Po tarptautinės konferencijos – nauji iššūkiai globos namamsKongreso metu vyko įvairios slaugos įrangos paroda. Nuotraukoje – keltuvas į reguliuojamo aukščio vonią. Asmeninio albumo nuotr.

Po tarptautinės konferencijos – nauji iššūkiai globos namams

Neseniai Lenkijoje, Torūnės mieste, vyko Europos globos įstaigų vadovų asociacijos (E.D.E.), kurios sudėtyje yra ir Lietuvos asociacija „Rūpestinga globa“, kongresas „Globos namų vadovas šiandien ir rytoj. Iššūkiai, galimybės, sprendimai“ ir 20-oji tarptautinės ilgalaikės globos konferencija. Šiuose tarptautiniuose renginiuose dalyvavo ir Jonavos globos namų direktorė Dalia Astrauskienė.

Festivalis „Vasara Jonavoje“ atsisveikino iki kitų metų
Dovanojami butai primena apie kaimo skaudulius
Kelionė senuoju pašto keliu įamžinta fotoalbume

D. Astrauskienės teigimu, tokie tarptautinio lygio seminarai – tarsi žvilgsnis į rytdieną.“

Globotiniai – kitokie

Pasak ilgametės Jonavos globos namų vadovės, tarptautiniai renginiai sudaro galimybę pasidalyti patirtimi, susipažinti su kitų šalių ilgalaikės priežiūros sistema, jų problemų sprendimais ir strategijomis bei pasiruošti pokyčiams, kurie turi ateiti, norint orientuotis į aukščiausią paslaugų kokybę. Pažanga ir nesėkmės eina viena paskui kitą, įvairios reformos ne visada būna sėkmingos, todėl ypač svarbu dalytis patirtimi. E.D.E. egzistuoja 25 metus, daugelis jos pasiūlymų buvo įdiegta. Pasak D. Astrauskienės, šiuo metu globos namų vadovams iškyla nauji iššūkiai – sukurti sėkmingą ir produktyvų paslaugų teikimo tinklą, vienijantį visas suinteresuotas puses: klientus, jų artimuosius, darbuotojus ir kt. Apie tai pranešimą „Klientas yra karalius“  pristatė viešnia iš Suomijos.

„Ji atkreipė dėmesį, kad keičiasi globos namų gyventojai – patenka naujos kartos žmonės, kuriems neteko išgyventi karo, tremties siaubo. Ankstesnioji karta buvo pakantesnė, kantresnė, labiau prisitaikanti. Naujoji karta, užaugusi pokario metais, turi kitokią patirtį ir poreikius, net ir muziką klauso kitokią. Jie žino, ko nori, seka įstatymus, gina savo teises, todėl privalu rasti dialogą su žmogumi ir sudaryti tinkamiausias sąlygas būtent jam. Norint tai įgyvendinti, įstaigos vadovas ir darbuotojai privalo įsiklausyti į jų individualius poreikius, žinoti ankstesnius pomėgius, socialinius ryšius ir net svajones“, – dalijosi mintimis D. Astrauskienė.

Kongreso metu pateiktų tyrimų analizė parodė, kad gyventojas ir darbuotojas skirtingai vertina gaunamas paslaugas. Anot pašnekovės, tai rodo, kad per mažai įsiklausoma į globotinių individualius poreikius, todėl būtina ieškoti būdų, kaip pagerinti situaciją.

Prioritetas – kultūra

Kongrese akcentuota, kad ateina metas, kai ilgalaikės priežiūros prioritetu turi tapti ne ekonomija, o kultūra. Biudžetas turi būti lankstus, kad kiekvienas klientas ar jo artimieji galėtų susidėlioti savo paslaugų paketą, ko būtent jam labiausiai reikia. Šiandien globotinių įtaka renkantis paslaugas dar yra labai menka.

Anot D. Astrauskienės, Lietuvoje, deja, kalbama tik apie ekonomiją. Poreikis viską taupyti – daugelio biudžetinių įstaigų kasdienybė. „Mes, šios srities specialistai, pastebime, kad šiuo metu mūsų šalyje nei gyventojų, nei jų artimųjų pasitenkinimas paslaugomis nėra didelis. Daugumos įstaigų autoritetas menkas: silpna materialinė bazė, renovacijos laukiantys pastatai, neįgaliesiems nepritaikyta aplinka, mažas socialinės srities darbuotojų darbo užmokestis – ekonominės priežastys, glaudžiai susijusios su kokybe. Situacija, kurioje šiandien yra mūsų šalies įstaigos, paradoksali: reikalaujama aukštos paslaugų kokybės už mažiausią kainą“, – aiškino pašnekovė.

