Paukštyno pašonė vienus baugina, kiti tuo džiaugiasiSusitikimo metu abi pusės viena kitai išsakė savus argumentus. Kęstučio Putelio nuotr.

Paukštyno pašonė vienus baugina, kiti tuo džiaugiasi

Aplinkos apsaugos agentūra surengė susitikimą su Upninkų seniūnijos gyventojais dėl UAB „Zujų paukštynas“ planuojamos ūkinės veiklos – Makštavos paukštyno įsteigimo ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Šį kartą susirinkę kaimo žmonės susiskaldė į dvi stovyklas – vieni pritarė naujo komplekso statybai, kiti stojo piestu.

Vanduo Jonavos rajono maudymvietėse švarus
Apie užsienio politiką – iš pirmų lūpų
Neformaliojo ugdymo pažeidimai Jonavos rajone

Gyventojai sunerimę

2016-aisiais suplanuota, kad bendrovei „Zujų paukštynas“ priklausančioje žemėje, esančioje vos už 450 m nuo Makštavos gyvenvietės, per kelerius metus turėtų iškilti 12 paukštidžių, kuriose planuojama auginti apie 900 tūkst. vištaičių.

Praėjusių metų liepos mėnesį Upninkų seniūnijos patalpose vietos žmonėms buvo pristatytas planuojamo paukščių komplekso įsteigimo poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kurį parengė UAB „Ekosistema“.

Vietos gyventojai, susipažinę su bendrovės planais, nerimauja, kad pablogės jų gyvenimo kokybė – sklis bjaurus kvapas, bus užteršta Šventoji, kris nekilnojamojo turto vertė, todėl prieštarauja tokiam sumanymui ir siunčia raštus į įvairias institucijas.

Po pernykščio susitikimo Makštavos kaimo seniūnaitis Antanas Zigmantavičius ataskaitos rengėjams ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė raštus, nurodydamas argumentus, kodėl bendrovės „Zujų paukštynas“ pasirinkta vieta yra netinkama vištaičių auginimo verslui.

Susitikimo dalyviai

Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento direktorė Justina Černienė, į Upninkus atvykusi su grupe kolegų, prisistatė, kad ji atstovauja insititucijai, turėsiančiai priimti sprendimą dėl „Zujų paukštyno“ Makštavos komplekse veiklos galimybių.

Susirinkime dalyvavo „Zujų paukštyno“ direktorius Mantas Rudaitis, „Ekosistemos“ vadovas  Marius Šileika ir jo kolegė Simona Kupšienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atstovė, Jonavos rajono savivaldybės Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Zaleckaitė, Lietuvos žaliųjų partijos Jonavos skyriaus narys Raigedas  Lileika, kiti.

Susitikimo tikslas – išklausyti „Ekosistemos“ vadovų atsakymus į klausimus, kuriuos iškėlė Makštavos seniūnaitis A. Zigmantavičius, bei išgirsti susitikime dalyvaujančių PAV subjektų nuomones dėl paukštidžių statybos.

Atsakymai neįtikino

Pirmoji pretenzija, kurią nurodė A. Zigmantavičius, buvo ribinių verčių peržiūrėjimas. „Nesutinkame su paukštyno įsteigimu gyvenamųjų namų apsuptyje (atstumas iki pirmojo namo – 450 m), nereikia būti ekspertu, kad nustatytum planuojamos ūkinės veiklos žalą gamtai, žmogui ir visai kitai mus supančiai aplinkai“, – akcentuojama rašte.

Ribines vertes tvirtina aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrai. Tad, priimant sprendimą, privalu vadovautis šiandien galiojančiais teisės aktais, nurodančiais, kad neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai galimas tik tada, kai jos yra viršijamos. M. Šileika pateikė skaičius ir akcentavo, kad oro, kvapo  ir triukšmo ribinė vertė kelis kartus mažesnės, nei numatyta normatyvuose.

