Pasaulis – neaprėpiamas absurdo teatrasF. Paulauskas kolegos novelėse atliko „pagrindines roles“. K. Putelio nuotr.

Pasaulis – neaprėpiamas absurdo teatras

Praėjusį penktadienį Jonavos kultūros centro Meno galerijoje sklandė netradicinės kūrybos aidai. Čia buvo skaitomi literato, teatralo, vieno iš Lietuvos Sąjūdžio mūsų mieste aktyvisto Vygaudo Juknelio literatūriniai tekstai, kurių siužetus savo draugiškais šaržais „sustiprino“ dailininkai Vytautas ir Vaidas Butai.

Istorinio šokio kolektyvas pakerėjo ne tik Jonavos publiką
Vyšnialaukis pražydo romansais ir dainomis
Likimo sesės ir broliai paminėjo savo veiklos 30-metį

Renginio pradžioje V. Juknelis priminė, kad jis – senas jonavietis, prieš gerus tris dešimtmečius baigęs to meto 3-iąją vidurinę mokyklą. Vėliau išbandė kultūrininko, žurnalisto, teatralo darbus, 1990-aisiais leido Sąjūdį telkiančius „Taurostos“ laikraščio priedus. Dabar kūrėjas labiau žinomas kaip pjesių autorius, šiuo metu gyvenantis Utenos rajone ir auginantis pluoštines kanapes.

Nedidelėje scenoje vietos užteko visiems tragikomiškiems kūrėjo herojams

Kultūros centro direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai Jurgitos Serapinės suburta trupė galerijos scenoje šmaikščiai paskaitė ir suvaidino keletą svečio kūrinių. Sunku apibrėžti jų žanrą. Galbūt tai minimalistinė proza, drastiškos leksikos, atvirų užuominų ir nuogo absurdo nestokojančios novelės, galbūt tai tragikomiškų situacijų pilnos humoreskos. Kažką panašaus kadaise kūrė čekų rašytojas ir dailininkas Josefas Lada, iliustravęs ir šauniojo kareivio Šveiko nuotykius. Tačiau Juknelis – nepralenkiamas. Jo plunksna ironiškai gali interpretuoti bet kokią „tiesą“, visuomenėje vyraujantį postulatą ar dogmą. Antai vienas iš novelės herojų paštininkas Silva įsiropščia į medį ir sušunka, kad Jėzus buvo moteris. Tol šūkauja, kol raminti jo nesulekia ne tik policininkas, pašto viršininkas, šventoji Aldona, bet ir pats miestelio meras. Pagaliau visi pasitarę nusprendžia parašyti sutikimą, kad taip, buvo moteris, kad tik išviliotų „maištininką“ iš medžio. Šią „transcendenciją“, išryškindami situacijos absurdą, šmaikščiomis karikatūromis pavaizdavo ir dailininkai Butai, kurių paveikslėliai nenusileidžia jau minėto Lados komiksams.

V. Juknelio planuose – šmaikščių tekstų knyga

Nieko keisto, kad  „pagrindines roles“ V. Juknelio tekstų skaitymuose atliko taip pat senas jonavietis, aktorius ir režisierius, poetas, instaliacijų kūrėjas Feliksas Paulauskas. Abudu – neramios jaunystės bendradarbiai, nenustygstantys kultūrinių stereotipų griovėjai. Dabar F. Paulauskas ne tik neklysdamas mintinai atkartojo savo bendravardį Feliksą, bet ir kitus Vygaudo nerealiai realius ir tragiškai komiškus istorijų personažus.

Vakaro dramaturgiją gražiai papildė kaskart drąsiau bardo keliu žengiančio Andriaus Šukučio dainos. Drastiški gitaros tonai su nedidelėmis lyrikos dozėmis sklaidė besitelkiančius niūrių minčių debesis, bylojančius, kad pasaulis – tragikomiškas absurdo teatras.

KOMENTARAI