Reikia gerų idėjų

Didžioji dalis globos įstaigų klientų serga senatvinėmis ligomis (demencija, Alzheimeriu ir kt.). Daugumos valstybių atlikti tyrimai rodo, kad šių asmenų teisėms ir poreikiams vis dar skiriama per mažai dėmesio. „Čekijos atstovė ypač akcentavo demencija sergančiųjų priežiūros etikos klausimą, kuris ypač svarbus visuose šios ligos etapuose. Esant agresyviai formai, šie asmenys dažniausiai raminami psichotropiniais vaistais, nors, labiau pasidomėjus to žmogaus praeitimi, paaiškėja, kad neramumai kyla dėl noro daryti tai, ką darė visą gyvenimą. Sudomino pavyzdys apie laiškanešį, kuris visą gyvenimą nešiojo laikraščius. Susirgęs demencija ir patekęs į globos įstaigą, jis nuolat veržėsi išeiti iš teritorijos, buvo agresyvus. Sužinojus jo praeitį, atliktas eksperimentas: davus krepšį, leista jam eiti ten, kur nori. Apėjęs kvartalo namus, vyriškis sugrįždavo į globos įstaigą. Žmogus tapo ramus, todėl turime suprasti, kaip svarbu, kad pacientas gerai jaustųsi – tuomet ir darbuotojui bus lengviau dirbti. Todėl labai svarbu ieškoti gerų idėjų, nereikalaujančių didelių išlaidų“, – apibendrino Čekijos atstovės mintis D. Astrauskienė.

Mikroklimato svarba

Pasak Jonavos globos namų direktorės, dalis pranešimų buvo skirti įstaigos mikroklimato, darbuotojų lūkesčių ir pasitenkinimo darbe temoms. Tyrimų statistiką apie tai pateikė pranešėjos iš Lenkijos ir Suomijos. Apklausos rezultatai parodė, kad pagrindinis darbo motyvas, teikiantis pasitenkinimą, – jausmas, kad aš galiu padėti.

„Gerame kolektyve darbuotojai dažniausiai dirba iki pensijos. Ką laikysime geru kolektyvu? Tai galimybė pareikšti savo nuomonę, kartu priimti sprendimus, diskutuoti, mokytis, asmeninės įtakos galimybė, tikėjimas rezultatu, vadovybės palaikymas. Džiugu, kad ir mūsų Jonavos įstaigoje yra 24 darbuotojai, kurių darbo stažas siekia 10 ir net 20 metų. Darbe mes gyvename grupėmis, todėl, vyraujant teigiamoms emocijoms, jomis gyvena visa grupė. Svarbiausias vaidmuo socialinių paslaugų sistemoje tenka žmogiškiesiems ištekliams – personalui, nuo kurio iš esmės priklauso kokybė. Kartais vienas žmogus gali pakeisti visos įstaigos mikroklimatą į gerą ar blogą pusę. Abu pranešėjai buvo vieningos nuomonės – nuolat blogos nuotaikos, piktas darbuotojas turi būti „išprašytas“ iš kolektyvo, nes jo neigiamos įtakos padariniai ypač atsilieps globotiniams. Toks žmogus griauna kolektyvą iš vidaus. Kuo aukštesnis asmens kultūros lygis, tuo labiau jis sugeba valdyti savo emocijas“, – sakė D. Astrauskienė.

Vietų skaičius

Dar viena svarbi tema, aptarta kongrese, vietų skaičius įstaigose. „Dideli globos namai – blogesnė gyvenimo kokybė: tiesa ar mitas“ – tokia tema mintimis dalijosi Čekijos atstovė. Pasak jos, Čekija siekia, kad globos įstaigose būtų ne daugiau kaip 25 vietos. Šiuo metu Slovakijoje vidutinis vietų skaičius – apie 40, Prancūzijoje – 60 asmenų. O Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja dideli globos namai, turintys 100–200 vietų.

