Pirma jonavietė, sėdusi prie autobuso vairoPasak V. Strazdienės, dailiosios lyties atstovė prie vairo – jau ne naujovė, o Lietuvos didmiesčiuose – tai įprastas vaizdas. Kęstučio Putelio nuotr.

Pirma jonavietė, sėdusi prie autobuso vairo

Įlipę į miesto autobusą, nenustebkite, išvydę prie vairo sėdinčią moterį. Nuo šių metų pradžios bendrovės „Jonavos autobusai“ vairuotojų gretas papildė jonavietė Valentina Strazdienė. Moterį žavi sunkiasvorės transporto priemonės. Ji džiaugiasi atradusi savo mėgstamą darbą.

Jonavoje vyko tarptautinis ralis ir retro automobilių paroda
TAU studentai baigė mokslo metus
Šeštadienį atidaromas atnaujintas JKKSC baseinas

Mintis kilo spontaniškai

Anksčiau V. Strazdienė dirbo UAB „Vandenė“ sausų pusryčių fasuotoja. „Baigiantis motinystės atostogoms, supratau, kad į senąjį darbą grįžti nebenoriu. Vyrui paklausus, ką darysiu toliau, spontaniškai atsakiau, kad būsiu viešojo transporto vairuotoja. Labai norėjau darbo ir šilto bendravimo su žmonėmis“, – teigė jonavietė.

Nors „D“ kategorijos, leidžiančios vairuoti autobusą, moteris neturėjo, tačiau siekti savo tikslo tai jos neatbaidė. „Tikrai nebuvo jokios baimės, anaiptol, labai norėjau tapti vairuotoja. Turėjau nemažą savo šeimos – sutuoktinio ir vaikų –  palaikymą. Pamenu, kad net visi drauge mokėmės vairavimo taisyklių“, – prisiminė optimizmo nestokojanti pašnekovė.

Teorinį egzaminą ji išlaikė iš antro, o praktinį – manevravimą aikštelėje ir važiavimą mieste – iš pirmo karto. Lengvąjį automobilį kraštietė vairuoja nuo 1999 metų, o prie traktoriaus vairo taip pat jau sėdėjo ne kartą, mat vyras ūkininkauja, tad baimės nesuvaldyti autobuso jai nebuvo.

Darbas bendrovėje „Jonavos autobusai“ jai pasirodė nesunkus. „Daug metų esu dirbusi prekybos srityje, tad tikrai žinau, kaip reikia bendrauti su žmonėmis. Nuo sausio mėnesio, kai pradėjau vairuoti autobusą, neturėjau jokių nesusipratimų ar nesklandumų veždama keleivius. Šia profesija esu labai patenkinta – patinka bendrauti su žmonėmis, stebėti pravažiuojamą aplinką, žavi pats vairavimo procesas“, – šypsenos veide neslėpė Valentina.

Jonavietė sulaukia klausimų, ar nesunku vairuoti tokią transporto priemonę, tačiau moteris atkerta, kad valdyti sugebėtų ir traukinį. „Vaikus erzinu, kad jau turiu autobuso vairuotojo pažymėjimą, dabar eisiu mokytis mašinistės profesijos“, – juokavo ji.

Neatsigina žvilgsnių

Pašnekovės teigimu, dailiosios lyties atstovė prie vairo – jau ne naujovė, o Lietuvos didmiesčiuose – tai įprastas vaizdas. Jos manymu, laikui bėgant, ir Jonavos krašto gyventojai pripras, bet kol kas sutinka nemažai nustebusių keleivių žvilgsnių.

„Pirmą savaitę visi važiavo tylėdami. Kai lėktuvas avaringoje situacijoje nusileidžia, visi ploja, o man nuvažiavus į vietą, visi iš eilės išlipdami dėkoja. Žmonės dar nepripratę, kad autobusą gali vairuoti ir dailiosios lyties atstovė. Dar dabar įlipę į autobusą, kai kurie keleiviai nustemba ir savo akimis negali patikėti, kad prie vairo sėdi moteris. Kartą garbingo amžiaus senjoras prisipažino manęs, kad iki šiol yra jau viską matęs, tačiau nėra pagalvojęs išvysti moterį prie autobuso vairo“, – šypsodamasi kalbėjo vairuotoja.

„Jonavos autobusų“ vyrai naują kolegę draugiškai priėmė į savo kolektyvą. „Iš pradžių pačiai buvo nejauku, viena – tarp vairuotojų vyrų, bet šiandien jau ir pripratau, ir pritapau. Kolegos draugiški, malonūs, pataria, padeda, jei reikia pagalbos. Kita vertus, su vairuotojais kasdien mažai ir susitinkame – ryte pasimatę pasisveikiname, daugiau tenka bendrauti su keleiviais“, – teigė V. Strazdienė.

Valentinos nuomone, tiek moterys, tiek vyrai gali dirbti tuos pačius darbus. „Jūs man pasakykite, kuriose profesijose nėra moterų? Diskriminacija Lietuvoje sparčiai mažėja, o tarp vairuotojų jos nėra“, – patikino ji.

