Pabėgėlių krizė: ar ji vis dar egzistuoja?Kęstučio Putelio ir asmeninio albumo nuotr.

Pabėgėlių krizė: ar ji vis dar egzistuoja?

2015 metais prasidėjo didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krizė, o Europos Sąjungą (ES) pasiekė daugiau nei milijonas migrantų. Didelis dėmesys jų integracijai ES valstybėse kėlė daugybę politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių klausimų visuomenėje. Ne vienas tyrimas parodė, kad europiečių, tarp jų ir lietuvių, požiūris į pabėgėlius neretai yra persipynęs su baimėmis, stereotipais ir nepasitikėjimu. Šia tema pakalbinome keletą jonaviečių.

Skulptorės jubiliejus atsispindi ekspozicijose
Močiutėms pirmasis blynas saulėje neprisvilo
Dalyvauk skaitymo skatinimo akcijoje „Lietuva skaito!“

Vytautas Grigaravičius, „AK Consult“ konstruktorius: „Tinkamai pasiruošus priimti pabėgėlius, suteikus darbo vietų, padėjus integruotis į mūsų visuomenę, pavyktų gerokai sumažinti neigiamus šios krizės padarinius. Mūsų valstybė, kaip vakarietiška, demokratiška šalis, turėtų padėti svetimšaliams surasti naujus namus – ko jie negali padaryti savo valstybėje. Puikus pavyzdys yra tie patys lietuviai, kurie prieš daug metų taip pat emigravo į tolimas šalis, naudojosi visomis jų socialinėmis garantijomis.

Pabėgėlių krizės akivaizdoje galime įžvelgti ir naudos.  Daug mūsų tautiečių irgi yra emigravę, todėl šalyje trūksta darbo jėgos, ypač nekvalifikuotos. Manau, kad pabėgėliai galėtų kompensuoti šį trūkumą.

Aš stengiuosi į šį reiškinį žiūrėti liberaliau ir nevertinu visos socialinės grupės kaip gėrio ar blogio. Man net neteko susidurti su pabėgėliais akis į akį. Manau, visuomenėje egzistuoja skeptiškas požiūris dėl to, kad žmonės bijo naujų, nepatikrintų dalykų – socialiniai, kultūriniai skirtumai gali sukelti nepatogumų. Kaip ir minėjau, juos sumažintų geras integracijos planas.

Jei žmonės dažniau susidurtų su pabėgėliais kasdienybėje, jų požiūris nebūtų toks neigiamas. Dabar visuomenė susidaro įspūdį iš žiniasklaidos. Ten jie mato musulmonų-ekstremistų įvykdytus išpuolius ir savaime tai taiko visiems musulmonams. Jei visuomenė geriau pažintų jų kultūrą, pabendrautų asmeniškai, jie galėtų patys susidaryti savo nuomonę. Žinoma, tai sudėtinga ir keblu, bet tai būtų vienas geriausių būdų naikinti nusistovėjusią neigiamą nuomonę.“

Jolita Peleckienė, verslininkė: „Apie migrantų krizę kalbama labai plačiai televizijoje, radijo programose, interneto portaluose. Žinau, kad ES pabėgėlių kvotas nustatė karo pabėgėliams, ir manau, kad tai yra teisinga. Kiekviena šalis pagal ekonomines galimybes privalo padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo. Ar jų integracija gali atnešti neigiamų padarinių valstybei? Manau, kad ne.

Tinkamai integravus pabėgėlius, jie galėtų užpildyti laisvas darbo vietas, taip prisidėdami prie Lietuvos ekonomikos augimo. Antra vertus, lietuviai yra labai tolerantiška tauta. Nuo seno čia gyvena įvairių tautybių, religijų žmonės, ir visi sutariame draugiškai. Aš suprantu, kad daugeliui nerimą kelia teroro galimybė, bet aš pasitikiu tarnybomis, kurios kruopščiai atlieka pabėgėlių atranką. Negali vien dėl visuomenės baimių leisti žūti visiškai nekaltiems žmonėms. Juk mes kalbame ir apie vaikus, moteris, senelius.“

Justina Savickienė, optikos konsultantė: „Žinau tik tiek, kiek nugirstu per televizijos žinias ar perskaitau spaudoje. Labai nesidomiu šia tema. Esu girdėjusi, kad kuriamos integracijos programos, kad yra ES pabėgėlių kvotos. Mano požiūris į juos – neutralus. Manau, kad didelių padarinių ši krizė mums neturės, nes atvykėlių skaičius nėra toks didelis. Tik klausimas, ar mūsų valstybė yra pajėgi juos integruoti. Nors, aišku, pagalbos vertas kiekvienas žmogus. 

Neigiamai žiūrėčiau į pabėgėlių integraciją mūsų šalyje tik tada, jei jie norėtų primesti mums ir mūsų vaikams savo įsitikinimus, religiją.