Aptartas klausimas, ar dideli globos namai suteikia prastesnės kokybės paslaugas nei maži? Tyrimo ataskaita parodė, kad gerumas priklauso ne nuo dydžio. Svarbiausiais svertais laikomas kambario dydis, jo pritaikymas, švara, maitinimas, personalo kiekis, skiriamas laikas kiekvienam klientui, privatumas, bendravimas ir kt. „Mokslininkų paskaičiavimais, idealiausia, jei vienam mokytojui būtų skiriama 10 vaikų klasėje. Deja, ar tai galime sau leisti? Tas pats ir teikiant globos paslaugas. Mažų įstaigų išlaikymas kainuoja brangiau arba juose gerokai mažesnis paslaugų spektras, darbuotojų funkcijos dažniausia turi dubliuotis, tačiau žmonėms juose užtikrinamas didesnis privatumas, autonomija, fizinis komfortas. Dideli globos namai ekonomiškesni. Gyventojų teigimu, jie turi didesnę pasirinkimo galimybę, su kuo bendrauti, atrasti bendraminčių, bendrų pomėgių ir kt.“, – pasakojo direktorė.

Mūsų globos namuose yra 95 vietos. Tai vidutinio dydžio įstaiga šalies mastu. Kadangi laukiama renovacijos, patalpos nėra iki galo pritaikytos neįgaliesiems, kai kur reikia remonto, tačiau globotiniams siūlomas gana platus paslaugų spektras, ypač didelį dėmesį skiriant jų užimtumui: sistemingai vyksta kaniterapijos, muzikos, multisensorikos, relaksacijos užsiėmimai, rodomi kino filmai, organizuojami vytelių pynimo, molio, mezgimo, tapybos, siuvinėjimo, floristikos užsiėmimai, knygų skaitymas ir kt. Organizuojamos paslaugos akliesiems, silpnaregiams – nuolat pristatomos garsinės knygos pagal pomėgius. „Mūsų globotinius dažnai aplanko įvairūs kolektyvai, rengiamos poezijos valandėlės ar susitikimai su žymiais žmonėmis. Projektas „Senjorų retro“, kurio metu įamžinome įstaigos globotinius, sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo, palaikymo, įvertinimo, finansinės paramos. Surengtos parodos Jonavos kultūros centro meno galerijoje, Trečiojo amžiaus universitete, Vilniaus edukologijos universitete, Taujėnų, Saldutiškio dvaruose, Kaišiadorių meno galerijoje. Šiuo metu iškeliaujame į Gariūnų verslo parko koncertų salę“, – dalijosi patirtimi D. Astrauskienė.

Slaugos priemonės

Kongreso metu veikė įvairių slaugos priemonių bei įrangos paroda. Pristatytos išmaniosios grindys, reaguojančios į globotinio svorį, pagal kurį įvertinamas ir atsistojimas iš lovos, ir nukritimas. Pasak pašnekovės, tokias grindis teko matyti Helsinkio globos namuose. Didžiausias jų privalumas – privatumo užtikrinimas, nes darbuotojui nereikia nuolat varstyti kambario durų ir tikrinti globotinį. Parodoje buvo pristatomos apyrankės, nustatančios pulsą ir skenuojančios kraujagysles, susisiekimo, pagalbos iškvietimo sistemos, funkcinės lovos, keltuvai ir kt. „Daugelį jų mes jau naudojame, o Europoje į mus vis dar žiūri kaip į trečiąsias šalis“, – apgailestavo direktorė.

Nors įsigyti priemonių iš globos namams skiriamo biudžeto lėšų nėra lengva, tačiau prioritetu laikomas įstaigos aprūpinimas darbuotojų sveikatą tausojančiomis priemonėmis – kasmet įsigyjamos bent kelios naujo tipo funkcinės lovos, taip pat keltuvų. Atnaujintos ir neįgaliesiems pritaikytos vonių patalpos, vienoje jų įrengta reguliuojamo aukščio vonia.

D. Astrauskienė teigimu, Europos globos įstaigų vadovų kongresai, vykstantys kas dveji metai, yra tarsi kelrodis visiems globos namams. „Tai – tarsi žvilgsnis į rytdieną, kur link mums reikia eiti, ateities gyventojų globos įstaigų perspektyva“, – pabrėžė pašnekovė.

KOMENTARAI