Paveikslai – vidinės darnos atspindžiai

Krašto muziejuje praėjusią savaitę atidaryta Nikolajaus Rericho (1874–1947) tapybos reprodukcijų paroda „Grožio keliai“. Nepaprasta ekspozicija kviečia mus mintimis pakeliauti po neaprėpiamus planetos horizontus, suvokti savo neišsenkančio dvasingumo erčias.

,,Laduta” dalyvavo tarptautiniame festivalyje Italijoje
Dar kartą paminėjome vilties skrydį
Aukštaitijos kūrėjai atvėrė savo margus rankraščius

N. Rerichas – garsus rusų keliautojas, mąstytojas, dailininkas, archeologas, dvasios vedlys. Dalį savo gyvenimo jis skyrė Rytų išminties ir Vakarų kultūros suartinimui, trims sritims – religijai, mokslui ir menui – išaukštinti, kvietė dvasinei žmonijos bendrystei. Tikėjo, kad kalnai – dvasinio tobulėjimo šaltinis, todėl paskutinius dešimtmečius su žmona, taip pat garsia filosofe mistike, praleido Tolimųjų Rytų aukštikalnėse, Mongolijoje, Tibete.

Apie N. Rericho, jo žmonos pastangas vienyti tautas po Taikos vėliava, apsupti jas nemirtingumo, grožio aureole jonaviečiams papasakojo Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų koordinatorė dr. Auksė Narvilienė. Ji priminė, kad 1935 m. net 21 šalis buvo ratifikavusi garsųjį Rericho paktą, skelbiantį, kad karo metu būtina apsaugoti visas meno, kultūros, istorijos vertybes. O štai Taikos vėliava su trimis rubino spalvos skrituliukais žiede pirmąkart buvo įteikta dar 1931 m. Briugės miestui Belgijoje.

Tie mąstytojo sumanyti kultūros žiede telpantys trys skrituliukai – tai religija, mokslas ir menas. Pristatant parodą, lankytojams buvo gera proga ekrane pasižvalgyti po pasaulio architektūros statinius, pastebėti šiuos tris vilties simbolius tiek Senovės Egipto, tiek Indijos, Meksikos, tiek krikščioniškųjų Europos šalių pavelde.

Šiandien Taikos vėliava puo­šiasi tūkstančiai pasaulio miestų, miestelių, ji plazdėjo net kosmose. 2015 m. Lietuvoje įvyko ypatingos reikšmės ceremonija – mūsų šalis  paskelbta pirmąja Taikos Respublika. Nuo šiol, anot A. Narvilienės, turime dar geriau suvokti N. Rericho, 1903 m. apsilankiusio ir Lietuvoje, pasidžiaugusio Mikalojaus Konstatntino Čiurlionio kūryba, idėjas, vertinti jo palikimą.

Tikėkimės, kad jonaviečiai užsuks į muziejų, galės žavėtis slaptingais ir atvirais dailininko paveikslais, domėtis jo tobulo žmogaus, gyvenančio kažkur Šambaloje – tarp žemės ir dangaus – filosofija.

Paroda mūsų lauks iki balandžio vidurio. Jos atidarymo dieną susirinkusiuosius po muzikos pasaulius vedžiojo instrumentinė grupė „Rapsodija“.

Rasos Libienės nuotr.

KOMENTARAI