Paprastos profesijos nepaprasta prasmėGerų atsiliepimų iš gyventojų sulaukęs D. Kochanauskas kasdien tvarko didžiąją Rimkų laiptų dalį ir dviejų daugiabučių kiemus. Kęstučio Putelio nuotr.

Paprastos profesijos nepaprasta prasmė

Šalies miestai kasmet gražėja, tarp jų ir Jonava. Už tai turime dėkoti nuo paryčių jį prižiūrintiems tvarkytojams. Nors valytojo darbas nelaikomas prestižiniu ir už jį dažniausiai mokamas minimalus atlyginimas, šių darbuotojų bendrovėse retai kur trūksta. Nedidelė jų kaita ir Jonavos mieste.

Sodybų šeimininkių tankai daržuose neišgąsdino
Veiksmo filmą primenanti jonaviečio istorija
Bukonių bendruomenės ryžtas – pavyzdys visam rajonui

Dirba ir vyrai

Paprastai šį darbą dirbti pageidauja moterys, tačiau pastaruoju metu tvarkančius įvairias miesto teritorijas galima pastebėti ir vyrus. Devynerius metus Jonavoje gyvenantį Dainių Kochanauską tikriausiai jau gerai atpažįsta jonaviečiai, rytais žemyn ir aukštyn „kursuojantys“ Rimkų mikrorajono laiptais. Šešerius metus vyriškis tvarko didžiąją šių laiptų dalį ir dviejų daugiabučių kiemus.

Bendrovė „Jonavos paslaugos“, kurioje vyras ir dirba, šįmet sulaukė Raimundo Samulevičiaus progimnazijos pedagogų padėkos – mokytojai dėkojo Rimkų laiptų valytojui už kokybiškai atliekamą darbą. Atsakingai dirbančiam žmogui gerų žodžių negaili ir pavieniai jonaviečiai, o žinia, kad jis itin kruopščiai valo, atklydo ir iki „Naujienų“ redakcijos.

Džiaugiasi darbu  

Dainius gimęs ir augęs Širvintų krašte. Į Jonavą jį atlydėjo meilė būsimai žmonai. Šiame mieste jis – jau devynerius metus.

Kai atsikraustė, ilgą laiką registravosi Darbo biržoje.

„Tuomet sunkus buvo laikas. Pagal Viešųjų darbų programą dirbau Jonavos kūno kultūros ir sporto centre, po metų – bendrovėje „Jonavos paslaugos“. Po dviejų mėnesių, įvertinę mano triūsą, pastarosios įmonės vadovai pasiūlė likti joje. Džiaugiuosi savo darbu ir jį vertinu“, – šypsenos veide neslėpė D. Kochanauskas.

Emigruoti pašnekovas niekada negalvojo. „Esu lietuvis patriotas. Ir mūsų šalyje tikrai galima pragyventi, nebūtina lakstyti po įvairias „anglijas“ ar „airijas“. Visi dejuoja, bet be reikalo – ir iš lietuviškų algų galima išgyventi“, – akcentavo širvintiškis, baigęs tuometį Ukmergės technikumą ir įgijęs mechaniko specialybę. Anksčiau vyriškis yra dirbęs vairuotoju.

Pašnekovas sutinka, kad valytojomis dažniau dirba moterys, vyrų rečiau sutinkama. „Vyriškiai daugiau lauke darbuojasi, jiems parenkamos sudėtingesnės miesto vietos. Štai ant Rimkų laiptų mažai kas nori, nes kartais čia nėra saugu, nors ir dega šviesos. Valyti laiptus yra sunkiau, negu kuopti daugiabučio kiemą“, – sakė valytojas.

Randa visko

„Jonavos paslaugų“ darbuotojas atviravo, kad jonaviečiai nėra labai tvarkingi. Darbuodamasis ant Rimkų laiptų, valytojas randa įvairių daiktų. „Ypač po savaitgalio paliekama daug šiukšlių. Jaunimas nekultūringai gliaudo saulėgrąžas, visur jų apstu, ypač aikštelėse prie suoliukų. Kiti radiniai – tuščia tara, cigarečių nuorūkos, įvairios šiukšlės. Ne kartą esu radęs ir švirkštų, beje, po nakties ir girtų miegančių asmenų. Dar galiu teigti, kad per pilnatį šiukšlių padaugėja, ši mėnulio fazė gyventojus visapusiškai veikia“, – nusistebėjo jis.

Tvarkydamas laiptus, Dainius randa ir pinigų. „Centai dažnai mėtosi, kartais prisirenku net pilną kišenę, buvo kartą ir didesnė sėkmė nusišypsojusi – net penki eurai prieš nosį išdygo“, – juokėsi jis.

Patinka pavasaris

Valytojui labiausiai patinka triūsti pavasarį, kada nei karšta, nei šalta. „Šiuo metų laiku nėra medžių lapų. Žiemą šiaip taip pratempi, o pavasarį atsigauni, nors kai sužydi medžiai, darbo padaugėja“, – pasakojo vyriškis.

