Nuo tautinių kostiumų iki neįprastų skoniųK. Putelio nuotr.

Nuo tautinių kostiumų iki neįprastų skonių

Ruklos Jono Stanislausko pagrindinėje mokykloje-daugiafunkciame centre vyko etnokultūrinė paroda, kurioje buvo galima išvysti daugybę tautinių Afganistano, Ukrainos ir Lietuvos atributų. Čia netrūko nei lietuvius nustebinusių patiekalų, nei smagiai visus kartu trepsėti privertusių tautinių šokių.

Siekiama padėti ar pakenkti?
Parako senstanti mokytojų bendruomenė dar turi
Rajono meras turės patarėją

Turtingas repertuaras

Afganistanietiškas plovas su razinomis ir riešutais, desertas „Namura“, maltos mėsos ir daržovių kukuliai „Kofta“, cepelino formos avienos faršo rutuliukai „Kebbe“ – tik dalis tądien ant vaišių stalo sudėtų, pačių pabėgėlių rankomis pagamintų patiekalų.

Taip pat buvo galima iš arti apžiūrėti šalia scenos sukabintus afganistaniečių bei ukrainiečių tautinius kostiumus. Šventėje netrūko ir lietuviškos kultūros elementų – liaudiškos muzikos sūkuryje rateliu sukosi tautiniais kostiumais pasipuošę kolektyvai, skambėjo instrumentinė muzika. Kaip „Naujienoms“ pasakojo viena iš  parodos organizatorių Jurgita Serapinė, tikimasi, kad tokie renginiai padės lietuviams ir kitataučiams geriau pažinti vieniems kitus.

Lietuviškas tradicijas pristatė  Jonavos kultūros centro instrumentinė grupė „Rapsodija“ ir jos vadovas Edvardas Ratautas. Pasirodė ir Vilmos Širkaitės vadovaujamos Senamiesčio gimnazijos šokių studijos „Juventa“ liaudiško šokio merginų ir jaunimo grupės.

„Ši šventė primena, kad visai nesvarbu, dėl kokių priežasčių žmogus palieka savo šalį, tačiau kartu su savimi jis pasiima ir savo kultūrą. Jis toliau gyvena pagal dar vaikystėje perimtas tradicijas – šoka savus šokius, vartoja savo šalyje išmoktą kalbą. Mes taip pat norėjome pabėgėliams parodyti Lietuvos tautinius šokius, instrumentinę muziką. Mūsų šokėjai įtraukė užsieniečius ir į ratelius – visi mokėsi suvalkietiškų ir žemaitiškų lietuvių liaudies šokių. Norėjome, kad jie kartu su mumis pajudėtų, pajustų lietuvišką dvasią“, –  kalbėjo J. Serapinė.

Nėra lengva

Kaip renginio pradžioje sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro (RPPC) direktoriaus pavaduotojas Linas Butkus, miestelio gyventojai svetimšalius sutinka itin dažnai. Vis dėlto galimybę iš arti pažinti užsieniečių kultūrą turi mažai žmonių. Tikimasi, kad ši paroda padės tai padaryti.

„Ruklos gyventojai su pabėgėliais susitinka kone kasdien, kartu mokosi mokykloje. Tačiau yra dalykų, kurių apie kitataučius nežino ne tik miestelio, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Dėl to tokie renginiai naudingi mūsų visuomenei. Reikia prisiminti, kad pabėgėlių gyvenimas tikrai labai sunkus. Nemaža dalis lietuvių per amžius taip pat keliavo į kitas šalis ir pamatė, kad tai nėra lengva. Būtina suprasti prieglobsčio ieškančių žmonių kasdienybę. Jie bando įsikurti, atrasti savo vietą jiems svetimoje erdvėje. Tikimės, kad šis renginys padės lietuviams ne tik dar geriau pažinti atvykėlius, bet ir suprasti, kad šie žmonės yra lygiai tokie patys – jie turi savo tradicijas, nori dirbti ir gyventi saugioje aplinkoje“, – tikino L. Butkus.

Integracijos dalis

Pasak RPPC projektų vadovės Eglės Renkauskienės, tokie renginiai – dalis integracijos. Jie padeda užsieniečiams geriau pažinti lietuvių kultūrą, greičiau pamiršti iki šiol patirtus išgyvenimus.

„Kai tik žmonės atvyksta pas mus, pirmiausia mes jiems suteikiame būtiniausius dalykus. Vėliau stengiamės juos pralinksminti, supažindinti su Lietuvos kultūra, šios šalies tradicijomis. Dėl to retkarčiais organizuojame įvairias šventes. Dabar išplaukėme į platesnius vandenis – kadangi mūsų centras neturi didelių patalpų, mums savo salę užleido Ruklos mokykla. Mes jau ne vienus metus glaudžiai bendradarbiaujame su šia ugdymo įstaiga. Čia mokosi ir daugybė RPPC besiglaudžiančių mokyklinio amžiaus vaikų, lankosi darželinukai. Taigi kontaktuojame kiekvieną dieną“, – sakė E. Renkauskienė.

Išskirtinė patirtis

Apie šių įstaigų glaudų ryšį pasakojo ir Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Darius Mockus. Jo žodžiais tariant, RPPC gyventojai čia mokosi daugiau nei 14 metų. Dėl to mokykla savo patirtimi išsiskiria ne tik iš rajono, bet ir iš visos šalies ugdymo įstaigų.

„Jau nebeskaičiuoju, kiek užsieniečių mokosi pas mus, nes pastaruosius dvejus metus jie intensyviai keičiasi.  Šiuo metu turime apie 30 pabėgėlių iš Sirijos, Afganistano ir Ukrainos. Dėl to mūsų ir RPPC bendradarbiavimas – neišvengiamas, o ši šventė yra vienas iš jo pavyzdžių. Šiuo aspektu mūsų mokykla yra išskirtinė. Savo patirtimi apie užsieniečių ugdymą jau ne vieną kartą dalijomės respublikiniu mastu. Žinoma, vaikų mokymas kiekvieną dieną pateikia naujų staigmenų, juo labiau kai kalbame apie kitataučius. Čia kasdien gali iškilti naujų problemų, su kuriomis iki šiol nebuvai susidūręs. Anksčiau, prieš 14 metų, taip pat buvo užsieniečių, tik tuo metu vyravo pabėgėliai iš Čečėnijos“, – kalbėjo D. Mockus.

Dėmesys kalbai

Mokyklos direktorius priduria, kad visiškai nesvarbu, iš kur atvyko mokiniai – jie yra tokie pat vaikai, tik galbūt jiems reikia daugiau pagalbos.

„Turėjome mokinių ir iš egzotiškų šalių, pavyzdžiui, iš Eritrėjos. Visada stengiesi padėti, nes jiems reikia išskirtinai daugiau dėmesio, kad čia galėtų pritapti. Be abejonės, jei žmogus nori sieti savo gyvenimą su Lietuva, privalo mokytis  mūsų kalbos. Tai – kertinis dalykas. Galbūt nepavyks jos labai gerai išmokti, bet svarbu bent jau suprasti, sugebėti išreikšti būtiniausius savo poreikius. Mokymo procese mes remiamės į mokytojų profesionalumą ir patirtį. Jie, dirbdami su užsieniečiais, turi didelį žinių bagažą“, – kalbėjo D. Mockus.

KOMENTARAI