Kita pretenzija, išsakyta seniūnaičio rašte, – aplinkinių teritorijų nekilnojamojo turto ir ūkinės vertės pasikeitimas. Anot A. Zigmantavičiaus, „niekas nenorės įsigyti turto šalia paukštyno keliamos žalos aplinkai židinio“, dėl to žmogus, norintis parduoti namus, patirs nemažų nuostolių. M. Šileikos atsakymą seniūnaitis pavadino įžeidimu. „Jūs teigiate, kad mūsų nekilnojamojo turto kaina šioje zonoje yra mažesnė nei kitose. Kodėl nuvertinate mūsų turtą?“ – piktinosi A. Zigmantavičius. „Tai nurodyta valstybinėje įmonėje „Registrų centras“. Kodėl mus kaltinate? Mes patys juk nesugalvojome“,  – aiškino „Ekosistemos“ atstovai.

Atsakymai į Aplinkos apsaugos agentūrai ir ataskaitos rengėjams pateiktus klausimus apie paukščių mėšlo išvežimą, gyventojų laikomų naminių paukščių tikimybę užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kitus dalykus prieštaraujančiųjų taip pat neįtikino.

Alternatyvus variantas

Vienas svarbiausių klausimų – kodėl pasirinkta Makštava, o ne kita rajono vieta? A. Zigmantavičius pabrėžė, kad merui siūlęs alternatyvų variantą – statyboms tinkamą tuščią laukymę tarp Milagainių ir Liepių kaimų. „Ieškokite alternatyvos ir nekiršinkite bendruomenės. Ar jūs norėtumėte gyventi prie vištų fermos?“ – būsimiems paukštyno vadovams mestelėjo seniūnaitis.

„Nėra nė vieno lauko, kuris nepriklausytų kuriam nors kaimui. Gyvenu tarp keturių vėjo jėgainių, kur nesiliauja triukšmas. Ar tai nekenkia sveikatai?“ – retoriškai klausė M. Šileika.

„Kaip bus utilizuojamos gaišenos?“, „Kaip išvešite mėšlą?“, „Kodėl teigiate, kad kvapą sunaikins probiotikai?“ – vienas paskui kitą pylėsi jau pernai girdėti klausimai.

Lietuvos žaliųjų partijos Jonavos skyriui atstovavęs R. Lileika, pasitelkdamas į pagalbą 2017-ųjų kiaulių maro protrūkį bendrovėje „Beržų kompleksas“, baugino būsimu paukščių maru ir teiravosi, ar yra parinkta vieta paukščių gaišenoms laidoti. Atsakyta, kad šis klausimas bus vertinamas atskirai su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.

Kitokios nuomonės

Audrius Vilutis, gyvenantis netoli Baltromiškėse veikiančio seno paukštyno, kur auginami mėsiniai viščiukai,  pripažino, kad mėšlo išvežimo metu jaučiamas nemalonus kvapas. Gyventojas nereiškė pretenzijų dėl būsimo komplekso, tačiau pripažino abejonių turįs.

Susirinkimo organizatoriai patikino, kad mėsiniai broileriai ir vištaitės yra labai skirtingi paukščiai, tad ir poveikis aplinkai esąs visai kitoks. Makštavos fermose po vištaičių narvais bus įrengta transformatorinė juosta, ant kurios kris paukščių ekskrementai, jie natūraliai išdžius ir sandariai uždengtose priekabose bus išvežti du kartus per savaitę į tręšti numatytus laukus. Pasak „Ekosistemos“ vadovų, pasitelkiamos ir prevencijos priemonės – probiotikai, sumažinantys kvapų emisiją.

Bajoriškių kaimo gyventojas Laimutis Garnys pabrėžė, kad nereikia bijoti pokyčių, bet svarbu gauti darbą, atlyginimą, o ne prieštarauti statybai. „Jūs čia keliate triukšmą, nes dirbate ir gaunate pajamas. Atvažiuokite į Upninkus, pasižiūrėkite, kaip mažėja jaunų žmonių. Pykstate, kad upninkiečiai gyvena iš pašalpų, bet naujoms darbo vietoms patys prieštaraujate. Žiūrėkite į priekį ir supraskite bedarbius. Rėkti mes visi mokame“, – savo nuomone pasidalijo vyriškis.