Darbą jis pradeda 6 valandą ryto, o baigia 13 valandą. Šeštadieniais – trumpiau. Jei sudėtingos oro sąlygos žiemą, tenka ateiti ir sekmadieniais – antraip tiesiog pirmadienio rytą nebespėtų. „Nuvalai ryte, o jei vėliau sninga – vėl ateini. Ir anksčiau kartais ateinu, nes barstyti būtina, slidu. Keliuosi penktą ryte, stengiuosi susitvarkyti greičiau, nes vėliau gyventojai eina į darbus, ugdymo įstaigas. Nesinori jiems lipant mesti sniegą ar vasarą dulkes kelti. Žiemos metu keliuosi anksčiau – trečią, ketvirtą valandą. Esu vyturys, ne pelėda, tad ši profesija man tinka“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Jo žodžiais, sunkiausia, aišku, žiemą, kai šaltukas paspaudžia, o ir sniego – visur į valias. Rudenį taip pat nelengva, nes nuolatos krinta lapai.

Dainius atvirauja, kad sloga – dažnas jo palydovas. „Dirbant tokį darbą, labai gelbsti lietuviški antibiotikai – česnakas ir svogūnas. Taip ir stiprinu savo imunitetą“, – linksmai nusiteikęs kalbėjo jis.

Nors sloga dažna, bet rimtesnėmis ligomis valytojas neserga. „Turime specialias aprangas, žiemą dirbti lauke nešalta, reikia tik tinkamai apsirengti. Lietus taip pat nebaisus, apsigaubiame lietpalčiais. O kai užpusto, nėra kada ir šalti, nes ištisai mosuojame įrankiais“, – tikino darbuotojas.

D. Kochanauskas pasakojo, kad namuose visus kampus švarina jo žmona, jam darbo užtenka ir lauke.

Sulaukia pagyrimų

Vyriškis džiaugiasi, kad gyventojai įvertina jo darbą. „Mano tėvai – labai tvarkingi žmonės, gal iš jų ir paveldėjau šią savybę. Vadovaujuosi posakiu: „Ką darai, daryk gerai“. Stengiuosi dirbti taip, kad ir pačiam būtų ramu, ir žmonės nežiūrėtų kreivai“, – teigė jis.

Valytojas sulaukia nemažai pagyrimų, praeiviai kartais sustoja ir padėkoja. „Retsykiais net pasako: „Ką čia šluoji, jau šluot nėra ką“. Bet vis tiek, čia – saulėgrąža, ten – saulėgrąža, eini ir renki. Iš tiesų jas sunkiausia rinkti. Būčiau Seimo narys, uždrausčiau jų prekybą. Daugiausia jas mėto jaunimas, bet ir juos suprantu, gal skanu, tačiau reikia kultūringai gliaudyti – susilankstyti kokį popierėlį ir spaudyti į jį, o ne ant žemės. Ir dar – jie ne ant suoliukų atsisėda, bet užsilipa ant jų viršaus ir tarp suoliukų į apačią spjaudo. Iškrapštyk paskui jas iš ten“, – šiek tiek pasipiktinęs kalbėjo Dainius.

Kartais pastebėjęs šiukšlinant  ir pats sudrausmina. „Jei visi tylės, negerai bus. Ir patys gyventojai retsykiais sudraudžia jaunimą, bet tai būna retai. Nors tai nelabai padeda, jauni šiukšlintojai ir toliau savo „darbą dirba“. Tėvai į savo atžalas turėtų daugiau dėmesio kreipti“, – akcentavo jis.

Edmundas Mulokas, AB „Jonavos paslaugos“ direktorius:

„Bendrovėje dirba 146 valytojai, iš jų – 8 vyrai. Pastarieji darbuotojai dažniausiai valo laiptus, aikštes. Tvarkant didesnes miesto erdves, reikia daugiau fizinių jėgų. Šį darbą renkasi įvairaus amžiaus žmonės – dirbti ateina ir jaunų, ir jau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių.

Apskritai valytojų bendrovėje netrūksta, kaita jų maža. Šiuo metu papildomai žiemos ar kitu metų laiku priimti nereikia. Anksčiau iš Darbo biržos pagal Viešųjų darbų programą ateidavo 20–25 žmonės, tad didelę dalį miesto jie ir tvarkydavo. Dabar įdarbinti 4–8 darbuotojai liepos–gruodžio mėnesiams.

Dėl bendrovės valytojų sulaukiama daugiau pagyrimų negu nusiskundimų. Laiškų su gražiais atsiliepimais gauname ne tik dėl D. Kochanausko, bet ir A. Kulviečio g. 16, Vaičiūno g. 22, Žemaitės g. 16 ir kitų namų valytojų puikiai atliekamo darbo.

Esame dėkingi gyventojams ir už nusiskundimus. Valytojų skaičius didelis, tai, be abejo, visko pasitaiko. Į šiuos pranešimus visada reaguojame operatyviai. Kita vertus, didelė dalis skundų nepasiteisina dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl asmeninių konfliktų, žmonių nesupratingumo. Toks vienas pavyzdys buvo susijęs ir su Dainiumi, kai didelio snygio metu internetinėje erdvėje viena gyventoja skundėsi dėl nenukasto sniego ant Rimkų laiptų. Aš iškart sakiau, kad taip būti negali. Šis žmogus jau antrą kartą po pietų eina valyti sniego, nors tomis valandomis jam nepriklauso dirbti.

Daug bendrovėje dirbančių valytojų dirba sąžiningai ir atsakingai. „Ši profesija yra tikrai sunki. Lauko sąlygomis dirbti yra nelengva, ypač žiemos metu. Valytojo darbas reikalauja pareigingumo ir  supratimo, kas yra tvarka.“

 

KOMENTARAI