Įvairūs maršrutai

Pasak V. Strazdienės, kelionių maršrutai labai įvairūs – tenka vykti ir į kitus miestus, priemiestį, kursuoti pačioje Jonavoje. Ne kartą jau vežė keleivius į Kauną, Kėdainius, rajono miestelius – Panoterius, Upninkus, kitur. Moteriai neteko vairo sukti tik į Bukonių kraštą. „Nėra taip, kad mes važiuotume vienu maršrutu – grafikas vietų, į kurias keleivius reikia nuvežti, labai įvairus. Tačiau aš tuo džiaugiuosi. Vienu keliu nuolat kursuoti greitai atsibostų“, – mintimis dalijosi moteris.

Jos manymu, nors vairuotojo darbas yra įdomus, tačiau tai – nelengva, didelės atsakomybės ir kantrybės reikalaujanti profesija. Kelyje negalima atsipalaiduoti, todėl darbas yra įtemptas, reikalauja didelio dėmesio ir susikaupimo. Ji pabrėžė, kad eismo kultūra mūsų gatvėse dar nėra aukšta. Lengvųjų transporto priemonių vairuotojai neskuba praleisti autobusų. „Būtina akylai stebėti eismą prieš pėsčiųjų perėjas, kad neįvažiuotų koks dviratininkas ar staiga ant važiuojamosios dalies neišpultų žmogus. Baugina, nes yra nemažai neatidžių žmonių. Bet džiaugiuosi, kad iki šiol tokių situacijų, kurios būtų išgąsdinusios mane, nepasitaikė“, – teigė kraštietė.

Moteris patikino, kad vairuoja labai atsargiai. „Per visus tuos metus, kai vairavau lengvąją mašiną, nebuvau sukėlusi nė vienos avarijos ir į mane niekas nebuvo atsitrenkę. Aš geriau jau pavėluosiu, bet važiuosiu atsargiai ir atsakingai“, – pabrėžė ji.

Ragina ir kitas moteris

Pašnekovė teigė, kad, kelyje sugedus sunkiasvorei jos vairuojamai transporto priemonei, greičiausiai tektų kviesti bendrovės mechanikus. „Nors prieš laikydama teises, mokiausi visus techninius dalykus, netgi nusikopijavau visą knygą, kad mokėčiau kaip maldą, tačiau greičiausiai dabar skambinčiau mechanikui. Kita vertus, mūsų pareigų instrukcijose nėra nurodyta mokėti remontuoti autobusus“, – kalbėjo kraštietė.

Valentinos manymu, moterys vairuoja ne blogiau negu vyrai, tačiau kartais jos išsigąsta didesnių transporto priemonių. „Direktorius minėjo, kad dėl darbo kreipėsi dar kelios moterys, tačiau vis dėlto jos pabijojo vairuoti autobusą. Manau, svarbiausias aspektas – turėti didžiulį norą ir begalinį užsidegimą. Jei moteriai pakanka kantrybės, ji nestokoja noro bendrauti su žmonėmis, žinoma, trokšta vairuoti didelę transporto priemonę, turėtų nepabijoti peržengti savo komforto zoną ir drąsiai prašyti darbo“, – tikino Valentina.

Jonavietė tikisi, kad greitai nebebus vienintelė autobuso vairuotoja Jonavoje.

Pirma Jonavoje

UAB „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas džiaugėsi, kad vyrišką vairuotojų kolektyvą papildo ir dailiosios lyties atstovė. „Valentina dirba gerai ir atsakingai. Šiuo metu vairuoja mažos ir vidutinės talpos transporto priemones, bet manau, nebūtų problemos, jei vairuotų ir pailgintą autobusą. Kiek atsimenu, įmonėje per nemažą laikotarpį Valentina – pirma, sėdusi prie autobuso vairo“, – teigė direktorius.

Įmonės vadovas nemano, kad moterims yra sunkiau vairuoti autobusą. „Senais laikais transporto priemonės buvo ganėtinai primityvios, net vairą pasukti reikėjo nemenkos fizinės jėgos, tačiau šiais laikais, kai nebėra jokių sunkumų, autobusą gali vairuoti ir dailiosios lyties atstovės. Kartais  žmonės dar turi stereotipinį mąstymą, kad vairuoti autobusą – vyriškas darbas. Taip neturėtų būti. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje moterys jau ir sunkvežimius vairuoja“, – kalbėjo O. Urbanas.

Bendrovė turi 38 eksploatuojamus autobusus. Įmonėje dirba 88 darbuotojai, iš jų – 50 vairuotojų. Jauniausiam vežėjui – 28-eri. Vairuotojų amžiaus vidurkis – 57-eri metai. Kasmet darbuotojai eina medicininę patikrą. Prieš išvykdamas nurodytu maršrutu, vairuotojas privalo pasitikrinti blaivumą.

„Vairuotojai šią dieną yra vos ne daugiafunkciai paslaugų teikėjai, kadangi turi bendrauti su žmonėmis, vairuoti autobusą, mokėti dirbti su kasos aparatu, išmanyti techniką, išmanyti įstatyminę bazę, nes keleiviams taikoma įvairių transporto lengvatų“, – pabrėžė įmonės direktorius.

Jis džiaugėsi, kad įmonėje šiuo metu pakanka darbuotojų. „Vairuotojų netrūksta, turime netgi rezervą. Dalis žmonių ateina iš privačių bendrovių, manau, dėl to, kad pas mus darbo sąlygos yra geros“, – teigė jis.

KOMENTARAI