Pasak Upninkų seniūnės Lolitos Nekrošienės, šioje seniūnijoje užregistruotas didžiausias nedarbas. O naujajame paukštyne bus galima įdarbinti apie 45–50 asmenų. „Pernai šioje salėje vykusio susitikimo metu paprašėme protokole patvirtinti, kad pirmenybė būtų teikiama mūsų seniūnijos gyventojams.  Kalbame apie naują paukštyną, veiksiantį pagal Europos Sąjungos standartus. Tad, manau, nederėtų lyginti su Baltromiškių paukščių fermomis. Čia visai kita technologija, paremta europiniais kriterijais“, – įsiterpė L. Nekrošienė.

Pasidalijo patirtimi

Tarti žodį paprašė susirinkime dalyvavęs Dainavos kaimo (Ukmergės r.) bendruomenės pirmininkas Stasys Ašmontas, labai gerai susipažinęs su analogiškos vištaičių fermos veikla. Svečias akcentavo, kad Leonpolyje veikiantis „Zujų paukštynas“  yra vienas geriausiųjų rėmėjų asfaltuojant kelius, aprūpinant fermų darbuotojų vaikus mokykliniais reikmenimis prieš rugsėjo 1-ąją, teikiantis finansinę pagalbą bendruomenei, mielai padedantis organizuoti įvairius renginius. „Leonpolio gyvenvietė yra arčiau nei 450 metrų iki paukštyno, iki upės nėra nė tokio atstumo, turime dvarą – kultūros paveldo objektą. Galiu patikinti visus čia susirinkusius žmones – blogo kvapo nėra, o į upę dėl aukšto lygio technologijų tarša nepatenka. Paukštynui galima parduoti nekilnojamąjį turtą – aš taip ir padariau. Ūkininkai savo išaugintą produkciją taip pat parduoda „Zujų paukštynui“, o šių fermų mėšlas yra labai gera trąša ir turi savo kainą.  Visi fermų darbuotojai iš Dainavos nuvežami į darbą. Reikia tik džiaugtis, kad dar kažkas kuria verslą, stato fermas ir įdarbina žmones. Jeigu mes vienas kitam trukdysime, bus blogai. Galvokime ne tik apie save, bet ir apie kitus“, – kalbėjo S. Ašmontas.

„Iš galvų išvaikyti baimes“ ragino ir Upninkų bendruomenės pirmininkas Valerijonas Šemeta. „Einu jau septintą dešimtį. Auginu gyvulius – nei kvapo, nei darbo nebijau ir dar nenumiriau. Tai kam reikia šitaip užsispyrusiai triukšmauti?“ – į susirinkusiuosius kreipėsi upninkietis.

Ataskaitai pritarta

Pretenzijas teikiantis Makštavos seniūnaitis ne pirmą kartą apkaltino „Ekosistemą“ dėl netinkamo informavimo apie  bendrovės „Zujų paukštynas“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos viešinimą, teiravosi, ar Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas  galėjo priimti sprendimą ir savo parašu duoti eigą tolesniems Makštavos paukštyno veiksmams. J. Černienė akcentavo, kad teisės aktai nebuvo pažeisti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento atstovės pritarė PAV ataskaitai. Ž. Zaleckaitės teigimu, Savivaldybei buvo kilę neaiškumų dėl mėšlo, atliekų, cheminėmis medžiagomis užterštų pakuočių sutvarkymo ir išvežimo, sanitarinių apsaugos zonų įregistravimo ir t. t. „Į mūsų, vertinimo subjekto, pastabas atsižvelgta. Administracijos direktorius ataskaitą suderino ir jai pritarė“, – teigė ji.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai susitikime nedalyvavo, bet informavo apie tai, kad ataskaitai pretenzijų neturi – sauga atitinka teisės aktų reikalavimus.

„Visi pasiūlymai ir pastebėjimai bus apibendrinti Aplinkos apsaugos agentūroje, įvertinsime papildytą ataskaitą, susipažinę su pataisymais, priimsime galutinį sprendimą dėl veiklos leistinumo“, – akcentavo J. Černienė.

KOMENTARAI