Po melagingų pažadų – didėjantys SGD terminalo mokesčiaiLietuvos pramonės dujų vartotojai vidutiniškai kasmet suneša apie 87 mln. eurų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios mokesčio, iš kurio SGD terminalo infrastruktūrai išlaikyti tenka apie 66 mln. eurų. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Po melagingų pažadų – didėjantys SGD terminalo mokesčiai

Lietuvos pramonės dujų vartotojai šokiruoti – vietoj ilgai valdžios kartoto pažado sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ infrastruktūros išlaikymo naštą priimti sprendimai dar labiau didins terminalo mokestį kitąmet.

Verslas premjerui pristato savo poziciją
Valdžia, dėdama apynasrį strateginėms įmonėms, jų darbuotojams kerta per kojas
Paskelbti 2018-ųjų šaukimo į kariuomenę sąrašai: tikrinkite savo eilės numerį

Trečiadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino naują dujų tiekimo kainą, kuri galios nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Suskystintų gamtinių dujų tiekėjo „Litgas“ maksimali tiekimo kaina kitąmet didės 14 proc. – iki 149,92 euro už megavatvalandę (MWh per parą/metus) be PVM. Ši padidinta tiekimo kaina bus įskaičiuota į dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, kurią moka visi gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje.

Kainų komisija pranešė, kad taip nusprendė įvertinusi paskirtojo tiekėjo UAB „Litgas“ faktines bei planuojamas sąnaudas, reikalingas užtikrinti minimalų dujinamų gamtinių dujų kiekį SGD terminalui.

Kainos augimą lėmė 2019 metais UAB „Litgas“ prognozuojamos patirti didesnės sąnaudos, susidarančios dėl kainų skirtumo, perkant gamtines dujas ir jas realizuojant reguliuojamiems šilumos ir elektros energijos gamintojams, bei kitąmet numatomi mažesni vartojimo pajėgumai. Mat valstybinė dujų prekyba nuo pat SGD terminalo veikimo pradžios buvo ir yra nuostolinga – „Litgas“ dujas kasmet pirko brangiau, o pardavė pigiau. Šiuos nuostolius, kurie per kelerius metus jau sudarė daugiau kaip 60 mln. eurų, padengdavo privatūs rinkos dalyviai.

Šiuo metu reguliuojami energijos gamintojai privalo dujas įsigyti iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“ už Kainų komisijos nustatomą tikslinę dujų kainą. Tad valstybės valdomos įmonės „Litgas“ dujų prekybos nuostoliams apmokėti ir toliau bus teikiama valstybės pagalba, o ją ir toliau apmokės privatūs dujų vartotojai, kuriems ši našta įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

Rinkos dalyviai neseniai prognozavo, kad Lietuvoje ir elektra, ir dujos nuo kitų metų sausio brangs ir verslui, ir buitiniams vartotojams. „Jei ne Vyriausybės veiksmai, kainos didėtų dar daugiau. Vyriausybė dar ieškos galimybių, kaip pristabdyti dujų ir elektros kainų augimą. (…) Šitą klausimą Vyriausybėje mes dar svarstysime, galbūt atsiras galimybės, turint tuos įrankius, kuriuos turime, gal dar galėsime tuos procentus pakoreguoti“, – vakar žadėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Valdžios veiksmai daro didžiulę žalą įmonėms

Lietuvos pramonės dujų vartotojai vidutiniškai kasmet suneša apie 87 mln. eurų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios mokesčio, iš kurio SGD terminalo infrastruktūrai išlaikyti tenka apie 66 mln. eurų.

