Pirmoje Jonavos miesto seniūnaičių sueigoje pažerta virtinė aktualių klausimųSeniūnaičių sueigoje dalyvavę miesto seniūnaičiai: G. Kaiša, I. Stundys, D. Draskinienė, A. Vorošila, M. Stanišauskas, G. Banienė, P. Beišys (seniūnas), J. Rusilienė, B. Čekanavičius, R. Kaminskienė, R. Vincevičius, V. Šafronienė, Ž. Galimovas. Kęstučio Putelio nuotr.

Pirmoje Jonavos miesto seniūnaičių sueigoje pažerta virtinė aktualių klausimų

Neseniai Savivaldybėje vykusioje pirmojoje sueigoje Jonavos miesto seniūnaičiai susipažino vieni su kitais, išrinko pirmininką, išklausė miesto seniūno Povilo Beišio 2017 metų veiklos ataskaitą ir kitų metų tikslus bei planus, pateikė nemažai klausimų.

Vietoje cigaretės – obuolys
Po rinkiminio komiteto susirinkimo – praretėjusios Jonavos liberalų gretos
Tarybos posėdyje – temų ir problemų įvairovė

Išrinkti ne iškart

Dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį vykę pirmieji miesto seniūnaičių rinkimai rezultatų nedavė. Rinkimus reikėjo pakartoti net keturis kartus, nes jonaviečiai balsavo ypač vangiai. Pagaliau šį sausį patvirtinti 13-os seniūnaitijų seniūnaičiai.

Rimkų seniūnaitijai atstovaus Gintautas Kaiša, Kregždutės – Ignas Stundys, Juodmenos – Mindaugas Stanišauskas, Bibliotekos – Benas Čekanavičius, Senamiesčio – Roma Kaminskienė, Saulutės – Dalytė Draskinienė, Mokyklos – Žilvinas Galimovas, Ateities – Vytautas Stalioraitis, Kalnų – Vitalija Šafronienė, Lakštingalų – Jadvyga Rusilienė, Lietavos – Gitana Banienė, Baldininkų – Raimondas Vincevičius, Sodų – Albertas Vorošila.

Sueigos metu P. Beišys informavo, kad seniūnaičiai gali vadovautis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Jonavos rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatais.

Pristatė ataskaitą

Siekdamas išsamiau supažindinti su miesto seniūnijos darbu, P. Beišys pristatė 2017 metų veiklos ataskaitą.

Jis informavo, kad šiuo metu kartu su seniūnu dirba penki žmonės, pateikė keletą faktų apie seniūniją: plotas – 10,639 kv. m; 2017 m. gruodžio 31 d. gyveno 28 571 žmogus; gatvių ir kelių ilgis –  78 km; dviračių takų ilgis – 17 km; miestui tvarkyti panaudota 1 280 482 Eur; kitoms prekėms, darbams ir paslaugoms įsigyti – 598 193 Eur.

Seniūnija teikia nemažai paslaugų. Pernai išduota 406 pažymos apie šeimos sudėtį; 108 leidimai kasti valstybinėje žemėje; 391 leidimas prekiauti; 2 622 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą; 960 pažymų patalpos savininkui; užpildyta 2 038 asmenų atvykimo deklaracijos; 851 išvykimo deklaracija; išnagrinėta 150 asmenų skundų ir pareiškimų; atlikta 95 notariniai veiksmai; registruota 69 želdinių kirtimo ir pertvarkymo prašymai; 1 033 asmenys atliko visuomenei naudingą veiklą.

Pagrindiniai miesto tvarkymo darbai buvo žolės šienavimas (3 kartus); rankinis ir mechanizuotas pėsčiųjų / dviračių takų, laiptų, aikštelių ir kitų plotų valymas; apšvietimo priežiūra (apie 2 200 šviestuvų); kelio remonto darbai – duobių asfaltavimas, šaligatvių dangos remontas, greideriavimas; medžių genėjimas ir pjovimas (500 vnt. ir 150 vnt.); apie 300 bešeimininkių gyvūnų suteikta laikina globa; Jonavos miesto gatvių dangos ženklinimas (apie 800 kv. m perėjos, gatvių ašinės linijos).

Sutvarkytos daugiabučių namų teritorijos: Kosmonautų g. 3B, 4, 5, 6, 7, 9, 11 ,12, Sodų g. 31, 93, Klaipėdos g. 3, Girelės g. 2A, Žemaitės g. 8. Pakeista 1 450 šviestuvų, 30 atramų, 30 pamatų ir 480 m požeminės kabelio linijos, rekonstruoti takai Joninių slėnyje ir Sąjūdžio aikštėje, įrengtos šunų dresūros, Šmatų kapinių automobilių parkavimo aikštelės, atlikta daug kitų darbų.

Parengti Lietavos, Prezidento, Varnutės gatvių, P. Vaičiūno ir Žemaitės gatvių sankryžos rekonstrukcijos, dviračių tako nuo Šaltinio g. iki Žeimių g. statybos projektai, šiuo metu dar rengiami pėsčiųjų tilto per Žeimių g. statybos ir Žeimių bei Vasario 16-osios gatvių sankryžos rekonstrukcijos projektai.

