Pašto reforma: ateities laiškininkas Jonavos dar nepasiekėDaugybė įvairių siuntų, korespondencijų ir žurnalų nepasiekia adresatų. Kęstučio Putelio nuotr.

Pašto reforma: ateities laiškininkas Jonavos dar nepasiekė

Akcinė bendrovė (AB) „Lietuvos paštas“ projektą „Mobilusis laiškininkas“ (anksčiau buvo vadinamas „Ateities laiškininku“) jau įgyvendino 12 Lietuvos rajonų. Sausio mėnesį Savivaldybėje vykusiame susitikime su seniūnijų vadovais, bendrovės atstovės teigė, kad Jonavą pokyčiai pasieks dar šiais metais. Deja, gyventojų skundai, plaukiantys į redakciją, rodo, kad reforma mūsų krašte prasidėjo ne iš to galo.

Upninkuose žiemą varė Lašininio ir Kanapinio žmonos
Užusalių kraštas ūkininkams – jau antrą kartą „atrastos salos“
Iš didelio debesies galime nesulaukti lietaus

Gyventojai nepatenkinti

Nuo pavasario kebli situacija susidarė Šveicarijos seniūnijoje, kur spaudos laiku nesulaukia Bartonių, Bulotų, Stašėnų, Salupių kaimų gyventojai, žmonės, gyvenantys sodų bendrijose.

„Mums visai nebeaišku, kas turėtų atnešti spaudą. Turėjome tokią šaunią laiškininkę, dirbusią išties labai gerai. Bet kažkodėl atleido, jos nebėra. Kai skambinu į paštą, sako, kad neturi darbuotojos – vis ieško ir ieško. Užsiprenumeravau metams laikraštį, bet esu priversta jį pirkti. Žinoma, nuo to elgetauti neišeisiu, bet argi tokia turi būti tvarka?“ – piktinosi Bulotų kaimo gyventoja Stanislava.

Kita Šveicarijos seniūnijos gyventoja pabrėžė, kad per paštą siunčiami įvairūs pranešimai vokuose, pavyzdžiui,  apie žemės mokesčius ir t. t. „Ten nurodyti terminai, iki kada vienus ar kitus mokesčius sumokėti. Bet niekas jų nebeatneša. Tai gal Lietuvos paštas už mane sumokės? Ar jau veikia tas „ateities laiškininkas“? Sakė, kad jam reikės skambinti ir prašyti paslaugos. Tai gal privalau skambinti nežinia kur ir prašyti – atneškite man laikraščius ir žurnalus, kuriuos užsiprenumeravau. Kur čia teisybė?“ – skundėsi sodietė.

A. Paplonskis paštą laiko svarbia institucija. Kęstučio Putelio nuotr.

Seniūno nuomonė

Kreipėmės į Šveicarijos pašto viršininkę Laimą Kanopeckienę, prašydami paaiškinti susidariusią situaciją. Deja, ji prisipažino negalinti komentuoti, kadangi padėtį kontroliuoja Lietuvos paštas.

Iš seniūno Algirdo Paplonskio mums pavyko kai ką sužinoti. Anot jo, ilgametes laiškininkes, kurios buvo išdirbusios ne po vieną dešimtmetį, visas atleido. „Tos moterys dirbo pareigingai, jokių klausimų nekeldavo, pačios išspręsdavo sunkumus, jeigu kartais pasitaikydavo. Bet, pradėjus kalbėti apie tuos mobiliuosius paštus, tas moteris atleido. Tačiau „ateities laiškininkas“ jokių judesių nerodo, matyt, tam dar nepasiruošta – neturi automobilių, planšečių, todėl gyventojai ir nebeaptarnaujami“, – aiškino A. Paplonksis.

Anot jo, ateina jauni žmonės, pamėgina nešioti spaudą, bet susiima už galvos ir atsisako. „Alga prilygsta ašaroms, laužo savo automobilius, o sumoka tik už degalus. Taigi dirbti neapsimoka. Juolab naujas žmogus nežino, kur ir ko ieškoti. Vietinės laiškininkės užsimerkusios galėjo surasti tuos adresus. Juk paštas atlikdavo ir socialinį darbą – ir pabendraudavo su kaimo žmogumi, ir naujienomis pasidalydavo, kai kam ir duonos kepalėlį nupirkdavo. Dabar atsitiko taip, kad viskas sugriuvo“, – nelinksmomis mintimis dalijosi seniūnas.

Stebuklų šalyje

Šiuo metu dirba tik viena laiškanešė, o anksčiau (iki atleidimo) buvo dvi. Pasak seniūno, situacija labai įdomi. „Jeigu paštas žino, kad reformos nepadarys, greit neatsiras vadinamasis „ateities laiškininkas“, tai derėtų atsiprašyti buvusių darbuotojų ir kviesti, kad sugrįžtų dirbti. Žinoma, neaišku, ar jos sutiktų. Nurodymai ateina iš Vilniaus, ne mūsų pašto viršininkė juos sugalvojo. Iš toli lengva vadovauti, nes tos kasdienės žmonių problemos ten sėdintiems nerūpi“, – tęsė A. Paplonskis.

Anot seniūno, gyventojams siunčiami įvairūs kvitai, sąskaitos, kurias apmokėti privalu per nurodytą terminą. Ateityje tie paštai bus panaikinti, jų nebeliks. Manoma, kad žmonės ir įstaigos susirašinės SMS, socialiniuose tinkluose ar elektroniniais paštais.