Esu susidariusi nuomonę ir iš girdėtų kalbų, kad daugelis atvykusiųjų nori viską gauti už dyką ir patys realiai nėra labai suinteresuoti integruotis, stengtis dirbti.  Mūsų žmonės pabėgėlius vertina skeptiškai dėl lietuviams būdingo gan siauro mąstymo. Niekas nepadės, jei kiekvienas žmogus nesieks pats plėsti savo pasaulėžiūros.

Taip pat reikia skelbti kuo daugiau teigiamos ir teisingos informacijos. Ne visi pabėgėliai ar musulmonai yra teroristai, bet baimė dėl jų kyla todėl, kad, prisidengę pabėgėlių migracija, į ES bando atvykti ir tikrieji teroristai. Žinoma, Lietuvoje teroro tikimybė yra nedidelė, bet dėl išpuolių pasaulyje vyrauja susidarę stereotipai.“

Tomas Šileika, „Novaturo“ atstovas užsienyje: „Apie migrantų krizę labai daug nesidomėjau. Žinau, kad daugelis pabėgėlių yra iš Sirijos, Irako, Pakistano. Dalis žmonių nenori, kad į jų šalį atvyktų užsieniečių, nes bijo sumaišties savo valstybėse. Ypač ten, kur vyrauja įsitikinimas, jog visi musulmonai yra teroristai. Manau, kad pabėgėliams reikia padėti, bet jie taip pat turėtų stengtis integruotis į visuomenę. Lietuva sulauktų neigiamų pasekmių tik tada, jei svetimšaliai nesistengtų įsidarbinti ir gyventų tik iš išmokų.

Teko girdėti istorijų apie pabėgėlius, kurie pasiekė netgi daugiau nei vietiniai gyventojai. Dėl to ši sąvoka man nekelia jokių neigiamų asociacijų. Žinoma, galbūt pačius pabėgėlius gąsdina egzistuojantis neigiamas požiūris į juos, mitai, kad visi musulmonai – teroristai. Žmonės vertina religijas pagal bobučių pasakas. Teroristinius išpuolius įvykdo ne musulmonai, o žudikai. Religija yra tiesiog priedanga ir pretekstas kurstyti nesantaiką tarp Vakarų ir musulmoniškojo pasaulio.

Manau, lietuviai turėtų stengtis geriau pažinti kitą kultūrą, o ne vadovautis stereotipais. Aš dirbau musulmoniškose valstybėse  Turkijoje ir Egipte. Ten ir įgijau tolerantiškesnį požiūrį.“

 

Vera Kondratavičienė, Pašto darbuotoja: ,,Gerai, kad ES šalys susitarė dėl pabėgėlių priėmimo kvotų. Lietuva jiems taip pat turi padėti. Jei svetimšalių srautas būtų labai didelis ir pasidarytų nebeįmanoma jo kontroliuoti, tuomet integracijos procesai turėtų ir neigiamų padarinių. Jei  ir pas mus kiltų karas, tai ir mums reikėtų kažkur glaustis.

Manau, kad lietuviai yra tolerantiški pabėgėlių atžvilgiu. Nepastebėjau neigiamo požiūrio ir kažkokios baimės. Kadangi dirbu Pašte, esu ne kartą susidūrusi su pabėgėliais akis į akį. Visi jie buvo malonūs ir mandagūs. Jei turėčiau laisvą butą, tikrai neatsisakyčiau jo išnuomoti užsieniečiams.”

 

Vida Jokimienė, UAB ,,Jonavos vaistinė“ direktorė: „Toks didžiulis žiniasklaidos dėmesys, tiek daug  skleidžiama informacijos, kad šiandien sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie pabėgėlius. ES šalių vadovai pavėluotai ir nepakankamai objektyviai įvertino šią problemą, turėjo imtis skubių sprendimo būdų. Žinau, kad ne visos valstybės vienodai reagavo. Lietuva gavo pakankamai objektyvią pabėgėlių priėmimo kvotą, tačiau daug kas priklauso ir nuo pačių jų noro gyventi konkrečioje šalyje. Šiandien niekas negali pasakyti, kiek tiksliai yra svetimšalių Europoje ir kaip sparčiai jų daugėja.

Pabėgėlių integracija gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Žmonės, atvykę iš Afrikos ir Rytų kraštų, sunkiai integruojasi į darbo rinką, o tai nėra naudinga nė vienai šaliai. Tuo tarpu asmenys iš kitų valstybių, pavyzdžiui, Ukrainos – nepatiria sunkumų.

Išgirdus pabėgėlio sąvoką, man nekyla jokių baimių, tačiau kartu reikia suprasti, kad į tavo šalį ateina kitos kultūros, kito tikėjimo ir papročių žmonės, kuriems mūsų įstatymai – tamsus miškas. Neretai tenka bendrauti su atvykėliais darbe, bet niekada neturėjau jokio konflikto su jais. Išskyrus kalbos barjerą, jaučiu jų geranorišką nusiteikimą mūsų bendruomenės atžvilgiu.

Juk dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais kitų tautybių žmonės buvo kviečiami į Lietuvą. Taigi senos tradicijos yra mumyse, tad lietuviams nėra būdinga ryški kitų tautų, tarp jų ir pabėgėlių, atmetimo reakcija.“

 

KOMENTARAI