2018 m. planas

Seniūnas pristatė šių metų planą ir tikslus. Seniūnijos užduotys: neatlygintinai teikti įvairias paslaugas, tvarkyti miestą (2018 m. skirtas finansavimas – 1 500 000 Eur), daugiabučių namų teritorijas pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tvarkytinų teritorijų sąrašą (500 000 Eur), rekonstruoti Prezidento gatvę (700 000 Eur), organizuoti  pėsčiųjų / dviračių takų apšvietimo darbus (100 000 Eur), toliau modernizuoti miesto apšvietimo sistemą (400 000 Eur), pakeisti Šmatų kapinių tvorą (50 000 Eur), įrengti pusiau požeminių šiukšlių konteinerių aikšteles (972 835 Eur), dar vieną žaidimų aikštelę (70 000 Eur), benamių gyvūnų patalpas (50 000 Eur), Ramybės skvero dalį (400 000 Eur), dviračių takus nuo Jeronimo Ralio gimnazijos iki Lietavos g. ir nuo Šaltinio g. iki Žeimių g. (ES lėšos), dviračių / pėsčiųjų tako atkarpą Žemaitės g. ties tvenkiniu (50 000 Eur),  dviračių / pėsčiųjų taką nuo „Achemos“ iki Taurostos parko (400 000 Eur), sutvarkyti skverą tarp Žeimių g. 13 ir Žaliosios g. (65 000 Eur), sodinti medžius (25 000 Eur), atlikti lietaus nuotekų rekonstrukcijos darbus J. Basanavičiaus ir Vytauto g. (užsakovas „Jonavos vandenys“).

Dėl tilto, gatvės ir aikštelių

Po pateiktos ataskaitos seniūnui ir sueigoje dalyvavusiam rajono vicemerui Erlandui Andrejevui buvo pažerta nemažai klausimų.

Vienas pirmųjų – apie pėsčiųjų tiltą per Žeimių g. „Ką šiandien reiktų padaryti, kad toje vietoje būtų saugiau, mat šią gatvę žmonės kerta neapdairiai, neatsargiai, o automobilių srautas yra tikrai didelis?“ – teiravosi Ž. Galimovas.

E. Andrejevas sutiko, kad šios gatvės atkarpa nėra saugi. „Eismo srautas ten visais metų laikais yra didelis. Deja, šiandien nėra realių galimybių ką nors padaryti. Saugaus eismo komisijoje šis klausimas buvo svarstytas ne kartą. Specialistai akcentavo, kad toje vietoje nei šviesoforo, nei pėsčiųjų perėjos įrengimas nebūtų gera išeitis“, – teigė mero pavaduotojas.

„Prie antrojo tvenkinio rudenį vyko kasimo darbai, tačiau ta vieta iki šiol nesutvarkyta. Kodėl?“ – teiravosi M. Stanišauskas. Seniūnas atsakė, kad toje vietoje ESO keitė vieną iš elektros linijų, su šios įmonės darbuotojais susisiekta ir paprašyta kuo greičiau sutvarkyti darbo vietą.

Dar vienas klausimas – ar ir Lietavos bei Prezidento gatvės bus siaurinamos, kaip ir Vasario 16-osios gatvė? „Nė viena gatvė nėra siaurinama – gatvių plotis išnaudojamas visoms transporto priemonėms – kartu ir dviračiams“, – atsakė seniūnas.

R. Kaminskienė teiravosi, kas yra atsakingas už aikštelių prie prekybos centrų bei ligoninės teritorijos tvarkymą? Atsakyta, kad už tai atsakingi prekybos centrų savininkai, bet seniūnija gali tik jų paprašyti, o įpareigoti tvarkyti privatų sklypą neturi teisės. Tuo tarpu ligoninės teritorijos tvarkymo projektas jau yra parengtas, kai tik bus skirtos lėšos – darbai prasidės.

Dėl laiptų, smėlio dėžių, prieglaudos

Nusiskundimų gauta dėl Kosmonautų gatvės laiptų, vedančių į miesto turgų. „Siaubas ten – ne laiptai. Visi ištrupėję, armatūra matosi“, – piktinosi D. Draskinienė. Seniūnas sutiko, kad laiptams reikalingas remontas, nors pernai jau buvo taisyti. Pasirodo, rangovas įrengė nekokybiškas pakopas, kurios greitai ištrupėjo. Šiemet vėl bus kreipiamasi į tuos pačius statybos rangovus ir prašoma suremontuoti laiptus.

Seniūnaičiai piktinosi prastai savo darbą atliekančiais techninės priežiūros specialistais,  kai vyksta tokių objektų priėmimas. „Jei vieną kartą tuos laiptus gerai padarys, tai nereikės dešimt kartų jų taisyti. Už tai atsakingi darbus priimantys darbuotojai“, – teigė A. Vorošila.

