Patriotiniai jausmai ir pagarba valstybės simboliamsPėsčiųjų žygiuose kartais keliautojai vėliavą prilygina skraistei nuo darganų.

Patriotiniai jausmai ir pagarba valstybės simboliams

„100-metis – puiki proga vėl prisiminti mūsų istoriją. Galime pasidžiaugti ir apibendrinti, ką turime, taip pat diskutuoti drauge, ką galime padaryti, kad mūsų valstybė klestėtų dar bent 100 metų. Šiemet namų langą puošia trispalvė, o keliaudamas visuomet ją pasiimu su savimi, kad kelčiau širdį, žodį, meilę visame pasaulyje. Tai pasididžiavimas, tai stiprybė, tai tikėjimas, tai bendrystė, tai atsakomybė.“ Atsargos karys žurnalistas Ignas Krupavičius.

Ūkininkų susitikime skambėjo ir optimizmo gaidelės
Rūpesčių kryžkelė: šiapus seniūnijos, anapus parapijos
Žolės degintojai keičia įpročius, tačiau jų rolę perima vaikai

Ant balkono turėklų – lyg džiūstantis drabužis

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, daugelį žmonių užplūsta patriotizmo ir pasididžiavimo savo valstybe jausmas. Tenka pripažinti, kad šiais metais daug daugiau namų, kiemų ar tiesiog langų yra pasipuošę valstybinėmis ar istorinėmis vėliavomis. Daug daugiau gyventojų į mitingus ar kitus renginius ateina nešini vėliavomis.

Tačiau tenka pastebėti, kad ne visada susimąstome, ar deramai rodome pagarbą Lietuvos valstybės simboliams – Trispalvei, Vyčiui, Tautiškai giesmei. Ar norėdami išreikšti savo patriotinius jausmus kartais „neperlenkiame lazdos“ ir su valstybine vėliava elgiamės pagarbiai?

Dar pernai socialiniuose tinkluose virė ne viena diskusija apie tai, kad mokslo ir žinių šventėse Lietuvos Respublikos himną nustelbė mokinių, mokytojų ir susirinkusių tėvelių bei artimųjų keliamas šurmulys.

Tuose pačiuose socialiniuose tinkluose daugybė nuotraukų, kai sportininkai ar kiti patriotiškai nusiteikę piliečiai įsisupa į valstybinę ar istorinę vėliavą – tarsi ji saugotų juos nuo žvarbos. Nuotraukose taip pat kartais tenka matyti vėliavų su įsisenėjusiomis lenkimo žymėmis.

Iš Ukrainos fronto bei ten kariaujančių karių plinta dar viena neigiama mada – rašymas ant vėliavų. Bandydamas išsiaiškinti ir suprasti šios mados ištakas, išgirdau štai tokią istoriją: „Ukrainos kariai, būdami Ilovaisko apsuptyje ir neturėdami vilties iš jos ištrūkti, nusprendė ant Ukrainos vėliavos surašyti visų apsuptyje buvusių karių pavardes.“

Nežinau, ar šios istorijos paskatinti, ar kitų tikslų vedini ant Lietuvos Respublikos vėliavų, dovanojamų Ukrainos fronte kariaujantiems ukrainiečiams, pradėjo pasirašinėti kariai, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos vėliavos su užrašytais linkėjimais iš Ukrainos fronto taip pat atkeliavo į Lietuvą.

Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė teigia, kad „(…) skirtingose šalyse pagarbos valstybiniams simboliams samprata ne visada yra vienoda. Teisinė bazė, reglamentuojanti valstybinės simbolikos naudojimą, irgi skiriasi. Mūsų šalyje rašymas ant valstybės vėliavų ar kitokių simbolių naudojimas ant jų yra traktuojamas kaip nepagarba.“

Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos įstatymas nepakankamai apibrėžia nepagarbą vėliavai. Šio įstatymo 11 straipsnyje rašoma: „Lietuvos valstybinės vėliavos atvaizdą galima naudoti dekoratyviniais tikslais kaip valstybinį ir tautinį simbolį tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba valstybinei vėliavai.“ Dėl to, manyčiau, ir kyla interpretacijų.

Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavos kodekso 176 straipsnyje kalbama, kaip nederėtų elgtis su vėliava:

„Vėliava niekada neturėtų liesti nieko po ja, pvz., žemės, grindų, vandens ir t. t.

Vėliava niekada neturėtų būti laikoma plokščiai ar horizontaliai, bet visada laisvai plevėsuoti.

Vėliava niekada neturėtų būti naudojama kaip drabužis, apsiaustas ar patalynė.

Vėliava neturėtų būti pritvirtinama taip, kad galėtų lengvai išsipurvinti, būti perplėšta ar kitaip sugadinta.

Ant vėliavos niekada neturėtų būti rašoma ar piešiama.

Vėliavos niekada neturėtų būti naudojamos kaip talpykla, skirta ką nors priimti, laikyti, gabenti ar pristatyti.

Vėliava jokiu būdu niekada neturėtų būti naudojama reklamos tikslais. Ji neturėtų būti išsiuvinėta ant pagalvėlių, nosinaičių ar panašių dirbinių.

Vėliavos dalis niekada neturėtų būti naudojama kaip kostiumų ar sportinės aprangos fragmentas. Tačiau kariai, gaisrininkai, policininkai ar patriotinių organizacijų nariai gali ant aprangos dėvėti pritvirtintą vėliavėlę.

Kai vėliava susidėvi ar suplyšta, ji turėtų būti sunaikinama oriai, geriausia sudeginant.“

Artėja Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Ar ir vėl patriotiškai nusiteikę rinksimės į miestų aikštes ir skverus giedoti Tautišką giesmę įsisupę į vėliavas? Ar ir vėl išdidžiai kelsime nuo ilgo gulėjimo suglamžytas ar nublukusias vėliavas?

 

Gintaras STRIUPAITIS

 

KOMENTARAI