviai dirba, skaičiuoja, svarstomi įvairūs variantai. Bet realiai atrodo, kad bent jau 9–10 klasių kaime tikriausiai neliks. Taip pat bandoma „dėlioti“, kokias kaimo mokyklas jungiant, vieną gal ir galima išlaikyti. Trečias kelias – kaimo mokyklos, išskyrus Žeimių ir Ruklos, galimai taptų miesto mokyklų skyriais.

A. Meškauskui rūpėjo: „Ar rajone neliko neaiškumų, nesusipratimų dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo?“

Atsakyta, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas sumaištį sukėlė visoje šalyje. Švietimo darbuotojai yra tos nuomonės, kad jis įvestas labai skubotai, vasarą, kai atostogauja įstaigų vadovai, mokytojai. Pranešėjas pasidžiaugė, kad mūsų rajone ta sumaištis, galima sakyti, yra pati mažiausia. Etatinis apmokėjimas iki Naujųjų metų įvedamas, finansuojant ne visą, o maždaug 0,9 etato. Švietimo ir mokslo ministerija žada padėtį ištaisyti 2019 metais. V. Žebrauskas informavo, kad etatiniam mokytojų apmokėjimui įvesti šiais metais Lietuvoje papildomai skirta 17,4 mln. eurų vien tik atlyginimams. Pertvarkos esmė – daugiau mokama ne už pamokas, o už vadinamąsias nekontaktines valandas  – pasiruošimą pamokoms, darbą su tėvais, su bendruomene ir t. t. Tikimasi, kad kitais metais bus apmokamas visas šis darbas.

Nepaisant įvardytų problemų, sprendimas priimtas vienbalsiai.

S. Jefimenkos pristatyti Jonavos kultūros centro mokamų paslaugų įkainiai sukėlė daug diskusijų. K. Putelio nuotr.

Neapibrėžti įkainiai

Daug klausimų ir diskusijų sukėlė S. Jefimenkos pristatytas sprendimo projektas dėl Jonavos kultūros centro teikiamų mokamų paslaugų ir patalpų nuomos kainų patvirtinimo. Daug kam užkliuvo plati įkainių skalė (nuo… iki).

Nijolė Meškauskienė priminė, kad komiteto posėdyje direktorius teigė, jog toks įkainių diapazonas pasiūlytas dėl to, kad įstaiga galėtų lanksčiau pritraukti kitokių renginių. „Kiek jūs surinkdavote pinigų per metus pagal senus įkainius ir kiek tikitės surinkti pagal naujus?“ – klausė Tarybos narė. Atsakyta: „Planavome surinkti 20 tūkst. eurų, planą padidinome dar apie 9 tūkst. eurų.“

V. Šidlauskas nerimavo: „Ar neapibrėžtos kainos nesukels kokių nors nesusipratimų, interesų konflikto, ar bus ne per sunku nuspręsti konkrečią kainą, už kurią bus teikiama paslauga?“

S. Jefimenka patikino, kad „mūsų tikslas nėra atbaidyti klientą, o kad ta paslauga būtų. Bet kaina turi būti adekvati paslaugai.“

Tačiau V. Šidlauskas taip ir nesuprato, kodėl apibrėžta kaina negali būti adekvati.

R. Osauskas pritarė kolegai. Anot jo, jei yra įkainių intervalai, turi būti numatytos sąlygos, kada juos galima taikyti. O dabar tai be jokių kriterijų nuspręs vienas žmogus. Dar vienas jo pastebėjimas – kad nevyriausybinėms organizacijoms būtų suteikta galimybė nemokamai daryti renginius JKC patalpose ne kartą per metus (kaip dabar), o kartą per ketvirtį.

B. Gailienė taip pat atkreipė dėmesį į didelius įkainių intervalus. Pasak jos, komiteto posėdyje direktoriui siūlyta aiškiai aprašyti, kada bus taikomi vienokie ar kitokie įkainiai, ir tikėtasi, kad tai bus padaryta.

Vytautas Venckūnas, priešingai, pareiškė, kad tokiu reikalavimu „mes suvaržome laisvę Kultūros centrui“. Jo nuomone, reikia duoti laisvę nustatyti kainas ir kontroliuoti tik pelną.

A. Meškauskas taip pat kvietė posėdžio dalyvius: „Gal mes pasitikėkime direktoriumi.“

A. Gasys pridūrė, kad čia yra tik pasitikėjimo klausimas. „Daug kas netiki direktoriumi, užtat ir kyla visos šios kalbos. Man atrodo, kad klausimas paruoštas gerai. Jeigu žmogus tvarkingai dirba, tai mes juo ir tikėkime,“ – sakė politikas.