SGD terminalo mokesčio padidėjimas itin skaudžiai atsilieps didžiausiai šalies dujų vartotojai Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“. Ši įmonė sumoka beveik ketvirtadalį visų SGD terminalo saugumo dedamosios lėšų – apie 20 mln. eurų per metus.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas kaltina Energetikos ministeriją nesąžiningumu ir bendrovės žlugdymu. „Jie visus metus žiniasklaidoje žarstė pažadus palengvinti sąlygas verslui ir sumažinti SGD terminalo išlaikymo mokestį. Dabar, įvertinus naujai priimtą kainodarą, priskaičiuojant „Litgas“ patirtus nuostolius, pirminiais skaičiavimais, SGD terminalo mokestis „Achemai“ augs maždaug 30 proc., arba 6 mln. eurų. Todėl būsime priversti sumokėti jau ne 20 mln. eurų, o 26 mln. eurų. Susidaro paradoksali situacija, kad SGD terminalo mokestis bus didesnis už metinį mūsų įmonės darbo užmokesčio fondą, kuris siekia 20 mln. eurų. Taigi valdžia vietoj žadėto palengvinimo dar labiau suveržė apykaklę verslui“, – piktinosi bendrovės „Achema“ generalinis direktorius.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas: „Susidaro paradoksali situacija, kad SGD terminalo mokestis bus didesnis už metinį mūsų įmonės darbo užmokesčio fondą, kuris siekia 20 mln. eurų. Taigi valdžia vietoj žadėto palengvinimo dar labiau suveržė apykaklę verslui.“

Jis neslėpė: didžiausiai Jonavos darbdavei, lietuviško kapitalo bendrovei „Achema“ teks atsisakyti kai kurių investicijų, planuotų remontų ir iš dalies – darbuotojų atlyginimo didinimo. „Neturėdami aiškumo ir nežinodami tikslių skaičių, kiek, kaip buvo žadėta, sumažės minėtas mokestis, dar rugpjūtį pasitvirtinome 2019 metų „Achemos“ finansinį planą, numatėme investicijas, remontus, gamybos apimtį, vildamiesi, kad SGD mokestis, kaip žadėjo valdžia, mažės. Bet dabar planus teks peržiūrėti ir sudėlioti iš naujo. Tokie valdžios veiksmai, kai vienaip sakoma, o kitaip elgiamasi, daro didžiulę žalą visoms pramonės įmonėms, ne tik „Achemai“, – teigė R. Miliauskas.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, verslui svarbiausia yra mokesčių sistemos stabilumas, kai mokesčiai yra nekintantys arba bent prognozuojami. „Kai jie kaitaliojami, verslas patenka į tokią padėtį, kai ima abejoti, ar dar verta investuoti. Be to, toks mokesčių kaitaliojimas neleidžia pritraukti investuotojų“, – tvirtino „Achemos“ vadovas.

Jo žodžiais, Lietuvos valdžios neatsakingumas, žodžio nesilaikymas, neįsiklausymas į verslo poreikius, dialogo nebuvimas žlugdo verslą. „Verždama apynasrį pramonei, mažindama jos konkurencingumą, valdžia pjauna šaką, ant kurios pati sėdi“, – neabejojo R. Miliauskas.

Maitino melagingais pažadais

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Vyriausybės nariai šiemet ne kartą viešai ir susitikimuose su verslininkais žadėjo, jog SGD terminalo išlaikymo našta pramonei jau kitąmet galėtų sumažėti trečdaliu, jeigu būtų nuspręsta laivą „Independence“ išpirkti pasibaigus jo nuomos terminui.

Sprendimui išpirkti laivą-saugyklą Vyriausybė kaip tik pritarė trečiadienį, Seimo bus prašoma atitinkamus įstatymų pakeitimus svarstyti skubos tvarka.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas prieš mėnesį „Lietuvos žinioms“ teigė, jog SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo mažėjimo skaičiai nesikeičia, tai yra šios sąnaudos neva bus mažinamos nuo dabartinių 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų per metus. „Tai maždaug 23 mln. eurų mažesnės metinės terminalo išlaikymo sąnaudos. Šiuo metu kaip tik baigiami rengti įstatymo projektai, jie paskelbti duomenų bazėje viešai derinti. Jeigu projektus pavyktų priimti šioje Seimo sesijoje, efektas dujų rinkai galėtų būti nuo 2019 metų liepos mėnesio. Kitaip tariant, metinis sąnaudų mažėjimas nesikeičia – 23 mln. per metus“, – sakė ministras Ž. Vaičiūnas.