„Tai yra toks niekalas. Paštas visame pasaulyje yra viena svarbiausių institucijų. Sąskaitos niekas neatsiųs nei elektroniniu paštu, nei SMS. Žmogus turi gauti popierinį laišką, ne kitaip. Siunčia ir Mokesčių inspekcija, ir policija, nes visi žino, kad, sakykime, teisme tų popierinių dokumentų reikės kaip įrodymo apie pranešimo įteikimą. Kiek laiškų žmonės gauna Vokietijoje, Anglijoje, kitose užsienio valstybėse? Ten paštų niekas nenaikina. O pas mus – kaip stebuklų šalyje“, – stebėjosi pašnekovas.

Trūksta darbuotojų

AB „Lietuvos paštas“ komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas, atsakydamas į „Naujienų“ užklausą dėl susidariusios padėties Šveicarijos pašto 1-oje apylinkėje,  atsiuntė tokį laišką: „Šiuo metu Šveicarijos pašte yra ieškomas nuolatinis laiškininkas, kuris aptarnautų Bulotų, Bartonių, Salupių ir Stašėnų kaimų gyventojus. Kol šioje apylinkėje nėra nuolatinio laiškininko, kuris rugsėjo mėnesį išėjo iš darbo savo noru, užtikrinti pašto paslaugos teikimą padeda pavaduojantys laiškininkai. Labai atsiprašome gyventojų, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu vėluoja pašto korespondencijos, siuntų ir prenumeruojamos spaudos pristatymas.“

Anot jo, visoje bendrovėje dirba apie 2,5 tūkst. laiškininkų. O darbuotojų trūkumas esąs natūralios darbuotojų kaitos rezultatas. „Kaip ir visos didžiosios verslo įmonės, neišvengiamai susiduriame su darbuotojų trūkumo problema. Kai pašte laikinai trūksta laiškininkų, siuntų pristatymas gali šiek tiek vėluoti, bet jos gavėjams yra pristatomos. Todėl prašome supratingumo ir atsiprašome dėl nepatogumų. Dedame pastangas, ieškodami naujo darbuotojo, tad greitu metu pašto korespondencijos ir spaudos leidinių pristatymas vyks be trikdžių“, – teigia jis.

Nykstanti tradicija

T. Bašarovas pabrėžė, kad tradicija siųsti ranka rašytus laiškus, atvirukus pamažu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nyksta. Pasak jo, tendencijos rodo, kad rašytinės informacijos siuntimas kasmet sumažėja apie 10–15 proc. Tai esąs greito šiuolaikinio gyvenimo tempo rezultatas – naujoms technologijoms įsigalėjus, laiškus, kaip bendravimo priemonę, pakeitė elektroninis paštas, telefono skambučiai ir trumposios SMS žinutės, galimybė su artimaisiais bendrauti per socialinius tinklus internete.

„Manau, kad siunčiamų popierinių laiškų kiekis ir toliau mažės, tačiau dar nedrįsčiau prognozuoti, kada atsisveikinsime su ranka rašytų laiškų ar atvirlaiškių siuntimu. Tai, kad daliai žmonių ranka parašytas laiškas vis dar svarbus, rodo prieš didžiąsias metų šventes gerokai išaugę tiek siunčiamos, tiek gaunamos korespondencijos srautai, tarp kurių nemažą dalį sudaro laiškai ir atvirlaiškiai su kalėdiniais sveikinimais. Tai vertybė, būdas dalytis šiluma su artimu žmogumi“, – samprotavo T. Bašarovas.

Jis pastebėjo, kad kasmet auga siuntų ir siuntinių srautai. Tam įtakos turi elektroninė prekyba. Statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį per Lietuvos paštą išsiųsta ir gauta beveik 27 mln. pašto siuntų. Sparčiausiai augo tarptautinių pašto siuntų srautas. „Iš užsienio į Lietuvą šiemet atkeliavo net 13,3 proc. daugiau pašto siuntų nei pernai“, – akcentavo komunikacijos grupės vadovas.

Žeimių nepalies

Kada Jonavos rajone bus įdiegtas naujasis pašto paslaugų teikimo modelis, T. Bašarovas nenurodė, bet atkreipė dėmesį, kad mobiliojo laiškininko plėtrą įvertins nauja Lietuvos pašto valdyba ir vadovybė.

Šiuo metu šis projektas jau įgyvendintas Radviliškio, Utenos, Mažeikių, Akmenės, Prienų, Joniškio, Kupiškio, Pakruojo, Rokiškio, Anykščių, Molėtų ir Biržų rajonuose.

T. Bašarovo teigimu, naujasis veiklos modelis sudarė platesnes galimybes kaimo vietovių žmonėms naudotis pašto paslaugomis ir leido pagerinti darbo sąlygas laiškininkams. Pasak jo, mobilieji laiškininkai gauna didesnius atlyginimus ir užsitikrina geresnes socialines garantijas, o darbas planšetiniu kompiuteriu su įdiegta specialia programa palengvina kasdienių pašto operacijų atlikimą, nes atsisakoma popierinių formų, parašai dedami planšetiniame kompiuteryje, optimizuojamos operacijos.

Teigiama, kad šis projektas sudarys galimybę paslaugas gauti namuose, neišeinant iš kiemo – pakaks paskambinti telefonu. Jonavos rajono kaimiškosiose seniūnijose  numatyta panaikinti Šveicarijos, Ruklos, Upninkų ir Užusalių pašto skyrius, paliekant veikti tik Žeimių paštą.

Šiuo metu Jonavos rajone veikia 9 paštai – 3 mieste, 5 rajone ir 1 kilnojamasis paštas. Rajono paštuose dirba 12 darbuotojų, iš jų 8 yra laiškininkai.

KOMENTARAI