Paskutinės žemdirbių grumtynės – runkelių laukeVanagiškių kaime plytintis cukrinių runkelių laukas tapo žemdirbių grumtynių su gamta arena. K. Putelio nuotr.

Paskutinės žemdirbių grumtynės – runkelių lauke

Žemdirbiai ir toliau galynėjasi su klimato permainomis. Praradus dalį grūdinių kultūrų, dar buvo vilties sėkmingai nuimti cukrinių runkelių plotus. Deja, negailestingas ruduo dirvų nepradžiovino, augintojams tenka vos ne iki kelių braidyti laukuose, sunkiai į klampynes, slepiančias šakniavaisius, įvažiuoja ir technika.

Kas padės neįgaliesiems įveikti barikadas?
Užusalių kraštas ūkininkams – jau antrą kartą „atrastos salos“
Naujas draudimas – smaugvirvė kaimo parduotuvėms

A. Bagdonas: „Nemanau, kad ateityje auginsime cukrinius runkelius“. K. Putelio nuotr.

Situacijos paradoksai

Kalbant su žemės ūkio kooperatyvo „Kulvos žemė“ vadovu Alfonsu Bagdonu, aiškėja, kad vasaros pabaigoje rajone paskelbta ekstremali situacija tebesitęsia. Jos nauda minimali: pagreitintos tiesioginės išmokos, kai kas brenda iš skolų, o netekusieji 30 proc. ir daugiau derliaus bus paguodžiami šiokiomis tokiomis europinėmis kompensacijomis, jiems pristabdytas žemės mokestis.

„Deja, šiuo metu Žemės ūkio ministerijai, šalies valdžiai rūpi tik nenuimto derliaus hektarai, o kokiomis sąlygomis tas derlius surenkamas, kiek papildomų išlaidų – neįdomu“, – sako vadovas.

Kai kurių grūdinių kultūrų drėgnumas šiemet siekė net 30 proc., bet vis tiek laukuose jų nepaliko, surinko, džiovino, vadavo iš pražūties.  Žirnių drėgnumas siekė 27 proc., bet ir jų, nepaisant kuro, džiovinimo išlaidų, nepražudė. Dabar, anot A. Bagdono, susidaro paradoksali situacija: jei nukūlei, vadinasi, nuostolių nepatyrei.

Paaiškės po balanso

Ekstremali situacija slepia ir daugiau paradoksų. Vienas  jų – žemės mokestis. Dabar esą valdžiai privalai įrodyti, kad patyrei bent 30 proc. nuostolių. Bet faktiniai nuostoliai „išlįs“ tik po metinio balanso. Vadinasi, dabar pateikiami skaičiai – iš lubų. „Gal išvis nereikėjo judinti to žemės mokesčio?“ – svarsto dabar įvairūs  specialistai.

Esą Kauno rajono valdžia savo iniciatyva žemdirbius supriešino su verslininkais, o kitų rajonų valdžia – žemdirbius tarpusavyje.

„Teoriškai ir mūsų rajone esame atleisti nuo žemės mokesčio, bet praktiškai – neatleisti“, – sako Kulvos žemdirbių vadovas.

Šiuo metu jau aišku, kad dėl nuolat merkiančio lietaus „Kulvos žemė“ prarado apie 350 ha laukų. Ypač gaila Junkučių kaime pasėtos rinktinės sertifikuotos rugių sėklos, ji lyg ir sudygusi, bet paprasčiausiai paskęs. Pikta, kad kitąmet tame 30 ha lauke nieko negalės sėti, mat pagal agrotechnikos reikalavimus negalima sumaišyti grūdų. Iškyla dar vienas klausimas – kaip reikės tuos pasėlius deklaruoti?

Gaila ir 60 ha pasėtų žieminių rapsų. Vadovo manymu, šie – ant pražūties slenksčio. Pasėliai išsigelbėtų tik tuo atveju, jei šiek tiek pradžiūtų žemė ir juos užklotų stora sniego danga.

Vanagiškių lauke

Pernai „Kulvos žemės“ kooperatyvas gavo didesnę cukrinių runkelių auginimo kvotą. Atrodo, galima džiaugtis. Deja, kuo didesnė kvota, tuo daugiau nuostolių. Neseniai vargais negalais, pasitelkę bendrovės „Jargala“ techniką, jos siūlomą teleskopinį krautuvą, iš 93 ha, pavirtusių balomis, išgriebtus šakniavaisius sukrovė į didžiulius kaupus. Kilo klausimas: kaip išvežti?

Kai nešlapia, mašina, sako, pakraunama per 5–7 minutes, o per valandą galima išvežti kelis šimtus tonų. Dabar pirmiausia tenka traktoriui įtempti mašiną į lauką, po to, jau pakrautą, ištempti. Maža to, kaupus reikia kelis kartus perkelti arčiau keliuko, kad į dirvą įbridęs traktorius neužbuksuotų.

Praėjusį savaitgalį Vanagiškių kaimo pakraštyje žemdirbių dar laukė apie 150 tonų šakniavaisių rietuvė, prie kurios galima buvo priartėti tik nuo vieno iki kito kelkraščio slidinėjančiu keturiais ratais varomu džipu. Ypač liūdnai atrodė posūkių juostos. „Jei per šeštadienį, sekmadienį  šios krūvos neištrauksime, teks ją apdengti ir palaukti sausesnio oro“, –  svarstė žmonės. Kita vertus, pastangų, tampančių taip pat neapskaičiuojamais nuostoliais, jokiais matais neįvertinsi. Panašu, kad prireiks 4–5 metų, kol laukai atsigaus. Be abejo, tuščių nepaliks. Išvagos giluminiu plūgu, pasės  vasarinius kviečius. Tačiau podirvis dar ilgokai neatsitokės.

Anksčiau augintojai už toną runkelių gaudavo 28 eurus, dabar – mažiau.  A. Bagdono manymu, šią kultūrą apsimoka auginti tik tuomet, jei augintojas sugeba užauginti runkelių toną už 17–18 eurų. Jei auginimo išlaidos didesnės – eina „į minusą“. Tad ar, kartojantis ekstremalioms situacijoms, kulviečiai dar augins cukrinius runkelius, sunkus klausimas. Tikėtina, kad ne.

 

KOMENTARAI