Jis tikino, jog „kitų metų efektas būtų perpus mažesnis“ todėl, kad esą sprendimo mažinti SGD terminalo išlaikymo naštą įgyvendinimas apie pusę metų užtruktų dėl valstybės pagalbos derinimo su Europos Komisija bei dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos skaičiavimų.

Tiek ministras pirmininkas S. Skvernelis, tiek energetikos ministras Ž. Vaičiūnas šiemet ne kartą viešai teigė, kad SGD terminalo išlaikymo sąnaudos „Achemai“ gali sumažėti perpus, jei Vyriausybės pasiūlyti sprendimai išpirkti laivą-saugyklą bus įgyvendinti. „Pagal tuos sprendimus, kuriuos daro Vyriausybė, iš esmės sąnaudos ir terminalo išlaikymas mažėtų per pusę“, – prieš susitikimą su bendrovę „Achema“ valdančio koncerno „Achemos grupė“ vadovais Vyriausybės rūmuose rugpjūčio mėnesį žadėjo S. Skvernelis.

Ž. Vaičiūnas tada taip pat teigė, jog SGD terminalo išlaikymo našta „Achemai“ gali sumažėti perpus – iki 10 mln. eurų per metus.

Vasarą „Achemos grupės“ vadovai tris kartus susitiko su ministru Ž. Vaičiūnu darybų šalims ieškant kompromiso dėl SGD terminalo išlaikymo.

Energetikos ministerijos komentaras

SGD saugumo dedamąją tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Energetikos ministerija savo ruožtu yra pateikusi įstatymų pakeitimų paketą, kurie leistų sumažinti SGD saugumo dedamąją apie 29–37 mln. eurų per metus.

VKEKK nustatytą SGD saugumo dedamąją 2019 metais turės svarstyti iš naujo, Seimui pritarus įstatymo pakeitimams dėl SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelio pakeitimo.

Šiuo metu Seimas jau svarsto su šio modelio pakeitimu susijusius teisės aktus, kas leistų apie 6 mln. eurų sumažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir vadinamosios saugumo dedamosios sąnaudas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kurie sukuria teisinį pagrindą ilgalaikio SGD importo į Lietuvą užtikrinimui ir SGD terminalo veiklos sąnaudų optimizavimui bei mažinimui. Jeigu Seimas pritars pateiktiems įstatymų pakeitimams, tai nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą vartotojai kasmet mokės apie 40 proc. mažiau.

Siūlomas ilgalaikis SGD tiekimo modelis leistų 23–28 mln. eurų sumažinti SGD terminalo metines veiklos sąnaudas. Preliminariais skaičiavimais, įvertinant tai, kad dar bus tikslinami kitiems metams užsakyti gamtinių dujų vartojimo pajėgumai, saugumo dedamoji nuo 2019 metų antro pusmečio turėtų sumažėti iki maždaug 400 Eur/(MWh/parą/metus). Tai reiškia, jog ji bus apie 35 proc. mažesnė nei šiandien nustatyta, su sąlyga, kad iki tol bus gautas Europos Komisijos pritarimas siūlomiems įstatymų pakeitimams.

Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vietoj atsakymų į „Lietuvos žinių“ klausimus atsiuntė nuorodas į Komisijos pranešimą po posėdžio ir kur galima susipažinti su posėdžio medžiaga.

Į verslo klausimą apie patvirtintą padidintą tiekimo dedamąją VKEKK teatsakė, jog pastabos turėtų būti adresuojamos politikams.

© Lietuvos žinios, Vilma KASPERAVIČIENĖ

KOMENTARAI