G. Banienė paklausė apie smėlio dėžių, skirtų vaikams žaisti, naikinimą miesto kiemuose. Seniūnas akcentavo, kad Higienos normų reikalavimai draudžia laikyti atviras smėlio dėžes. „Pakeisti jas iš atvirų į uždaras tikrai nėra sunku, bet kas jas prižiūrės? Seniūnija gali pagelbėti atveždama smėlio, bet tą dėžę prižiūrėti bus pačių žmonių atsakomybė“, – sakė P. Beišys.

Teirautasi, kurioje vietoje ketinama įrengti beglobių gyvūnų prieglaudą? Atsakyta, kad sklypas yra numatytas Gudžionių gatvėje, šalia „Jonavos paslaugų“ teritorijos.

Dėl kelių, paviljonų, šviesoforo

Paliestas ir sodų bendrijos „Draugystė“ klausimas dėl netvarkomų kelių. „Vis matau viešojoje erdvėje šia tema skelbiamą informaciją. Kadangi pats gyvenu šioje bendrijoje ir man aktualu, ar keliai bus iš tiesų tvarkomi?“, – teiravosi B. Čekanavičius. P. Beišys akcentavo, kad sodų bendrijų keliai yra ne tik Jonavos, bet ir visos Lietuvos  problema. „Šie keliai nepriklauso seniūnijai, rajono Savivaldybė jų neprižiūri ir netgi neturi teisės investuoti savo lėšų. Miestui priklauso sodų bendrijos teritorija, bet ne keliai. Patys gyventojai turėtų rinkti pinigus jų priežiūrai. Šiandien tokia realybė – bendrijos pirmininkas turi tvarkytis taip, kaip jam atrodo geriausia“, – teigė seniūnas.

M. Stanišauskas turėjo priekaištų dėl autobusų stotelių paviljonų: „Aktyviai kviečiama naudotis viešuoju transportu, tačiau kai kurios laukimo aikštelės nesutvarkytos, nėra paviljonų, pavyzdžiui, prie Žemaitės g. 5-ojo namo, P. Vaičiūno g. prie prekybos centro „Iki“. Laukdami transporto, žmonės šąla, neturi, kur pasislėpti nuo lietaus.“

Seniūnas padėkojo už gerą pastabą. „Šiemet įrengsime vieną ar du paviljonus, pirmiausia  jis atsiras Žemaitės g. Tačiau pastatyti iš karto daug negalime, kadangi vienas paviljonas kainuoja nuo 5 tūkst. eurų“, – informavo P. Beišys.

Į klausimą, ar, rekonstruojant Prezidento gatvę, bus įrengtas šviesoforas šios ir J. Basanavičiaus gatvės sankirtoje, seniūnas pabrėžė, kad J. Basanavičiaus gatvė priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. „Projektuodami Prezidento gatvę, kreipėmės į direkciją su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas, kaip ta sankryža turėtų atrodyti po rekonstrukcijos. Buvo duota sąlyga įrengti dar vieną saugumo salelę, kuri palengvins išsukimą. Jokio šviesoforo šioje vietoje bent jau artimiausiu metu nebus“, – kalbėjo seniūnas.

Dėl stebėjimo kamerų, kelių 

Ž. Galimovas domėjosi, kas šiuo metu rūpinasi miesto vaizdo kameromis ir kas stebi, ką jos rodo. „Kameros priklauso Jonavos rajono savivaldybei, filmuotą medžiagą turi galimybę matyti Viešosios tvarkos skyrius. Supraskime, kad darbuotojai į tuos ekranus žiūri tik tuo metu, kai yra kabinete, kai nevykdo kitų darbų. Pagrindinė kamerų funkcija – filmuota stebėjimo lauko medžiaga apie įvykius mieste – vagystes, eismo įvykius ar pan. Tai ypač reikalinga policijos pareigūnams. Kreipdamiesi į Savivaldybę, jie ir gauna įrašus. Anksčiau kamerų filmuojamus vaizdus nuolat stebėjo negalią turintys žmonės, tačiau ši praktika nepasiteisino“, – paaiškino P. Beišys.

Prie daugelio pastatų jau galima įvažiuoti neįgaliesiems, tačiau tokios galimybės vis dar nėra prie Kūno kultūros ir sporto centro. Apie tai irgi teirautasi. Seniūnas teigė, kad šio centro rekonstrukcija jau yra suplanuota ir bus vykdoma.

Ar iš Rimkų mikrorajono bus galima patekti  į miesto dviračių takus, tiksliau – takeliu pro Jonavos darbo biržą? P. Beišys informavo, kad šiuo metu yra rengiamas dviračių tako projektas nuo Chemikų gatvės iki Darbo biržos, o nuo jos – iki A. Kulviečio gatvės. „Visi matote, kad yra žmonių išmintas takas ir nuo Darbo biržos žemyn, link Joninių slėnio. Čia išties būtų palengvinimas ir kelias sutrumpėtų, bet kalnas yra gana status, tad šioje vietoje reikėtų įrengti laiptus. Tačiau toks variantas dar nesvarstomas“, – sakė P. Beišys.

KOMENTARAI