V. Šidlauskas kolegoms priminė, kad vis dėlto tai yra biudžetinė įstaiga, kuri vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis, o ne verslas. Jo įsitikinimu, viskas turėtų būti konkretu ir aiškiai įvardyta.

O meras E. Sabutis apibendrino: „Turime įvairių kontrolės mechanizmų.“

Nepaisant kritinių pastabų, 16 Tarybos narių balsavus „už“, 6 susilaikius, sprendimas priimtas.

Kalbos nepadėjo

Net 12 darbotvarkės punktų pristatė Turto skyriaus vedėjas Jonas Kurlavičius. Vienintelis jų – dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2019 metais, nustatymo – sulaukė audringos reakcijos.

A. Gasys piktinosi, kad už verslo liudijimą (VL) medienos ruošos veiklai mūsų rajono teritorijoje reikia mokėti tiek pat, kiek, pavyzdžiui, už avalynės taisymą. Jis stebėjosi, kad „tik tokios menkos sumos patenka mums“ – už VL dažniausiai mokama 35 eurus. „Ir mes bandome palikti tokius mokesčius?“ – retoriškai klausė Tarybos narys.

Jam pritarė ir A. Dabašinskas. Jis teigė, kad, palyginti su kitomis savivaldybėmis, pas mus labai maži VL mokesčiai, ir taip pat abejojo, kaip galima lyginti minėtas veiklas. Šio politiko pasiūlymas – reikėtų grupuoti veiklos rūšis ir kad fiksuotas mokestis būtų realus, o ne toks, koks dabar pateikiamas.

J. Kurlavičius patikino, kad mūsų VL kainos atitinka Kauno rajono, todėl ir pas mus jų nereikėtų didinti. Be to, palyginus praėjusių ir šių metų verslo liudijimų išdavimą, jų skaičius šiek tiek mažėja. „Manome, kad didinti netikslinga. Tuo labiau, jei mokestį kai kuriose pozicijose ir padidintume, surenkama suma būtų neženkli,“ – teigė pranešėjas.

Alina Batulevičienė akcentavo, kad reikia įvertinti, jog šįmet asmenys pradėjo mokėti gerokai didesnį socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčius. „Todėl labai skatinčiau, prieš pasisakant gana populistiškai, pasidomėti realia situacija“, – sakė ji.

Marijona Širvelienė kolegoms priminė, kad verslo liudijimai yra išduodami metų eigoje, bet už juos yra atsiskaitoma, pajamos deklaruojamos pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 2 d.)  Tada ir sumokamas pajamų mokestis. Tad tikros padėties kalendoriniais metais niekada nematome.

N. Meškauskienė išaiškino visus darbo pagal verslo liudijimą apribojimus. Todėl, pasak jos, daugelis rajonų verslo liudijimams yra nustatę vieno euro mokestį. Šis mokestis nesudaro esmės. Verslininkai moka kitus mokesčius, kurie yra tikrai dideli.

Jai pritarė A. Meškauskas. Bet, anot jo, jei kai kuriems darbams uždėsime didelį mokestį, VL verslininkai nusipirks Kaune ar Ukmergėje.

A. Gasys liko prie savo nuomonės ir ją argumentavo. Jo įsitikinimu, yra tokios verslo sritys, kurioms kainas tikrai reikia kelti, pvz., minėtai medienos ruošai.

Diskusiją apibendrino Kęstutis Macionis: „Daug minčių ne į esmę, o aplinkui.“ Jo žodžiais, bene kiekvienais metais, svarstant verslo liudijimų klausimą, vyksta neva aršios diskusijos, pradedama ginti kažkokius interesus. Problema ta, kad verslo liudijimų sąrašas, politiko manymu, yra perteklinis, iškreipiantis rinkoje esančias sąlygas. Kitas dalykas – reikia peržiūrėti, diversifikuoti gyventojų pajamų mokestį tam tikroms veikloms. „Bet mes kasmet pakalbame, ir viskas tuo baigiasi. Aš siūlau šį klausimą vieną kartą išspręsti iki galo ir baigti kiekvieną kartą šnekėti, neva giname smulkųjį verslą“, – baigdamas sakė jis.

Tačiau ir šįkart to neįvyko. 17 balsavus „už“, 5 susilaikius, pritarta parengtam sprendimo projektui.

KOMENTARAI